Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (1 dalis)

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (2 dalis)

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (3 dalis)

Dar sovietų laikas, prieš metų dvidešimt, vaikystėje žiūrėjau filmą „Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis. Bilietai į kiną buvo pigus, 80 kapeikų kainavo. Filmas buvo geras, o juos ilgai rodydavo, todėl ir žiūrėjau ši filmą kelis kartus iš eilės. Gerus filmus tada rodė, pilnos salės žiūrovų buvo. Vėliau atėjus nepriklausomybei pradėjo rodyti komercinį kiną. Į visokius „Amerikietiškus pyragus“ ateidavo nedaug žmonių. Ir sumanė tada Biržuose nugriauti mano vaikystės kino teatrą „Širvėna“. Susprogdino vandentiekio bokštą, antrąjį bokštą užvertę tiesiai ant kino teatro ir sulygino vėliau pastatą su žeme. Ech globalizacija… Dabar ten prekybos centras „IKI Širvėna“. Nemėgstu dėl to šitų parduotuvių. Praėjo dvidešimt metų, apsidairiau ir matau, kad mes jau ilgą laiką gyvename beprotiškame pasaulyje. Ir tas pasaulis vis beprotiškėja.

Papasakosiu savo draugams, kurie jau ilgą laiką gyvena užsienyje, kas čia tokio beprotiško mūsų Lietuvoje. Tikriausiai, dalis iš jūsų manote, kad užtenka tik paskaityti antraštes komerciškai-bulvariniuose tinklalapiuose ir jums jau viskas aišku? Šiame straipsnyje didelė dalis informacijos bus tik antraštės. Ar skaityti straipsnius, ar vaizdas jums jau aiškus – spręskite patys. Straipsnis humoristiškai-pesimistiškas. Turėkite truputi kantrybės. Taigi, kas tokio beprotiško per metus įvyko Lietuvoje?

Apie antraštes

Antraštės yra labai svarbi dienraščių dalis, jos – pirmojo plano akcentai. Spaudos analitikas Allanas Bellas jas laiko viena iš sudedamųjų naujienų dalių. Kitaip sakant, jis prilygina antraštes patiems tekstams, nes jos yra labai matomos, išsiskiria tekstų fone. Reikia pasakyti, kad antraštė yra suvokiama taip pat plačiai – kaip bet koks pavadinimas periodiniame leidinyje: rubrika, viso straipsnio ar atskirų jo dalių pavadinimas, paantraštė, ar net užrašas po nuotraukomis, taigi bet kas, kas išryškėja teksto ar nuotraukos fone. Kitas dalykas, didinantis antraščių vertę spaudoje, yra apibendrinamasis ir interpretacinis jų pobūdis. Ypač tai pasakytina apie straipsnių pavadinimus, turinčius keliariopą paskirtį: nusakyti, apie ką yra straipsnis (teminės antraštės) arba įvardinti svarbiausia jo tezę (tezinės antraštės). Be to, pavadinimais dar ir reklamuojamas straipsnis, siekiama suintriguoti skaitytoją ir paskatinti jį perskaityti visą tekstą. Kad ir kokia būtų paskirtis, pavadinimas yra ideali vieta ideologijai reikšti, todėl jose ir tarpsta negatyvizmas. Norint geriau atpažinti ir suvokti šį reiškinį, pravartų įsigilinti į jo raišką ir apraiškas. Tad pradėkime.

Bankrutavo didžiausios IT firmos

„BMS Megapolis“ jau bankrutavo. Kas kitas? Kitas buvo „ICG“. Duris užvėrė visos „ICG“ parduotuvės. Vasarą galima tikėtis naujos bankrotų bangos IT sektoriuje. „MATRIX“ dar nebankrutavo. Pirkite kompiuterius pas firmos savininką Virgilijų Dovidą. Ir jeigu per Kalėdas jums neatveš kompiuterio, tai per Naujuosius metus padarys jums nuolaidą. Jei esate paprastas klientas tik paskambinkite gerajam vadybininkui Audriui (Mob. tel. 8-606-03979). Skaitykite, kad darbas jau padarytas. Tik nepamirškite pervesti pinigų. Visiems dabar sunku be apyvartinių lėšų. Šioje firmoje neseniai pirkau  skaitmeninės televizijos priedėlį „KAON“. O ar žinote kokie skaitmeninės televizijos imtuvai geriausi? Važiuodamas Švitrigailos gatve, nebematau „Infomegos“ vadybininko Olego (tas kuris su ilga kasa vaikščiodavo). Bankrutavo „Infomega“. Liūdna. Tačiau nors ir keista, vėl veikia “Fortakas“.  Ech, su nostalgija prisimenu šią firmą. Veikia ir „BMS“. Pakabins kurį laiką Olegas „makaronus“ (UAB MOCRON), o vėliau ir vėl veiks „Infomega“.

