2000 metai, rugsėjo 2 diena

“Respublika”. “EBSW aštuonkojis išeina iš pogrindžio (2)”. Olava Strikulienė teigia, jog koncernas turėjo užnugarį vyriausybėje, o jo apsauga rūpinosi buvę KGB karininkai Romualdas Marcinkus ir buvęs KGB ryšių tarnybos, dislokuotos Kaune, Linksmakalnyje, karininkas Eduardis Guralija.

2000 metai, rugsėjo 4 diena

“Respublika”. “EBSW aštuonkojis išeina iš pogrindžio (3)”. Olavos Strikulienės straipsnyje pasakojama apie EBSW koncerną, kurio saugumo užtikrinimu rūpinosi buvęs KGB karininkas Eduardis Guralija. Buvusiame konspiraciniame SSRS saugumo bute EBSW su to karininko pagalba įrengė modernią pokalbių telefonu pasiklausymo sistemą. KGB karininkui padėjo “Lietuvos telekome” dirbusi Irena Vaškevičienė. Už nelegalų pasiklausymo įrengimų sumontavimą EBSW saugos darbuotojai nuteisti lygtinai, nes mūsų kodekse nenumatyta atsakomybė už nelegalių pasiklausymų organizavimą.

“Ir ką? Aš pasakysiu net EBSW atveju liko neatsakyti du klausimai. Aš juos atsimenu. Nes man įstrigo į atmintį, buvo aprašyta, dar kai Petrikas buvo Lietuvoje, kai jis buvo sulaikytas areštinėje (kardomasis kalinimas), aš bandžiau klausti tada viešai: kas atidavė Petriką į kamerą sumušti ir prigąsdinti. Nes tai buvo padaryta. Jį atidavė į bendrą kamerą, kur buvo specialūs nusikaltėliai. Jį sudaužė. Jis aiškino, kad jis nukrito nuo gultų. Čia nieko neatsitiko, viskas tvarkoje. Pagal tam tikrus įstatymus, kurie nėra valstybės įstatymai, jam buvo pasakyta: jeigu tu pasiskųsi, tai nupjausim tau galvą ir pan. Viskas su tavim. Reiškia, jis klauso kitų įstatymų. Jis buvo sumuštas, tikriausiai tam, kad nepradėtų kalbėti, kad neduotų parodymų ir pan. Po to buvo patvarkyta, kad jį išleistų į namus. O po to leido jam pabėgti. Kitaip sakant, padėjo pabėgti, tie, kurie turėjo žiūrėti ir stebėti kiekvieną jo žingsnį”.- (Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio spaudos konferencija 2000 m. rugpjūčio 28 d.)

Maždaug prieš septynerius metus iš Lietuvos pasprukęs finansinio koncerno EBSW prezidentas Gintaras Petrikas šiuo metu gyvena Jungtinėse Valstijose ir yra saugomas šios šalies slaptųjų tarnybų. Oficialusis Vašingtonas atsisako Lietuvai išduoti 41 metų G.Petriką, nes jis – „ypač svarbus bei saugomas liudytojas, įtrauktas į specialią apsaugos programą“.

Amerikoje pagal specialią liudytojų apsaugos programą yra saugomi asmenys, padarę sunkius nusikaltimus arba žinantys apie tokią bendrininkų veiklą, sutikę bendradarbiauti su teisėsauga ir teisėsaugai suteikę vertingos informacijos. Tokie liudytojai gali būti saugomi visą gyvenimą. Oficialiojo Vašingtono nedomina vietinės reikšmės lietuviai mafiozai, nedomina vietinės reikšmės finansinės machinacijos. G.Petrikas greičiausiai saugomas todėl, kad žino kur kas reikšmingesnių dalykų.

