Tarp Lietuvos generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento (VSD) prasidėjo „karas“. Ikiteisminį tyrimą dėl galimų grasinimų Prezidentui Rolandui Paksui pradėjusi prokuratūra yra nepatenkinta iš VSD gaunama medžiaga.
Vakar iš Seimo grįžęs generalinis prokuroras Antanas Klimavičius ir jo pavaduotojas Gintaras Jasaitis išsikvietė dėl „Avia Baltikos“ vadovo Jurijaus Borisovo veiksmų ikiteisminį tyrimą vykdantį Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokurorą Mindaugą Dūdą. „Norėjome išsiaiškinti, kokią šiandien iš VSD gavome informaciją, visą ar vėl tik dozuotą“, – LŽ sakė Jasaitis.

Generalinio prokuroro pavaduotojas piktinasi, jog VSD nevykdo Klimavičiaus prašymų ir nepateikia visos reikiamos medžiagos, todėl prokuratūra negali nuspręsti, ar pradėti ikiteisminius tyrimus dėl kitų faktų. „Šiandien gavome tik keletą garso įrašų, VSD nesugeba įvykdyti mūsų reikalavimų“, kalbėjo Jasaitis.

Jis teigė, kad naujų dokumentų, pavyzdžiui, plano „Strekoza“ („Laumžirgis“) paviešinimas, ikiteisminiam tyrimui dėl Borisovo įtakos neturės. Jasaitis patvirtino, kad antradienį Borisovas buvo apklaustas jau trečią kartą. Pakartotinai apklausti planuojama ir kitus liudytojus.

„Norėdami apsaugoti apklausiamus asmenis nuo žiniasklaidos dėmesio, tai darome kitur, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą įtariamuosius ir liudytojus galime apklausti jų namuose, darbe, kalėjime, ligoninėje ar Valstybės saugumo departamente“, – sakė Jasaitis.

Slaptų įrašų saugumiečiai prokurorams nepatiki

Operatyvinės veiklos įstatymas draudžia vykdyti operatyvinę veiklą prieš Prezidentą. Tačiau Valstybės saugumo departamento pareigūnai politinį skandalą tiriančiai parlamentinei komisijai šią savaitę perdavė telefoninių pokalbių įrašus, kuriuose statybų bendrovės „Restako“ vadovas liberaldemokratas Algirdas Drakšas kalbasi su Prezidentu Rolandu Paksu.

Tai sužinoję Generalinės prokuratūros vadovai, remdamiesi tuo pačiu Operatyvinės veiklos įstatymu, teigė, kad toks įrašas per 3 mėnesius turi būti sunaikintas.

„Tačiau yra ir išimtis“, – vakar LŽ teigė generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Anot jo, pokalbio įrašo naikinti nereikėtų, jei verslininkas su Prezidentu būtų kalbėjęs apie nusikalstamą veiką. Tokie įrašai vėliau galėtų būti panaudoti kaip įrodymai teisme.

„Negaliu atsakyti, ar VSD padarytame įraše kalbama apie nusikalstamą veiką, nes jo prokuratūra neturi. Nors, remiantis įstatymais, pas mus įrašas turėjo atsidurti. Kodėl taip neatsitiko, reikėtų klausti saugumo vadovų“, – LŽ sakė Jasaitis.

Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą VSD pareigūnai, įžvelgę būtinybę pasiklausyti telefoninių Drakšo pokalbių, turėjo kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Teikimą teismui dėl sankcijos pasiklausyti galėjo teikti generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas.

Anot Jasaičio, Generalinė prokuratūra patikrino teikimo pagrįstumą ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Pagal įstatymą sankcionuoti pokalbių klausymąsi gali minėto teismo pirmininkas arba to paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

„Visi parašai ant teikimo ir sankcijos yra valstybės paslaptis, todėl negaliu įvardyti, kas – aš ar generalinis prokuroras Antanas Klimavičius – pasirašėme teikimą“, – tvirtino Jasaitis. Prokuroras neįvardijo ir tų, kas kontroliavo operatyvininkus.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Vladas Nikitinas LŽ sakė, kad teikimą dėl sankcijos teismui rašantis prokuroras turi kontroliuoti operatyvininkus. „Teisėjo funkcijos šioje vietoje yra pakankamai siauros. Išnagrinėjęs prokuroro teikimą ir įvertinęs būtinumą, jis gali jį patenkinti arba ne“, – sakė Nikitinas.

Ankstesnės redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymas, galiojęs iki šių metų birželio, draudė operatyvininkams slapta klausyti ne tik Prezidento, bet ir Seimo bei Vyriausybės narių telefoninių pokalbių.

Asta Kuznecovaitė, Justinas Vanagas

Views All Time
Views All Time
2050
Views Today
Views Today
1
0 0