Seimo nariai pamėgo keliones

Tuo metu kai Seimas svarstė šildymo kainas ir pedofilijos bylą, seimo narys Linas Ezopas Karalius voliojosi po palmėmis ir mėgavosi transvestitų bei kitais šios pietų šalies teikiamais malonumais. L.Karalius nupirko mašiną mylimąjai už Seimo pinigus. Prokurorams kilo įtarimų, kad mokesčių mokėtojai finansavo Seimo nario Lino Karaliaus mylimosios Gintarės Gurevičiūtės keliones nauju automobiliu. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys nusprendė, jog parlamentaro Lino Karaliaus šeimos įmonė neteisėtai panaudojo 20 tūkst. litų, gautus iš ministerijos, ir nurodė juos išieškoti. Seime ir toliau balsuojama už kitus.

Dainininkės dainuoja papais ir užpakaliais

„Olialia Pupytės“ didžiuojasi, kad dainuoja papais. Trijų merginų grupė, bet dainuoja 6 balsais. Įmanoma? Populiariausios Zvonkės citatos. Jau ką davė Dievas, tą davė. Kodėl turėtume nesidžiaugti? Bent jau papais dainuojame, o ne silikonais. 0 „69 danguje“ užpakaliais dainuoti nemoka. Luiza sako, kad jei nori rodyti „papus“, nebūtina dainuoti. Lietuvos rytas aiškinasi kodėl žymios moterys nusimeta drabužius? Stasys teigia, kad yra 5 kvaili būdai išgarsėti Lietuvoje. Pastaruoju metu Lietuvos garsenybės drąsiai taria liemenėlėms „ne“ ir savo iškilumus demonstruoja tokius, kokius juos turi. Prie tokių garsių moterų draugijos vieną vakarą prisijungė ir aktorė Eglė Jackaitė, „Žvaigždžių duetų“ studijoje sužibėjusi seksualiu amplua. Pasipuošusi retro stiliaus suknele scenoje Eglė uždainavo su Deivydu Zvonkumi, tačiau daugiau dėmesio sulaukė ne jųdviejų pasirodymas, o įspūdinga Eglės suknios iškirptė. Po suknele E. Jackaitė nedėvėjo liemenėlės ir tai jai pakišo koją, nors iki šiol nei vienos liemenėlės atsisakiusios įžymybės tokia nesėkmė nebuvo ištikusi. Šiek tiek „atšokusi“ suknelė atidengė slapčiausią E. Jackaitės iškirptės vietą. Suknelė-išdavikė tik per plauką neapnuogino ir N.Zvonkės grožybių. Vėlyvą antradienio vakarą LNK studijoje, filmuojant laidą „Kai švenčia Avinai“ Natalijai Zvonkei nutiko nemalonus incidentas. Kartu su „Žvaigždžių duetų“ dalyviais Baiba Skurstene, Mariumi Jampolskiu ir Vitalijumi Cololo dainuojat Vyteniui Pauliukaičiui skirtą dainą, trūko Natalijos petnešėlės ir tik per plauką moteris išvengė krūtų apnuoginimo prieš televizijos studijoje susirinkusius žiūrovus bei svečius.

D.Zvonkus buvo apkaltintas išžaginimu. Išžaginimo skandalą Natalija Zvonkė panaudojo kaip savireklamos triuką. Deivydo ir Natalijos Zvonkų šeimą sudrebinusį skandalą narpliojo ne tik policija, bet ir TV3 kriminalinė laida „Akistata“. Prokuratūros gimtadienio dovana D.Zvonkui: tariamo išprievartavimo byla nutraukta.

Šalį sudrebino pedofilijos skandalas

Šį laišką kartu su mažametės mergaitės pasakojimu Drąsius Kedys visai žiniasklaidai, politinėms partijoms, Seimo nariams, teisėtvarkai ir europarlamentarams išsiuntinėjo rugpjūčio viduryje.

