Vyriausybė ilgai delsusi priėmė sprendimą alkoholio įmonės „Alita“ privatinimo konkurse. Vieną iš paskutinių praėjusių metų darbo dieną, likus kelioms valandoms iki Kūčių vakaro, nuspręsta, kad įmonės privatinimo konkurse pažeidimų nebuvo. Galbūt toks sprendimo laikas yra atstiktinis, tačiau šventės bei po Kalėdų sekęs Konstitucinio teismo nutarimas tikrai sumažino domėjimasi šiuo sprendimu.

Beveik nuo rudens Vyriausybė ir Valstybės turto fondas laužė galvą, kokį sprendimą priimti „Alitos“ privatinimo konkurse. Reikėtų priminti, kad jį laimėjo Italijos verslininkas L.Boska, tačiau Valstybės turto fondas paskelbė, kad, jis neatvyko pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Pats verslininkas tokią informaciją paneigė ir sakė norįs įsigyti „Alitą“.

Nepaisant to, Valstybės turto fondas pradėjo derybas su konkurse antrą vietą užėmusia įmone, tačiau ši ir tretieji konkurse buvę verslininkai siūlomo sandorio atsisakė. Ketvirtoje vietoje buvęs „Alitos“ vadovų konsorciumas, kuris už įmonę pasiūlė beveik 20 mln. litų mažiau nei konkurso nugalėtojas.

Kai kurie šaltiniai sako, kad L.Boska iš konkurso buvo pašalintas nenorit sutelkti šampanizuotų vynų gamybos vienose rankose. Kadangi L.Boska greičiausiai yra susijęs su Kaune veikiančią įmone „Boslita“ buvo bijoma, kad „Alita“ perkama tik dėl jos valdomos rinkos, o pati Alytaus įmonė gali būti uždaryta.

Valstybės turto fondas nusprendė, kad konkurso laimėtoju galima paskelbti šį konsorciumą, tačiau Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas dar rugsėjo mėnesį užsiminė, kad toks sprendimas yra nelogiškas ir greičiausiai neatinka įstatymų.

Konkurso vykdžiusio Valstybės turto fondo vadovas Povilas Milašauskas tada ėmė pateikinėti argumentus, kodėl „Alitą“ reikia parduoti dabar. Buvo sakoma, kad panaikinus valstybinį monopolį alkoholio pramonei ir nepardavus dabar „Alitos“ įmonės, jos vertė sumažės. Ekonomistai atrėmė, kad vertindami įmonės vertę potencialūs investuotojai į šį veiksnį jau atsižvelgė.

Kita vertus, Laisvosios rinkos instituto ekspertas Remigijus Šimašius sako suprantąs vyriausybės argumentus. Vienu metu privatizuojamos alkoholio įmonės turi vienodas startinės pozicijas. Privačiomis tapusios alkoholio bendrovės, dėl investicijų bei valdymo tobulinimo, galėtų įgauti pranašumą prieš tas įmonės, kurios lieka valstybės nuosavybėje. Todėl galėtų pasikeisti įmonių valdomos rinkos dalys. Dėl šių priežaščių „Alitos“ vertė iš ties galėjo sumažėti. Tačiau R.Šimašius sako, kad nors ir vyriausybės argumentai yra ekonomiškai suprantami, jis abejojąs ar jie pakankami, kad pateisinti „Alitos“ pardavimą teisiškai.

Kalėdų išvakarėse priimtas sprendimas remiasi teiginiu, kad paskelbus naują konkursą įmonės vertė būtų daug mažesnė.

Vyriausybės oficialiame pranešime sakoma, jog privatinimo konkurso patarėjai bei nepriklausomi teisininkai pareiškė, kad ekonomiškai būtų naudingiau, jei sandoris būtų sudarytas šiais metais, o Generalinės prokuratūros tyrimas nenustatė, kad konkurso nugalėtoju paskelbus paskutinę vietą užsėmusią įmonę, įstatymai būvo pažeisti. Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad prokuratūros išvadose kaip tik teigiama, jog įstatymai buvo pažeisti.

Iki šiol vyksta ir Konkurencijos tarnybos tyrimas ar antros ir trečios vietos laimėtojų atsisakymas dalyvauti konkurse nebuvo nulemtas išankstinių susitarimų ar „Alitos“ vadovų pastangų. Tačiau po vyriausybės sprendimo ir po to kai šią savaitę buvo pasirašytos akcijų perdavimo sutartys tyrimas neteko prasmės. Sunku įsivaizduoti, kad tuo atveju, jei Konkurencijos taryba suras pažeidimų, sandoris būtų panaikintas. Taigi vyriausybė parodė, kad Konkurencijos tarybos nuomonė ir sprendimai ar ne pažeisti įstatymai nėra svarbūs.

Be to, premjerui A.Brazauskui buvo pateikta Saugumo departamento pažyma. Seimo Antikorupcijos komisijos narys Virgilijus Martišauskas yra užsiminęs, kad ši pažyma turėjo priversti premjerą persigalvoti. Socialliberalės N.Steiblienės vadovaujama komisija smarkiai priešinosi šiam sąndoriui, tačiau paskutinėmis gruodžio dienomis komisijos vadovė pripažino pralaimėjimą.

– „Yra taip, kaip yra. Vyriausybė, priimdama tokį sprendimą, prisiima visą atsakomybę. Juk ten be Generalinės prokuratūros šitų išvadų dar yra ir Valstybės saugumo departamento pažyma… Kažkodėl visi akcentai buvo sudėti ant Generalinės prokuratūros pažymos arba išvadų, bet visiškai nekalbama apie Valstybės saugumo departamento pažymą“…

Į klausimą ar ta pažyma galėjo pakeisti Vyriausybės sprendimus, N.Steiblienė atsako nepažeisdama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo: „Ministras Pirmininkas buvo susipažinęs su šia pažyma“.

Įdomi ir Seimo pirmininko socialliberalo A.Paulauskas pozicija. Jis ankščiau rodė, kad nesutaikys su Valstybės turto fondo sprendimais. Tačiau priimant Vyriausybės sprendimą nesipriešino nei vienas šios partijos ministras, nereagavo ir pats Seimo pirmininkas. A.Paulausko partijos narė N.Steiblienė sako, kad sprendimas negeras, tačiau toliau kovoti taip pat nežada. „Komisija pagal savo kompetenciją jau viską padarė… Ne visada pasiseka, o Vyriausybė visada turi teisę priimti sprendimą tokį, koks jis jai atrodo geriausias. Viena vyriausybė sakydavo, kad politinis sprendimas. Šita Vyriausybė sako, kad tai ekonominio pobūdžio sprendimas ir kad ekonominiai interesai aukščiau teisinių interesų“.

N.Steiblienė sako, kad socialliberalų frakcija taip pat nesiims jokių žingsnių, kad sprendimas būtų pakeistas. „Alitos“ privatinimas tapo dar vienu išbandymu vyriausybei. Sunku būtų pasakyti, kad jis išlaikytas sėkmingai. Sprendimai buvo priimami valstybės vadovų kabinetuose, tada, kai šalį drebina Prezidento skandalas. Ar jo baigties interesai neturėjo įtakos šiam sprendimui?

Views All Time
Views All Time
1610
Views Today
Views Today
1
0 0