Skandalai

Nevaldomas Danijos kiaulininkų veržimasis į Lietuvą, besaikis fermų plėtimas kenkia gyventojų sveikatai bei gamtai. Vakar neapsikentę kiaulidėmis prie Vyriausybės rūmų piketą surengė keliasdešimt Radviliškio rajono Šiaulėnų bendruomenės, Kalvarijos savivaldybės, Pakruojo rajono ir kitų su danų kiaulininkais kovojančių bendruomenių atstovai. Žmonėms kilo įtarimų, kad šalies valdžia kovoje su Danijos kiaulininkais atstovauja ne saviems, lietuviams, o užsieniečiams. Anot akcijos rengėjų, nevaldomas Danijos kiaulininkų veržimasis į Lietuvą, kiaulių ir paukščių kompleksų plėtimas nesilaikant galiojančių teisės aktų kelia realią grėsmę mūsų šalies gamtai ir gyventojų sveikatai. Tačiau, kaip tvirtino rengėjai, už kiaulininkystės plėtrą atsakingos valstybinės institucijos ne tik kad nesiima veiksmų situacijai pagerinti, bet ir elgiasi visiškai atvirkščiai. Žaliųjų judėjimo lyderis Rimantas Braziulis “Respublikai” tvirtino, kad jam kilo įtarimas, jog Vyriausybė ginče su danų kiaulininkais atstovauja ne saviems, lietuviams, o užsieniečiams. “Vyksta mūsų valdininkijos palaiminta tyli danų invazija į Lietuvą. Tikima, kad iš Danijos ateis milžiniški pinigai, todėl stengiamasi tylėti bendraujant su tariamais investuotojais. Tačiau kas atsakys, kai mūsų gražuolė Lietuva kartu su danų investicijomis ir jų kiaulėmis taps viena didele kiaulide?” – klausė R.Braziulis.

Radviliškio rajone Šiaulėnų kaime įsikūrusiam danų verslininko Jorgeno Anderseno valdomam kiaulių kompleksui nurodyta sumažinti kiaulių kiekį, kuris viršija projektinius įmonės pajėgumus. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra, patikrinusi UAB „Litpirma“ kiaulių kompleksą, nustatė, kad bendrovė vietoje leidžiamų 12 tūkst. kiaulių augina 17 378 įvairaus amžiaus kiaules. Vykdydama modernizaciją ir didindama kiaulių skaičių, bendrovė turėjo kreiptis į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą ir pakoreguoti jai išduotą Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimą. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros vedėjo Mingailos Saulevičiaus teigimu, norėdama plėstis bendrovė turėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, tačiau ji buvo nutraukta, o be poveikio aplinkai vertinimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimo koreguoti negali. Norams auginti daugiau kiaulių aktyviai pasipriešino Šiaulėnų kaimo gyventojai, nebegalėję pakelti smarvės, kurią kelia kiaulių kompleksas. Radviliškio rajono savivaldybės taryba, svarsčiusi įmonės savininkų prašymą, nusprendė nepritarti UAB „Litpirma“ planuojamai veiklai — išplėsti kiaulių komplekso gamybinius pajėgumus iki 54 tūkstančių užaugintų kiaulių per metus.

Danų kiaulės vis labiau apžioja Lietuvą, kuri pamažu tampa milžiniška užsienietiškų deglųjų kiaulide. Kiaulinami žmonės skambina pavojaus varpais, tačiau kiaulių karavanas eina – šįkart į Radviliškio rajoną.Dvoką, sklindantį nuo Radviliškio rajono Šiaulėnų miestelio pašonėje įsikūrusio danų kapitalo bendrovės “Litpirma” kiaulių komplekso, kasdien uostantys ir gokčiojantys šiaulėniškiai nustėro sužinoję apie šio komplekso planus plėstis beveik dvigubai. Žmonės baiminasi dėl galimos ekologinės katastrofos, todėl tokiems kiaulininkų planams žada užkirsti kelią bet kokia kaina. Kiaulių kompleksas, kuriame šiuo metu užauginama apie 25 tūkst. kiaulių per metus, yra vos už 700 m nuo Šiaulėnų miestelio. Nosis riečianti smarvė, pašlijusi sveikata ir baimė dėl teršiamos gamtos – tuo šiandien gyvena miestelis. Todėl šiaulėniškiams plaukai šiaušiasi nuo kiaulininkų ketinimų dar padidinti čia auginamų deglųjų skaičių. Minimalus planas – 40 tūkst. kiaulių per metus. Maksimalus planas – 54 tūkst. kiaulių per metus. Žmonėms nesuvokiama, apie kokią komplekso plėtrą dar gali būti kalbama, jei kiaulės čia auginamos ir taip per arti gyvenamųjų namų. Pasak Šiaulėnų bendruomenės atstovo Edvardo Stonkaus, kiaulių kompleksas, kuriame kriuksi daugiau nei 12 tūkst. deglųjų, nuo gyvenamųjų namų turi būti nutolęs mažiausiai per kilometrą. Tačiau Šiaulėnuose taip nėra. Nesuvokiama žmonėms ir tai, kokią plėtrą gali planuoti bendrovė, kurią gamtosaugininkai kone kasmet baudžia už įvairius pažeidimus.

