Kovo 25 dieną Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pakvietė aukštųjų mokyklų bendruomenių narius į sociologinio tyrimo pristatymą – konferenciją „Korupcijos reiškinys Lietuvos aukštosiose mokyklose“. 2003 metų gruodžio mėnesį Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tyrimą apie korupciją atliko „Socialinės analizės grupė“. Tyrimas vyko 14 universitetų ir 25 kolegijose. Iš 1000 apklaustų studentų Vilniaus universitetui atstovavo 8,8 proc. respondentų.

Korupciją studentai pirmiausia supranta kaip kyšininkavimą, nesąžiningumą bei naudojimąsi tarnybine padėtimi. Net 34 proc. studentų korupciją vadino labai didele problema, 46 proc. – didele. Jų manymu, šį reiškinį lemia nebaudžiamumas, valstybės tarnautojų nesąžiningumas bei savanaudiškumas. Kyšio davimą studentai labiausiai linkę pateisinti, kai tokioje situacijoje atsiduria jie patys ar artimieji, arba kai norima atsidėkoti.

Didžiausia korupcija aukštosiose mokyklose studentai laiko faktą, kuomet iš anksto žinomi įstojusiųjų sąrašai arba dėl skolų nepašalinami studentai. 33 proc. tyrime dalyvavusių studentų prisipažino, jog yra tekę duoti kyšį dėstytojui, o 6 proc. jį yra davę aukštųjų mokyklų darbuotojams. Įdomu, kad 2 proc. studentų davė kyšį… studentų atstovybių darbuotojams. Dėstytojui duoti kyšį labiausiai yra linkę jaunesnių kursų studentai, ir tai dar kartą įrodo, kad šis reiškinys nėra sovietmečio palikimas. Šio reiškinio populiariausia forma – „susimesti“ dovanai prieš egzaminą. Tokių studentų buvo 52 proc., tam vidutiniškai jie išleido 126 litus. Tokį jų veiksmą lėmė: draugų bendramokslių siūlymas (43 proc.), pačių apsisprendimas (22 proc.), apie tai davė suprasti kyšio gavėjas (19 proc.).

Daugiau nei pusė respondentų teigė, kad kyšiu buvo išspręstos jų problemos, mažesnė dalis sakė, kad tai buvo padaryta iš dalies. Tačiau Lietuvos studentai neturi aiškios nuomonės, kas daro nusikaltimą: tik imantis kyšį ar ir duodantis.

Kai kurie konferencijos dalyviai šiuos skaičius bandė įvertinti kaip nepagrįstus ir švietimo sritį paverčiančius labiausiai korumpuota sritimi. Sociologinio tyrimo rezultatų vertinimą pristatęs LSAS prezidentas Viačeslavas Palkevičius prisiėmė atsakomybę už šiuos rezultatus ir pasiūlė svarstyti korupcijos prevencijos ir mažinimo Lietuvos aukštosiose mokyklose veiksmų plano projektą. Planuojama, kad nacionaliniu lygiu šis planas bus įgyvendinamas Švietimo ir mokslo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos bendromis jėgomis.

Pagal LSAS sociologinio tyrimo rezultatus parengė Donatas BAGDONAS

Views All Time
Views All Time
1840
Views Today
Views Today
1
0 0