Seimas pirmadienį neeiliniame posėdyje sudarė devynių narių parlamentinę tyrimo komisiją dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui. Komisija sudaryta 90 parlamentarų balsavus už, 3 – prieš ir 5 susilaikius.

Į komisiją deleguoti socialdemokratai Aloyzas Sakalas, Stasys Kružinauskas ir Zenonas Mačernius, socialliberalai Alvydas Sadeckas ir Vaclovas Stankevičius, liberalcentristai Gintaras Steponavičius ir Algis Kašėta, liberaldemokratas Dailis Barakauskas ir konservatorius Andrius Kubilius.

Komisijos pirmininku patvirtintas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas. Balsuojant alternatyviai jis surinko daugiau balsų už A.Sadecką.

„Komisija turės ištirti prezidento aplinkos įtaką prezidentui, prezidento aplinkos ryšius su abejotinais asmenimis ir prezidento pasirašytą sutartį su (prezidento rinkimų kampanijos rėmėju – BNS) Jurijumi Borisovu, jeigu tokia yra“, – BNS komisijos užduotis vardijo A.Sakalas.

Tuo tarpu į komisiją nepatekusios Valtiesčių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos narys Julius Veselka pareiškė, jog „šita komisija yra sudaryta sunaikinti prezidentą“. Komisijos sudarymu taip pat piktinosi į ją nepatekusios mišrios parlamentarų grupės atstovas Petras Gražulis.

„Tai, kad Jėzaus aplinkoje buvo Judas, Jėzaus tai nesutepė“, – sakė Seimo posėdyje prezideto R.Pakso įkurtos Liberalų demokratų partijos atstovas Henrikas Žukauskas.

Komisija pirmąsias išvadas Seimui turės pateikti iki gruodžio 1 dienos. Komisijai bus perduota Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga apie įtartinus Prezidentūros atstovų ryšius bei slaptų pokalbių įrašai.

Seimui antradienį pateikta pataisa, kuri leistų rengti atvirus komisijos posėdžius. Dėl jos ketinama balsuoti ketvirtadienį. Tokią pataisą inicijavo Seimo pirmininkas.

Seimo nariams neeiliniame posėdyje buvo duota paklausyti jau anksčiau žiniasklaidoje paviešinto slapta įrašyto J.Borisovo ir bendrovės „Restako“ direktoriaus Algirdo Drakšo pokalbio, kuriame skamba grasinimai prezidentui R.Paksui, jeigu jis nevykdys įsipareigojimų duotų bendrovės „Avia Baltika“ prezidentui Jurijui Borisovui, kuris paaukojo rinkimų kampanijai 1,2 mln. litų.

Dėl to prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.

A.Paulauskas Seimo posėdyje pareiškė nuogąstavimų, jog nusikaltėlių pasaulis galėjo per prezidento patarėjus inspiruoti VSD vadovo keitimą, o pats prezidentas tapo pažeidžiamas ne tik dėl savo patarėjų veiklos, bet ir dėl ryšių su rinkimų kampanijos rėmėjais.

Seimo pirmininko nuomone, viešumas padeda sumažinti galimas grėsmes prezidentui, o parlamentinis tyrimas padės „apsivalyti ir įrodyti, jog mūsų demokratija yra brandi“ prieš narystę ES ir NATO.

„Jeigu nusikaltėliai negali šantažuoti valstybės pareigūnų, jie gali sprendimus priimti savarankiškai“, – pažymėjo A.Paulauskas. Į klausimą, ar prezidentas gali toliau eiti savo pareigas ir priimti nešališkus sprendimus, pasak A.Paulausko, turi atsakyti parlamentinė tyrimo komisija.

„Jeigu komisija nustatys, kad prezidentas pažeidė Konstituciją, ji teiks atitinkamus pasiūlymus Seimui“, – sakė A.Paulauskas, kalbėdamas apie galimą apkaltos prezidentui procedūrą.

„Tai yra egzaminas visiems – ir tam, kuris yra egzaminuojamas, ir tam, kuris egzaminuoja“, – sakė jis apie parlamentinį tyrimą.

Tačiau šiuo metu turima medžiaga, jo nuomone, nesuteikia pagrindo apkaltai. Tačiau kai kurie politikai prakalbo ne tik apie apkaltą, bet ir pasiūlė prezidentui pačiam atsistatydinti.