Danų bendrovės kiaulės Lietuvoje turi daugiau teisių nei vietos gyventojai, kurie dėl nepakeliamo dvoko tampa tikrais ligų maišais. Klaikios smarvės kankinami žmonės dūsta ne tik lauke, kiaulių mėšlo kvapas prasiskverbia ir į jų namus, rašo „Panevėžio rytas”. Ankstesniais metais srutomis buvo tręšiami toliau nuo kaimo esantys javų pasėliai. Šiemet danų įmonės darbuotojai žarnas, kuriomis teka srutos į jomis kviečius laistantį traktorių su specialia įranga, ištiesė po visą kaimą, prie pat gyvenamųjų namų. Bendrovės “Saerimner” technikos direktorius Vaidotas Židonavičius “Panevėžio rytui” sakė, kad leidimą srutomis laistyti pasėlius išdavė aplinkosaugininkai. “Kiekvienais metais su jais deriname laistymo programą. Kviečių laukai aplink Kubiliūnų kaimą priklauso ūkininkams ir bendrovėms. Su jais sudarę sutartis pasėlius tręšiame nemokamai”, – sakė V.Židonavičius. Viename hektare kviečių danų įmonė išlieja iki 45 tonų srutų. Saločių ambulatorijos šeimos gydytoja Angelė Remeikienė neslėpė, kad smarvė nuo Šalnaičių kaime įsikūrusio kiaulių komplekso pasiekia ir maždaug už 2 kilometrų esantį Saločių miestelį. “Ir sveikam žmogui toks kvapas nemalonus, ką jau kalbėti apie sergančiuosius plaučių ligomis”, – sakė medikė. Bendrovės darbuotojai kiekvieną pavasarį ir rudenį dirba maždaug po dvi savaites, 24 valandas per parą. Pasak technikos direktoriaus, taip siekiama sukelti kuo mažiau nepatogumų vietiniams gyventojams. Tačiau laukus srutomis laistė ir per ilgąjį praėjusį savaitgalį.

Lietuvoje jau keturiose savivaldybėse – Kelmės, Ignalinos, Pakruojo, Pasvalio – išaugo danų kiaulių kompleksai. Žmonės išsigandę, pikti. Mažeikių savivaldybės Ruzgų, Bugenių, Pikelių gyvenvietėse bendruomenės apimtos nerimo dėl UAB „Bugenių Agro“ pageidavimo kiaulių komplekse auginti ne vieną dešimtį tūkstančių kiaulių ir galimų pasekmių. „Žmones jaudina oro, vandens užterštumas, poveikis sveikatai, pingantis nekilnojamasis turtas ir kita. Minėtų bendruomenių nerimas išaugo, kai jas pasiekė žinia, kad Mažeikių savivaldybės tarybos palankų žmonėms sprendimą teismas pripažino naikintinu“, – kovo 20 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Audronė Pitrėnienė. Politikė teigė, jog nėra nusiteikusi prieš verslą, kiaulių kompleksų statybą, tačiau norėtų apginti žmonių teisę gyventi švarioje, sveikoje aplinkoje. Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjo Vitalijaus Auglio nuomone, nauji kiaulininkystės, gyvulininkystės kompleksai visada susilaukia išskirtinio dėmesio. „Kvapas – sunkiai kontroliuojamas dalykas. Kartais žmones jaudina per didelė tokių kompleksų koncentracija viename ar kitame rajone. Pavyzdys – Pakruojo savivaldybė, kur buvo siūloma statyti per dešimt tokių kompleksų. Kaip žinome, juos bandoma koncentruoti derlingose žemėse – Vidurio Lietuvoje. Dėl to didėja rizika, nes šiame regione upės ir upeliai užteršti dar nuo sovietinių laikų“, – sakė aplinkosaugininkas.

Kalvarijos gyventojai toliau kariauja prieš danų kiaulių augintojus. Jiems įtarimų kelia, ar teisėtai ir skaidriai danai gavo leidimus plėsti savo verslą. Kalvarijos kaimo bendruomenė į Jusevičių kaimo kaulių komplekso savininkus, danų verslininkus, paskutinį sykį kreipėsi prieš mėnesį. Gyventojai reikalavo pateikti kiaulidžių rekonstrukcijos projektą, pagal kurį per ketverius metus komplekse auginamų kiaulių skaičius padidėjo beveik dešimteriopai – iki 90 tūkst. Teigiama, kad tokio rekonstrukcijos projekto nematė ir atsakingos institucijos, nors leidimus veiklai išdavė. „Galima įtarti, kad tam tikros institucijos nesąžiningai arba aplaidžiai atlieka savo pareigas.Pasirodo, įstatymai gali būti traktuojami įvairiai, gali būti jų raidės keičiamos, perkeičiamos, punktai, papunkčiai gali būti traktuojami, kaip kažkam reikia”, – kalbėjo Kalvarijos savivaldybės Santakos bendruomenės pirmininkė Raimonda Sutkatienė. „Leidimai kaip kurių institucijų buvo duoti, rekonstrukcijos plano ir projekto jie nevykdė, atliktų darbų nepridavė. Aš manau, kad tam kompleksui reikėtų uždėt kryželį ir baigt visas kalbas”, – teigia Kalvarijos savivaldybės tarybos narys Jonas Dzirmeika. Danų verslininkai nuo žurnalistų atsitvėrę tylos siena. Tiesa, rašte bendruomenėms jie žada apsaugoti gyventojus nuo dvoko – įrengti naują srutų perdirbimo sistemą, prie sodybų pasodinti šešias eiles medelių, esą sugersiančių smarvę.