Straipsniai.lt redakcija laišką paskelbė, o „Delfi.lt” tinklalapyje nemačiau (aut. past).

„Šią medžiagą nusiunčiau ir Naujosios sąjungos pirmininkui Artūrui Paulauskui. Jis yra buvęs generalinis prokuroras, gal padės”, – sakė Drąsius Kedys. Tačiau nei A.Paulauskas, nei kiti politikai į šį laišką nesureagavo – apie pedofilijos bylą prabilta tik tada, kai Kaune buvo nušautas laiške minimas teisėjas J.Furmanavičius.

Tokios sumaišties, kokią sukėlė kauniečio Drąsiaus Kedžio istorija, Lietuva turbūt nelabai prisimena – visuomenė pasidalijo į dvi dalis, sudrebėjo aukštų pareigūnų kėdės, į tyrimą įsitraukė net Seimo nariai.

Beveik metus bylą dėl galimo D.Kedžio mažametės dukters tvirkinimo po prokuratūras stumdę prokurorai tik po kruvinųjų Kauno įvykių susiprato, kad ją reikia tirti greičiau ir atidžiau.

Priartėjo nežabojama tolerancija

Pederastai ir lesbietės braunasi į mokyklas. Kuom skiriasi gėjus nuo pederasto? Švedai apie tai turi savo požiūrį. Princas pamilo princą… Nežabojama tolerancija priartėjo prie vaikų darželių. Prokuratūra uždarė prieš gėjus kovojančias interneto svetaines. Profesorius Leonidas Donskis nesupranta kas atsitiko, kad nepriklausomybės atkūrimo signatarai ir buvę Sąjūdžio herojai dalyvavo ksenofobų eitynes? Savo straipsnyje aktyviai propaguoja gėjų teises, klausia ar homoseksualūs žmonės priklauso lietuvių tautai. Artūrui Račui tai patinka. Kai „Respublikos” redaktorius Vytautas Tomkus „sugretino“ žydus ir gėjus – Lietuvoje visi žurnalistai puolė rašyti straipsnių ir smerkti, tačiau, kai Leonidas Donskis „gretina“ žydus ir gėjus – skandalo nekyla. Svarbiausia viska daryti „Be pykčio“. Vytautas Tomkus su Leonidu Donskiu šnekasi „Be pykčio“.  Kunigas Jonas Varkala, mano kitaip negu Leonidas Donskis. Kolkas niekas jo nesmerkia. Ričardas Čekutis, teigia, kad tolerastija tai gyvenimo būdas. O Dvasininkai tvirtina, kad gėjų eitynės – baisus purvas Lietuvos žemėje. Prieštaringais pareiškimais pagarsėjęs Seimo narys Petras Gražulis teigia, kad jo pasisakymai apie seksualinių mažumų eitynes televizijos laidoje naudojant muliažinį šautuvą yra vertintini ne kaip grasinimai, o kaip tam tikra humoro forma. Lietuvos žiniasklaidoje cinizmas, žmogaus orumo pažeidimai tampa norma, o padorumas išimtimi“, rašo „Bernardinų“ redaktorius Andrius Navickas. Respublika prie straipsnio „Ką reiškia „Gėjų manifestas”?!“, išspausdino Andriaus Navicko karikatūrą – kurioje šis žydas ir gėjus.

Interneto cenzūra

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime nariai Dalia Kuodytė ir Vytautas Grubliauskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl kelių radikalias kairiąsias politines pažiūras skleidžiančių interneto tinklalapių veiklos ištyrimo. Paskelbtame pranešime Seimo nariai prašė VSD vadovą išsiaiškinti, ar interneto puslapiai anarchija.lt, pokaris.info, lithuania.left.ru ir labaslietuva.blogspot.com nepažeidžia Lietuvos įstatymų.

Slaptas sekimas tampa neišvengiama tikrove.

VSD ėmė medžioti interneto naujienų komentatorius. Iškyla klausimai: Interneto cenzūra: asmens laisvės suvaržymas ar neišvengiama būtinybė ir kas nugalės internetinės purvasklaidos drakonus?

Lietuvos tautinė mokykla ir vaikai

Metų pradžioje planuota atidaryti vyriausios Lietuvos raganos Vilijos Lobačiuvienės raganavimo mokyklą, kurią galėtų lankyti ir vaikai.

