Papasakosiu nuostabią istoriją, kaip Lietuva nuo vilko bėgo, bet ant meškos užšoko.

Buvo metas, kai Vokietija stebino pasaulį „pramonės augimo stebuklais”. Pagal taip vadinamą “Maršalo Planą”, pokario Vokietijai buvo kišami pinigai “per abu galus” ir dar, paspiriant koja. Tuomet buvo reikalinga atsiginti nuo vilko, kuris vadinosi „sovietiniu monstru”.

Nuo to vilko bėgo Lietuva, bet ant meškos užšoko. Niekas net nepastebėjo, ar nenorėjo pastebėti, kad vakarai, tie vakarai, kurios įsivaizdavo Lietuva, buvo ir yra vien „vakarų propaganda”. Dabar, Vokietija sėdi an bankroto skardžio, nes atėjo metas grąžinti skolas. O lietuvaičiai, paakinti kelių centų iš svetimos kišenės, net neperskaitę kas parašyta, ratifikuoja ir įtvirtina savo krašte sistemą, kuri mažai skiriasi nuo ankstesnės.

Kad pokario Vokietija būtų valdoma, reikėjo sukurti struktūrą, atsparią „vilkui“ – „sovietiniam monstrui”. Toli neieškant pavyzdžių, buvo padaryta taip, kaip parašė savo brošiūrėlėje “O gosudarstvė” (apie valstybę), sovietyno įkūrėjas Leninas. Pokario Vokietijoje buvo sukurtas lygiai toks pat „nomenkalatūrinis sluoksnis“ kaip Lenino aprašyta, t.y., kaip sovietyne. Tam sluoksniui, buvo atiduota visa vykdomoji valdžia ir taip sukurta nuostabi bazė korumpuotam valstybės valdymui. Visa tai buvo įpakuota į 3-4 valdančių partijų marškinėlius ir griežtai nustatyta, kad tik per partijas bus kontroliuojama visa sistema. Taip buvo sudarytas demokratijos įvaizdis, kuris tikrumoje, tarnauja vien korumpuotiems valdančiųjų partijų išlaikymo interesams. Kas sovietyne buvo įgyvendinama per vieną partiją, čia buvo įtvirtinta įvilkus valdininkėlius į 3-4 partijų marškinėlius. Kad tikrus autoritetus nereiktų naikinti, kaip tai aprašė sovietyno įkūrėjas, (nes tai, provokuoja naturalų pasipriešinimą), buvo išpopuliarintas taip vadinamas “įžymybių sluoksnis“. Tas sluoksnis, tikrų autoritetų neturi, bet pilnai užgožia tikrus autoritetus. Tai gražios, durnos mergos, kurios laksto scenose pusnuogės, arba ralistai, propoguojantys gretas mašinas. Per paskalas, kas, su kuo, kokioje pozoje ir kada, sėkmingai atitraukiamas dėmesys nuo tikrų autoritetų. Tame fone, per tariamus ekspertus, kurie paskelbiami įžimybėmis, korumpuojami visi tikrų autoritetų pasipriešinimai, absurdiškiems politikų sprendimams ir paslepiami tikri, dažnai be galo primityvūs, valdančiųjų siekimai.

Korupciją nereikia suprasti vien kaip papirkimą. Kyšininkavimas – yra pati primytiviausia korupcijos išraiškos forma. Jūs stebitės, kai matotote, kiek daug galima pasiekti per pažintis. Jūs stebitės, kai matote, kiek daug nesamonių galima pridaryti dėl politinių išsigalvojių. Jūs stebitės, kai matote, kiek daug nesamonių galima pridaryti dėl religinių išsigalvojių. Jūs stebitės, stebitės, kai primityvių interesų korupcija klesti jūsų krašte ir negalite nieko pakeisti? O tas „nomenkalatūrinis“ valdininkėlių sluoksnis, kuriam, tairamai nepastebint „iš aukščiau“ leidžiama daryti smulkius prasižengimus, blokuoja savo kabinėjimaisi visus normalius, žmogiškus siekimus. Net jei atrodo, kad koks valdininkėlis neturi jokio tikslo, kai kabinėjasi prie kiekvieno, kuris mėgina ką veikti ar pakeisti, jis turi tikslą, tas valdininkėlis – jam reikia pasireikšti. Vien siekimas pasireikšti, jau yra korupcija valdžioje. Tuo naudojasi tikra valdžia.

Atsakomybės, tas valdininkėlis, neneša jokios. Jis apsiriboja formalumais ir tariamais įstatymais. Kai tikrumoje, nomenkulatūrinės sistemos, neturi jokio supratimo apie Įstatymą. Įstatimiškumas tokiose sistemos, yra grynai tariamas, tikrumoje vien persunktas korupcijos. Jau sakiau – korupcija, tai ne vien kyšininkavimas! Apie teisėtumą, o tuo labiau, apie teisingumą, tokiose sistemose, negali būti jokios kalbos.

Vokietija vis dar mėgina diktuoti savo sąlygas visai Europai, nors „nomenkalatūrinis“ valdininkėlių sluoksnis, seniai privedė ją prie bankroto. To stebuklingo „pramonės augimo” nei smarvės nebeliko, nes, per abu galus nebekemšami svetimi pinigai. Tai kur pateko Lietuva? An kokio bakroto skardžio ji atsidurs, kai reiks grąžinti skolas? Nesuprantu, kam reikalingi perversmai, kai siekiama tų pačių, seniai subankrutavusių tikslų.

Keistuolis

Views All Time
Views All Time
2086
Views Today
Views Today
1
0 0