Didieji prekybos ir laisvalaikio centrai lyg baubas sutinkami beveik visuose šalies regionuose. Priešingai nei Lenkijoje, protesto akcijomis, skundais, teismais ir kitokiomis priemonėmis aršiai kovojantys prieš didžiuosius prekybos centrus remiasi ne tik Lietuvoje beveik nebeaktualiu smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymo argumentu, o aplinkosauga, chaotiška miestų plėtra ir kamščiais. Per kraštus besiliejantis populizmas bei politiniai žaidimai kaitina aistras ir leidžia politikams prieš rinkimus rinkti „liaudies balso“ pliusiukus. Verčiantys valdžią dirbti geriau bei kitokiais populistiniais pažadais besisvaidantys politikai ir įvairaus plauko visuomenės veikėjai paprastai lieka akli racionaliems ekonominiams dėsniams ir pasaulyje vykstantiems globalizacijos procesams. Už miško grybukų ir ąžuoliukų besislapstantys rėksniai, augę tik tarp miesto dulkių, paranojiškai bijodami automobilių kamščių sukeliamo smogo net neištaria žodžio „investicija“, o ką jau kalbėti apie naudos sau, miestui ir šaliai suvokimą. Kauno „Akropolio“ statybų epopėja parodė, jog baimės, populizmo ir demagogijos pripumpuoto orkestro išpūsti burbulai po kelių mėnesių nuo objekto atidarymo išleido orą – nei miestas sudarkytas, nei transporto spūsčių Karaliaus Mindaugo prospekte nematyti, nei smulkus verslas Laisvės alėjoje sugriuvo. Šiek tiek analogiška „trijų pušelių“ istorija Druskininkuose jau tapo klasikiniu ekonomikos analitikų pavyzdžiu, kaip gali būti žlugdomos investicijos.

Į kaunietišką „Akropolio“ ir arenos statybų epopėją panaši ir vilniškė „Akropolio“ statyba. Diskusijos dėl naujo daugiafunkcinio kvartalo statybų buvusios elektroninių mašinų gamyklos „Velga“ teritorijoje netyla. Dar šių metų vasario mėnesį įmonė „VP Market“ gavo sostinės savivaldybės pritarimą statyboms, tačiau kilęs didžiulis ažiotažas dėl dar vieno „Akropolio“, biurų pastatų bei gyvenamųjų namų kvartalo statybų šalia Vingio parko, šiek tiek sutrikdė statybų planus, tačiau jų nesustabdė. Verslo labirintas pasidomėjo dabartine statybų situacija.

Paulauskui atrodo, jog nudžius medžiai

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigė, jog prie šio projekto dirbama jau aštuoneri metai. Todėl jo netikėtu ar skubotu vadinti negalima. Dar 2004 metais buvo patvirtintas Vilniaus Prekybos centrų išdėstymo specialusis planas ir šioje vietoje jau tuomet buvo numatyta vieta tokiam centrui, atsižvelgiant į tai, kad šalia yra du greitkeliai – miesto pietinis ir Geležinio vilko gatvė. „Dviejų greitkelių sankryža – labai patogi vieta statyti tokiam objektui“, – aiškino M. Pakalnis.

Opoziciškai nusiteikęs „Naujosios Sąjungos“ (socialliberalų) Vilniaus skyrius Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, Vilniaus apskrities viršininko administracijai bei Vilniaus savivaldybės tarybai įteikė skundą bei organizavo parašų prieš statybas rinkimą. Partijos pirmininkas, Lietuvos respublikos Aplinkos ministras Artūras Paulauskas teigė kreipęs ypatingą dėmesį į statybų poveikio aplinkai įvertinimą.

„Man kelia abejones tokios statybos, kurios vyksta rekreacinėse, pačiose garbingiausiose miesto vietose. Ar tos statybos nepažeis Vingio parko struktūros, ar nepradės džiūti medžiai? Reikia saugoti tas vietas, nes jos yra unikalios, o miestas be žaliųjų zonų labai greitai pradėtų dūsti“, – išreiškė savo susirūpinimą Aplinkos ministras A. Paulauskas.