Lietuvos tautinė mokykla pasirodo – „new age“ pakraipos naujasis religinis judėjimas (NRJ). Kiti pavadinimai – Ateities mokykla, M. Ščetinino mokykla. Tarp jos įkūrėjų – munistų, Anastasijos sekėjų atstovai. Ir nieko nuostabaus, juk  Seimo nario Lino Mažeikos-Karaliaus (Ezopo) brolis Justas Mažeika yra vienas Lietuvos tautinės mokyklos kūrėjų. Obuolys nuo obels netoli rieda. Matyt ir šitas pilietis atrado įkvėpimą Indijoje. Tėvai tyčiojasi iš tikinčių vaikų. Moksleivių dainų šventė gali neįvykti. Nepilnamečių naktinis gyvenimas vyksta be apribojimų ir su tėvų palaiminimu. Jauniausiai pasaulio motinai – penkeri.  Seimas atmetė siūlymą uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes.

Menas ir kultūra

Kaskart nuo Žaliojo tilto žvelgiant į surūdijusį vamzdį šauna liūdnos mintys, kad kažkas iš mūsų skaniai pasijuokė. O mes apsimetame, kad nesuprantame, jog iš mūsų tyčiojamasi. Mes, lietuviai,  net mokame honorarus tiems, kurie mus verčia žvelgti į vamzdį ir regėti meno kūrinį.

Jurgio Mačiūno avangardinio meno kolekcija, už kurią savivaldybė sumokėjo 13 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų, virto Vilniaus metų detektyvu. Politikavimas, kerštas buvusiai valdžiai ar pinigų švaistymas. Tokie klausimai sklandė, kai buvo kalbama apie J.Mačiūno kolekcijos „Fluxus“ įsigijimo aplinkybes ir dėl to kilusius ginčus.

Lietuvos tradicinio meno atstovai viešame laiške kelė klausimą, kokie ekspertai nusprendė, kad specifinio meno kolekcija verta tokios milžiniškos sumos. Galbūt vertėjo lėšas skirti griūvančių Vilniaus darželių remontui, naujų mokyklų statybai ar miesto bibliotekoms.

Laiško autoriai įspėjo, kad J.Mačiūno ir kitų avangardo atstovų propaguojamos Fluxus idėjos net pavojingos visuomenei. Esą Fluxus yra tradicinį meną naikinantis judėjimas, kovojantis prieš tapybą, grafiką, skulptūrą, muziką, teatrą.

„Šiuolaikiniame meno centre Vilniuje veikė Fluxus kabinetas. Tarp įvairių eksponatų buvo rodoma ir degtukų dėžutė su prierašu iš Fluxus manifesto (1965 m.): „Panaudok šiuos degtukus visokio meno sunaikinimui – muziejų, bibliotekų, daiktinio meno, oparto. Bet kokį meną sunaikink, sudegink“, – su baime rašoma viešame Lietuvos menininkų laiške.

Tradicinio meno atstovų rodoma degtukų dėžutė su Fluxus manifesto ištrauka, anot K.Kuizino, visai ne ginklas, o filosofija, skatinanti gyventojus iš naujo apmąstyti meno diegiamas vertybes

Visuomenėje vėl užvirė aistros – ar reikia įsileisti Gugenheimo muziejų į šventąją Lietuvos žemę. Skaičiuojama, jog muziejaus statybos kainuos apie 260 mln. litų.

Ar reikalingas mums Jono Meko muziejus?