Pavyzdžiui, faktų, susijusių su Rusijos slaptųjų tarnybų veikla Baltijos kraštuose. Galbūt G.Petrikas, EBSW koncerno įkūrėjas, yra įsivėlęs į Rusijos mafijos ir Rusijos slaptųjų tarnybų rengtas machinacijas Lietuvoje bei kituose Rytų Europos kraštuose. Juk Amerika, kai kurios Vakarų Europos šalys saugo daug Rusijos FST keršto bijančių žmonių – buvusį KGB karininką Olegą Gordijevskį, buvusį GRU karininką Viktorą Suvorovą (tikroji pavardė – V.B.Rezunas), Rusijos milijardierių Borisą Berezovskį…

Taigi būtų naivu manyti, jog Rusijos slaptosios tarnybos niekad niekada neatkreipė dėmesio į jauną vyrą, sugebėjusį Lietuvoje sukurti vadinamąją finansinę piramidę – sukaupti milžiniškus turtus.

Priminsime, kad G.Petrikas pabėgo iš Lietuvos 1997 metais. 2010-aisiais baigsis 15 metų senatis, kai G.Petrikas apkaltintas neteisėtai pasisavinęs milijonus litų, todėl grįžęs į Lietuvą jau negalės būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

JAV Teisingumo departamentas ir kitos teisėsaugos tarnybos aktyviai ieško šalyje pagrindinio įtariamojo EBSW koncerno byloje Gintaro Petriko, kurį Lietuva nori susigrąžinti ir teisti namuose.

JAV ambasados Vilniuje atstovas ryšiams su visuomene Randolphas Flay’us (Rendolfas Flėjus), paneigęs ankstesnius Lietuvos žiniasklaidos pranešimus, esą G.Petrikas yra Amerikoje saugomas pagal svarbių liudytojų apsaugos programą.

Pasak jo, Lietuvos prašymas išduoti finansinėmis machinacijomis ir lėšų pasisavinimu kaltinamą G.Petriką nėra atmestas ir, kai bus surastas ir sulaikytas, jis stos prieš JAV teismą, svarstysiantį ekstradicijos prašymą. Kai teismas nuspręs jį išduoti, G.Petrikas bus perduotas Lietuvos teisėsaugos žinion ir išgabentas į Lietuvą.

Anot R.Flay’aus, yra tikrai žinoma, kad G.Petrikas buvo Jungtinėse Valstijose ir yra pagrindo manyti, kad jis ten tebėra.

„Nors Amerikoje nėra išvykimo kontrolės punktų, kurie leistų užtikrintai pasakyti, kad kažkas tikrai yra Jungtinės Valstijose, Amerikos ir Lietuvos teisėsauga mano, kad G.Petrikas dabar yra kažkur JAV“, – sakė ambasados atstovas.

Kad nebūtų pakenkta paieškoms, kol kas neatskleidžiama, kur ir kaip yra ieškoma G.Petriko, bet, pasak R.Flay’aus, teisėsaugos pareigūnai rinko ir teberenka visą informaciją apie galimą G.Petriko gyvenamąją vietą.

„JAV ir Lietuvos teisėsauga toliau glaudžiai bendradarbiauja, tirdamos keletą nuorodų, kurios, mes tikimės, galiausiai padės susekti G.Petriką“, – sakė ambasados atstovas.

Pasak jo, G.Petrikas gavo 10 metų galiojančią JAV vizą 1995-aisiais, likus dvejiems metams iki pateikiant Lietuvoje jam kriminalinius kaltinimus. Neatmetama galimybė, kad, siekdamas pasislėpti, jis įvažiavo į šalį su padirbtais dokumentais.

„Bet kuriuo atveju, dabar G.Petrikas, jei jis yra Amerikoje, jis čia yra nelegaliai“, – sakė R.Flay’us.

Pasak jo, ieškant G.Petriko, JAV Teisingumo departamentas ir Lietuvos generalinė prokuratūra glaudžiai bendradarbiauja, prokuratūra ir Lietuvos Kriminalinės policijos biuras teikia amerikiečiams visą turimą informaciją, kuri padėtų susekti ieškomąjį.

Remiantis Lietuvos ir JAV teisinio bendradarbiavimo sutartimi, amerikiečiai teiks paramą Lietuvos teisėsaugai ir po to, kai G.Petrikas bus surastas ir sugrąžintas į tėvynę.

JAV diplomatas pabrėžė, kad, be Teisingumo departamento, G.Petriko aktyviai ieško dar keletas Amerikos teisėsaugos tarnybų. Jį suradus, ieškomasis bus išduotas Lietuvai, laikantis abiejų šalių ekstradicijos sutartyje numatytų terminų.