Praėjusią savaitę aukščiausiems šalies vadovams įteiktoje ir savaitgalį paviešintoje pažymoje teigiama, jog prezidento patarėjas Remigijus Ačas palaiko ryšius su Lietuvos piliete Renata Smailyte, o pastaroji – su prieštaringai vertinamu Rusijos verslininku Anzoriu Aksentjevu-Kikališvili.

Pirmadienį Seimo posėdyje dalyvavusiems parlamentarams taip pat buvo sutekta galimybė paklausyti J.Borisovo ir Rusijos bendrovės „Almax“ darbuotojos Anos Zatonskajos, taip pat tarp Lietuvos pilietės Renatos Smailytės ir prieštaringai vertinamo Rusijos verslininko Anzorio Aksentjevo-Kikališvilio, kuris siejamas su Rusijos mafija, pokalbių.

VSD pažymoje teigiama, kad A.Aksentjevui-Kikališvili priklausančiame bute Vilniuje lankėsi ir R.Pakso patarėjas R.Ačas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Algimantas Songaila, Seimo narys liberaldemokratas Egidijus Skarbalius, Pagėgių meras liberaldemokratas Kęstas Komskis.

Su Rusijos nusikalstamu pasauliu siejamas A.Aksentjevas-Kikališvilis, anot dokumento, turi interesų Lietuvoje vykstančiuose privatizavimo procesuose bei palaiko ryšius su Lietuvos nusikalstamomis grupuotėmis.

Prezidentas R.Paksas, susipažinęs su VSD pažyma, sustabdė savo patarėjo R.Ačo įgaliojimus. Savo ruožtu, R.Ačas dėl jam mestų įtarimų penktadienį kreipėsi į teisėsaugos struktūras. Tačiau pirmadienį pats M.Laurinkus sumenkino aukščiausiems šalies vadovams pateiktos pažymos reikšmę.

„Tai yra darbinė pažyma, vidinės situacijos recenzija, tai yra keli blokai pastabų.(.) Pažymoje nėra nė vieno kaltinimo nė vienam.(.) Aš nesuprantu, kodėl jūs pervertinate pažymas. Ten nieko tokio nėra. Jie nėra juridiniai dokumentai, tai yra paprastos informacijos“, – sakė VSD vadovas.

M.Laurinkus taip pat pareiškė ketinąs pateikti dar vieną, šį kartą neslaptą dokumentą, įvertinantį esamą situaciją.

Dėl kilusio skandalo Seime buvo sustabdyta VSD vadovo Mečio Laurinkaus atleidimo procedūra. Nutarimas dėl jo atleidimo turėjo būti priimtas lapkričio 6 dieną. Netrukus po to jis turėjo išvykti dirbti ambasadoriumi į Ispaniją.

M.Laurinkus Seime teigė, jog skandalas dėl įtartinų Prezidentūros atstovų ryšių nėra susijęs su ketinimais jį atleisti. Jis pakartojo, jog jau seniai buvo apsisprendęs palikti savo postą.

Viena iš tokio apsisprendimo priežasčių jis įvardijo pasitikėjimo tarp jo ir prezidento trūkumą bei Prezidentūrai teikiamos slaptos informacijos nutenkinimą.

VSD vadovas „nusikaltimu“ pavadino tai, jog Prezidentūrai teikiama slapta informacija po kelių dienų per tarpininkus atsidurdavo pas nusikaltėlius.

Taip pat M.Laurinkus skundėsi, jog iš Prezidentūros VSD buvo gavęs pavedimų tirti, ar valstybei grėsmės nekelia televizijos humoro laida „Auksiniai svogūnai“, taip pat buvo prašoma išsiaiškinti, kas užsakinėja ir apmoka straipsnius apie prezidentą.

Paklaustas Seimo nario Kęstučio Glavecko, ar prezidentas negali būti užhipnotizuotas ar įtakojamas ekstrasensų, M.Laurinkus atsakė: „Todėl aš ir noriu išeiti iš tarnybos, kad man nereikėtų atsakinėti į tokius klausimus“.

Views All Time
Views All Time
148
Views Today
Views Today
1
0 0