Tuščiažodžiavimas ir politiniai žaidimai

Projekto architektų grupės vadovas, atstovaujantis Vilniaus architektūros studijai, architektas Artūras Asauskas politinių partijų priešišką veiklą vertino neigiamai: „Yra blogai, jog partijos nariai renka parašus, partija turėtų mąstyti globaliau. Kiekvieno objekto statybos susilaukia teigiamų ir neigiamų nuomonių. Reikia visuomet įsiklausyti į jas ir atskirti, kas yra teisinga, o kas ne. Į visus neigiamus pasakojimus reikia žiūrėti profesionaliai. Jei partijos žaidžia politinius žaidimus ir tuščiai kalba, tai tuo jos parodo savo polinkį į populizmą.“

A. Asauskas tikino, esą numatytos statybos šalia Vingio parko buvusioje gamyklos „Velga“ teritorijoje turės neigiamą poveikį pačiam parkui ir jo apylinkėmis yra neteisingas. Architektas visas kritiškas kalbas pavadino „tuščiais, populistiniais žodžiais“ ir skatino į projektą žiūrėti pozityviau. „Vietoj senos apgriuvusios gamyklos mes bandysime statyti pastatą, kuris tarnautų miestui. Visa tvoromis aptverta gamykla naikinama ir yra statomas miestiečiams skirtas objektas“, – teigė A. Asauskas.

Nors apšepusių miestų politikai dažnai kartoja frazę esą apleistų ir neefektyviai naudojamų teritorijų konversija, jų naujas panaudojimas – vienas pagrindinių tikslų, tačiau realiai šis tikslas paskęsta arba biurokratijos stalčiuose dėl valdininkų aplaidumo ir visiškos nekompetencijos, arba oponentų populizme. Tik miestų merų atsakymas dėl investicijų paprastai dešimtmečiais nesikeičia – investicijų per mažai, miestai atnaujinami ir plečiasi per lėtai.

Miestų centrai – degradavimui?

Vyriausiasis architektas M. Pakalnis pritaria, jog daug efektyviau ir daug paprasčiau vystyti tai, kas jau buvo užstatyta, nei eiti vystyti naujų teritorijų už miesto, naikinti gamtą, paliekant miestų centrus degraduoti.

Naujojo „Akropolio“ Vilniuje pastatai buvo išdėstyti taip, kad būtų kuo mažesnė įtaka tiek Vingio parkui, tiek upei. Palei upę bus statomi žemesnio aukštingumo gyvenamieji namai, automobilių stovėjimo aikštelės projektuojamos viduryje, o šalia Vingio parko bus statomi biurai.

Bendrovės „Akropolis LT“ vyriausiasis projektų vadovas Vladas Mikolaitis taip pat tikino, jog parkas nuo statybų nenukentės.

„Vingio parkas užima 200 hektarų, o mes turėsime tik dešimt procentų – 20 hektarų gretimybės su parku. Žmones į objektą atvesime organizuotai, ir tokio kiekio žmonių, kiek atvedame į senąjį „Akropolį“, ten atvesti nepavyks jau vien todėl, kad jo plotas bus žymiai mažesnis“, – teigė V. Mikolaitis.

V. Mikolaitis ragino priešiškai nusiteikusiuosius netuščiažodžiauti, o užsiimti veikla: pasirūpinti parko tvarkymu, įrengti apšvietimą, kad žmonės, vakarais atėję pabėgioti ar pailsėti, jaustųsi saugiai.

Naujasis „Akropolis“ – modernėjančiam miestui

Buvo sutarta, kad buvusioje „Velgos“ teritorijoje iškils prekybos, pramogų centras, gyvenamieji būstai ir biurai. Kai šie plotai buvo sudėlioti kaip daugiafunkcinio objekto, projektas pajudėjo iš mirties taško. Tuomet buvo patvirtinta detaliojo plano konceptualioji dalis ir jo sprendiniai.

