Didžiausias šalies kurortas išties turi kuo pasigirti: gydytojai luošina bejėges senutes, mokyklai vadovauja girtas direktorius, o miesto valdžia tiesiog piktavališkai nesirūpina stichijos niokojamu pajūriu. Praėjusią savaitę išniro dar vienas skandaliukas. Tiesa, lyginant su šalį krečiančiu, jis pernelyg menkas, kad sudomintų Palangos aktualijoms dėmesingą šalies dienraštį. O galbūt nesudomino todėl, nes buvo iškeltas politinių konfliktų fone? Kalbama apie Savivaldybės administracijos direktoriaus viešai paminėtą faktą, jog vienas iš „Baltijos“ vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojų tvirkina mokinius. Norisi paklausti, ar apie tai būtų prabilta viešai, t.y., miesto Tarybos posėdyje, jei ne ši aplinkybė – kaltinimus pedagogui išsakęs administracijos vadovas dėl vykstančių teisminių ginčų švietimo įstaigoje apsilankė neturėdamas tam įgaliojimų.

Iš tiesų, kaltinimai pernelyg rimti, kad į juos būtų galima nereaguoti tiek vienai, tiek kitai pusei. Tačiau verta kalbėti ne tik apie teisiškai įrodomus faktus, nes dažnai vieno kambario butu įvardijamoje Palangoje daugelis tiesų yra vieša paslaptis. Juokinga, bet neretai abejonių keliančioms aplinkybėms išaiškinti net nebūtina atlikti išsamaus žurnalistinio tyrimo ar atkakliai atakuoti atsakingų pareigūnų kabinetus. Šiuo konkrečiu atveju tereikėjo atsitiktinai susitikti pažįstamą, dirbančią vienoje iš kurorto mokyklų. Šioji visai rimtai tvirtino, jog pedagoginiuose kuluaruose kalbama apie kolegą, leidžiantį sau daugiau nei derėtų tokias pareigas užimančiam asmeniui. Nedviprasmiškos mintys užplūdo, kai apie tai prabilo žinąs ir minėtos mokytojos paauglys sūnus. Kaimynės dukra prasitarė, jog pavasarį nebenorėjo lankyti fizinio lavinimo pamokų, nes mokytojas „kažkoks nenormalus“. Kaip bebūtų keista, mūsų visuomenė nepratusi atvirai kalbėti apie tai, kas kelia nerimą, yra nepriimtina. Kur kas patogiau apsimesti, jog nieko bloga nevyksta, rimtu tonu postringauti, jog fizinis lavinimas – ne matematikos pamoka, todėl sunku išvengti prisilietimų. Suprantama, prisilietimas prisilietimui nelygu, tačiau jei dvylikos metų mergaitė ima suprasti, kad mokytojas pernelyg dažnai liečia jos sėdmenis arba krūtinę, kyla abejonių, ar toks artumas pateisinamas. Vyresnio amžiaus moksleivės jį gali priimti kaip reiškiamą simpatiją, signalą flirtuoti, tačiau ką apie tai turi galvoti dvylikos – keturiolikos metų amžiaus mergaitės. Jos neslepia – mokytojas nenormalus. Įdomu, kuri mama tokius prisilietimus ramia širdimi toleruotų, apskritai, ar gali toks pedagogas toliau dirbti mokykloje?..

Deja, minėti faktai tėra vieno kambario buto vieša paslaptis. Pernelyg sunku juos įrodyti, nes visi kalba tik puse lūpų, o prabilę atvirai baiminasi, jog nelengva bus į vienam kito akis pažiūrėti – miestelis juk mažas. Todėl nenuostabu, jog civilizuotose visuomenėse nusikalstamomis veikomis traktuojamos „silpnybės“ mūsuose tėra politinių sąskaitų suvedinėjimo įrankis.

Views All Time
Views All Time
2211
Views Today
Views Today
1
0 0