Apie galimybes sugrąžinti G.Petriką į Lietuvą kalbėjosi ir prezidento Rolando Pakso patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas su JAV laikinuoju reikalų patikėtiniu Lietuvoje Williamu F.Davnie’u (Viljamu Davniu). A.Medalinskas perdavė prezidento anksčiau išsakytą Lietuvos pageidavimą teisti G.Petriką tėvynėje, o JAV diplomatas patikino, kad amerikiečiai pasirengę toliau bendradarbiauti siekiant jo sugrąžinimo į Lietuvą.

Finansinėmis machinacijomis įtariamas bankrutavusio EBSW koncerno vadovas Gintaras Petrikas dingo iš Lietuvos 1997 metais. Jis yra vienas pagrindinių įtariamųjų byloje dėl milijoninių svetimų lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo.

Kauno apygardos teisme 2003 liepos mėnesį baigta nagrinėti lėšų iššvaistymu kaltintų bankrutavusios investicinės bendrovės „Kauno holdingo kompanija“ vadovų byla, kurioje tik vienas iš bendrovės vadovų sulaukė realios laisvės atėmimo bausmės.

V.Greičius žurnalistams sakė esantis nepatenkintas, kad byla teisme buvo nagrinėjame net penkerius metus.

Pasak AT pirmininko, jeigu bus pateikta apeliacija, Kauno apygardos teismo sprendimą išnagrinės aukštesnės instancijos teismas.

Svetimo turto iššvaistymu bei neteisėtos įmonės veiklos vykdymu buvo apkaltinti buvęs koncerno EBSW viceprezidentas ir bendrovės „Kauno holdingo kompanija“ (KHK) stebėtojų tarybos pirmininkas Algirdas Pašukevičius, KHK vadovai Valdas Krasnickas ir Jolanta Barysienė bei bendrovės stebėtojų tarybos nariai Nijolė Končienė ir Kęstutis Armaitis.

Apie penkerius metus teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje šie asmenys kaltinti nuo 1993 iki 1995 metų pasisavinę ir iššvaistę daugiau nei 80 mln. litų, kuriuos skolinosi iš gyventojų už palūkanas.

Be to, minėtieji asmenys buvo kaltinami per EBSW koncerno vadovų G.Petriko, A.Pašukevičiaus ir kitų asmenų 1992 metais įsteigtą bendrovę KHK vykdę neteisėtą kreditavimo veiklą.

Suėjus senaties terminui, pastarieji kaltinimai visiems teisiamiesiems buvo panaikinti.
A.Pašukevičiui, šiuo metu dirbančiam bendrovėse „Urmas“ ir „Corporate Property Holding“ konsultantu, teismas nutraukė bylą ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstančiam buvusiam EBSW vadovui G.Petrikui kaltinimai šioje byloje pateikti nebuvo.

Nuo 1992 iki 1995 metų KHK iš šalies gyventojų surinko 344 mln. 347 tūkst. litų. Per tą laiką indėlininkams buvo grąžinta 262 mln. 861 tūkst. litų ir sumokėta daugiau kaip 54 mln. litų palūkanų.

Iš gyventojų surinktos lėšos būdavo perskolinamos kitoms EBSW koncerno bendrovėms.
Kaip teigė KHK likvidacinės komisijos pirmininko įgaliotas atstovas teisme Michailas Rokickis, investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių.

Dar vienu smūgiu, smogtu Lietuvos teisėtvarkos ir teismų prestižui, Tėvynės sąjunga pavadino EBSW koncerno bylos pabaigą Kauno apygardos teisme. Kauno apygardos teismo sprendimu didžioji dalis EBSW koncerno vadovų, nuskriaudę Lietuvos valstybę ir piliečius maždaug 80 milijonų litų, išvengė realių bausmių.

Bendrovėje „Egira“ informacijos specialistu dirbantis V.Krasnickas, teismo sprendimu, laisvės neteks daugiau nei vieneriems metams.