Danų kiaulės puola Lietuvą

Vieni tai vadina užsienio investicijomis, kiti – mūsų vaikų ir anūkų nuodijimu, civilizuota kolonizacija. Sunerimę žmonės visomis išgalėmis priešinasi danų kiaulidžių plėtrai. Jų nuomone, jei Europos Sąjunga (ES) būtų didelis dvaras, Lietuvai jame tektų kiaulidės vaidmuo. Prieš trejus metus Pakruojo rajono Rozalimo miestelio gyventojai stojo piestu prieš Danijos kapitalo „Saerimner” kiaulių kompleksų statybą vienoje gražiausių šios apylinkės vietų. Kiaulininkai nusprendė įsikurti šalia jaukaus pušynėlio. Tuomet Pakruojo valdininkai tik plojo rankomis – juk sulaukė užsienio investuotojų, o žmonės kovojo vieni. Iš dalies jiems pavyko – kompleksai buvo nukelti atokiau nuo vaizdingesnių vietų, tačiau srutų „aromatas” juntamas visame rajone. Antai Linkuvos miestelis nuolat kenčia smarvę, kuri verčia vemti. Bitininkystė rajone žlunga. Apie kaimo turizmą negali būti nė kalbos. Nevaldomas Danijos kiaulininkų veržimasis į Lietuvą, besaikis fermų plėtimas kenkia gyventojų sveikatai bei gamtai. Neapsikentę kiaulidėmis prie Vyriausybės rūmų piketą surengė keliasdešimt Radviliškio rajono Šiaulėnų bendruomenės, Kalvarijos savivaldybės, Pakruojo rajono ir kitų su danų kiaulininkais kovojančių bendruomenių atstovai. Žmonėms kilo įtarimų, kad šalies valdžia kovoje su Danijos kiaulininkais atstovauja ne saviems, lietuviams, o užsieniečiams. Pats didžiausias Lietuvoje danų kiaulių kompleksas įsitvirtino Kalvarijos sav. Jusevičių kaime. Bet niekas iki šiol negali pasakyti, kaip gigantas galėjo atsirasti neatlikus poveikio aplinkai vertinimo. Valdininkai nusprendė, kad kelis šimtus kiaulių auginusio sovietinio komplekso ir 10 kartų daugiau paršų auginančių danų kiaulidžių tarša yra adekvati. UAB “Saerimner” turi Marijampolės aplinkosaugininkų leidimą Jusevičių kiaulidėse per metus užauginti 100 tūkst. kiaulių. Danų kiaulės vis labiau apžioja Lietuvą, kuri pamažu tampa milžiniška užsienietiškų deglųjų kiaulide. Kiaulinami žmonės skambina pavojaus varpais, tačiau kiaulių karavanas eina. Danų kiaulės ramybės neduoda ne tik gyviesiems. Piketuotojų teigimu, Pasvalio rajono Meškalaukio gyvenvietėje iš danų komplekso laistomos srutos patenka netgi į kapines, kurios ribojasi su laistomais laukais. Tesėkit pagaliau savo pažadus, danų kiaulių „baronai“.

Kaip lietuviai savas žemes pardavė

2011-aisiais metais baigiasi pereinamasis laikotarpis, per kurį galioja draudimas žemės ir miškų ūkio paskirties žemę įsigyti užsienio piliečiams. Tačiau, nepaisant draudimų, svetimtaučiai žemę ir miškus perka. Perka netiesiogiai per trečiuosius asmenis daugiausia pasitelkdami skolinių įsipareigojimų schemą. Po Lietuvos kaimus zuja paslaugūs tarpininkai, kurie atstovauja danų, airių, britų ir kitų Europos valstybių kapitalui. Šių tarpininkų skelbimų pilna vietiniuose ir respublikiniuose laikraščiuose. Daugelis jų gerai išmano žemės ir miškų rinkos konjunktūrą. Štai buvęs valstybinės miškų tarnybos darbuotojas M. mielai teikia paslaugas danui, kuriam rūpi mūsų miškai. Slaptas žemės ir miškų supirkimas vyksta Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių ir kituose rajonuose. Spėjama, kad svetimtaučiai slaptai ir neteisėtai yra užvaldę apie 500 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės ir 50-60 tūkst. ha miško.

Lietuva sumažėjo dešimtadaliu

Žemės lietuviams nebeliks. Pusė milijono hektarų apeinant įstatymus jau atsidūrė užsieniečių rankose. Kokiais tempais likusią Lietuvos teritoriją (6 milijonus hektarų) pusvelčiui supirks svetimšaliai, kai tai bus leista oficialiai? “Užsienio piliečiai neteisėtais būdais per trečiuosius asmenis yra įsigiję didelius žemės ir miškų plotus, – konstatavo J.Ramonas. – Galima spėti, kad šie plotai siekia iki 500 tūkstančių hektarų. Ypač aktyviai šie procesai vyko Pakruojo ir Mažeikių rajonuose. Be to, nemažai užsienio piliečių, įregistruodami ūkius ir turėdami teisę po trejų metų įsigyti žemę oficialiai, tik imitavo ūkinę veiklą ir užvaldė nemažus žemės plotus (manoma, kad apie 30 tūkst. ha). Nemažai žemės yra įkeista užsienio komerciniams bankams, kurie per savo antrines įmones perima įkeistą turtą ir gali jį parduoti pirmiausia užsienio valstybių piliečiams.”

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (2 dalis)

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (3 dalis)