Jis nuteistas pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau, pritaikius 2002 metais Lietuvos Konstitucijos 10-mečio proga paskelbtą amnestiją, jam bausmės laikas sutrumpintas penktadaliu, taip pat į bausmės vykdymo laikotarpį jam įskaityta pustrečių metų trukusi kardomoji priemonė – suėmimas. Vietoj suėmimo V.Krasnickas buvo sumokėjęs 100 tūkst. litų užstatą, kurį atgavo, kai suėmimo terminas pasibaigė.

V.Krasnickas kaltintas iš KHK pasiėmęs 39 mln. litų ir juos paskolinęs kitoms bendrovėms. Minėtą sumą V.Krasnickui išdavusi buvusi KHK direktorė J.Barysienė nuteista 5 metams laisvės atėmimo, tačiau, pritaikius praėjusių metų amnestiją, ji nuo įkalinimo atleista.

Bausmės išvengė ir kiti KHK stebėtojų tarybos nariai – N.Končienė bei K.Armaitis, kurie kaltinti tarybos posėdyje pritarę sprendimui rinkti iš gyventojų indėlius.

Šiuo metu užsienyje nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstančiam buvusiam EBSW vadovui G.Petrikui kaltinimai šioje byloje pateikti nebuvo.

Kaltinimą teisme palaikęs prokuroras Zenonas Leonavičius žurnalistams teigė dar nežinąs, ar kreipsis į Aukščiausiąjį Teismą dėl nuosprendžio apeliacijos. Nuo 1992 iki 1995 metų KHK iš šalies gyventojų surinko 344 mln. 347 tūkst. litų. Per tą laiką indėlininkams buvo grąžinta 262 mln. 861 tūkst. litų ir sumokėta daugiau kaip 54 mln. litų palūkanų.

Iš gyventojų surinktos lėšos būdavo perskolinamos kitoms EBSW koncerno bendrovėms.
Kaip teigė KHK likvidacinės komisijos pirmininko įgaliotas atstovas teisme Michailas Rokickis, investicinei bendrovei savo santaupas patikėjo 15,6 tūkst. žmonių.

„Šiemet turėtų būti baigta KHK bankroto procedūra, o pardavus bendrovės turėtą turtą, indėlininkų grąžinimo fonde tėra 877 tūkst. litų, todėl kiekvienas nukentėjęs gyventojas gali tikėtis susigrąžinti tik 0,6 proc. nuo paskolintos bendrovei sumos“, – tvirtino jis.

Kauno apygardos teismui baigus nagrinėti lėšų iššvaistymu kaltintų EBSW priklausiusios bankrutavusios investicinės bendrovės „Kauno holdingo kompanija“ vadovų bylą – tik vienas iš bendrovės vadovų sulaukė realios laisvės atėmimo bausmės.

Nuosprendis dar gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Anot Tėvynės sąjungos prezidiumo pranešimo, bausmių pavyko išvengti ir dėl senaties termino, ir dėl praėjusių metų amnestijos, kaip ir „Jangilos“ atveju, nagrinėjimas teismuose truko tol, kol dalies kaltinimų dėl senaties nebegalima nagrinėti.

Bet kokios bausmės išvengė ir vienas pagrindinių visų „machinacijų“ organizatorių, buvęs „Kauno holdingo kompanijos“ viceprezidentas ir stebėtojų tarybos pirmininkas Algirdas Pašukevičius. EBSW prezidentas Gintaras Petrikas, besislapstantis užsienyje, taip pat išvengė atsakomybės.

„Teismai yra dalis Lietuvos valstybės, kurią sukūrė Lietuvos visuomenė. Visuomenė savo sukurtą valstybę nori matyti moralia, kurios moralumas yra pagrįstas ir realiu teisingumu. Teismų nesugebėjimas skirti realių bausmių tiems, kurie pasisavino iš Lietuvos piliečių 80 mln. litų, yra apgailėtinas liudijimas to fakto, kiek mažai moralumo bėra mūsų teisingumo sistemoje“, rašoma Tėvynės sąjungos prezidiumo pareiškime.

Parengta pagal Lietuvos spaudos pranešimus

Views All Time
Views All Time
2150
Views Today
Views Today
1
0 0