„Buvo svarstoma šioje teritorijoje statyti vien tik monofunkcinį gyvenamąjį kvartalą. Čia gyventojų tilptų apytiksliai tiek, kiek Viršuliškių gyvenamajame rajone. Nagrinėta ir didžiulio prekybos centro versija. Taip pat buvo pasiūlymų čia įrengti 250 000 prekybos kompleksų su didžiulėmis stovėjimo aikštelėmis, bet mums, kaip miesto planuotojams nė viena iš tų versijų netiko, nes buvo daromi monofunkciniai dalykai. Šioje vietoje svarbiausia buvo sukurti daugiafunkcinį centrą. Tokį centrą, kuris funkcionuotų pats savyje ir būtų kuo mažiau pakabintas ant tų išorinių ryšių, taptų kuo mažesniu traukos centru iš savęs. Kuo viskas arčiau ir kompaktiškiau, tuo laisvesnis judėjimas, daugiau dviratininkų,“ – pasakojo M. Pakalnis.

Projekte numatytas automobilių srauto reguliavimo planas ir automobilių stovėjimo problemų mažinimo sprendimas. „Žadame daryti daugiaaukštes dviejų lygių automobilių stovėjimo aikšteles, kurios bus patrauktos tiek nuo upės, tiek nuo parko. Į jas bus galima patekti per dvi dviejų lygių nepertraukiamo eismo sankryžas. Aikštelės talpintų 4 500 automobilių, platinti geležinio vilko gatvę ir taip padidinti kelio pralaidumą. Dabar kelias turi keturias juostas. Planuojame kiekvieną juostą platinti iki trijų, keturių juostų, naikinti šviesoforinę sankryžą. Turėtų būti tik dešiniais posūkiais įvažiuojama ir išvažiuojama į teritoriją, per lėtėjimo ir greitėjimo juostas. Viduje taip pat bus kuriamas vidinis gatvių tinkas,“ – detaliai pasakojo architektas A. Asauskas.

Projektuotojai tikina, kad stambaus objekto atsiradimas netrukdys žmonėms patekti į Vingio parką. Specialiai pėstiesiems bus įrengta požeminė perėja, kuri padės pėstiesiems paprastai ir saugiai patekti į parką. Atsiradusi atvira automobilių statymo vieta išspręs ir automobilių palikimo Geležinio vilko gatvės šalikelėje problemą.

Investicijos nauda miestui

Planuojama, jog bendrovė „Akropolis“ į šį projektą investuos daugiau kaip 700 mln litų. Šalia Vingio parko iškilsiančiuose biuruose bus sukurta apie 10 tūkst. darbo vietų. Daugiafunkcinis pastatas pasiūlys vilniečiams ir sostinės svečiams dar daugiau pramogų po vienu stogu.

„Pramogų Vilniuje trūksta, mūsų oras Lietuvoje nešiltas, lietingas. Šis prekybos centras suteiktų galimybę esant geram orui ilsėtis Vingio parke, o orui subjurus būtų galima ir į prekybos centrą nueiti, kuris bus su pramogų zonomis“, – šypsojosi architektas A. Asauskas.

VGTU universiteto specialistai išanalizavo, kaip veiks viso miesto transporto sistema ir, kaip veiks kiekviena sankryža. Jų išvada buvo tokia, kad šio centro pastatymas šioje vietoje padidins transporto srautą 5 procentais, tačiau didesnių transporto srauto mazgų nesukels.

Architektai įsitikinę, kad atsirasiantis naujas objektas pagerins ne tik parko, paupio, bet ir viso miesto įvaizdį.

Užsakovas įsipareigojęs pasirūpinti aplinkos statybų zonoje tvarkymu, Geležinio vilko gatvės atkarpos rekonstravimu. Šalia gatvės gyvenančių žmonių gerove taip pat bus pasirūpinta, svarstoma kompensacinių priemonių suteikimo gyventojams galimybė, pavyzdžiui, apsauginė siena ar langų keitimas.

Oponentų svaičiojimai apie viešąjį interesą statybų nesustabdė

Naujosios Sąjungos komunikacijos vadovas Marius Ulozas tikina, kad leidimas statyboms buvo duotas neteisėtai, mat nebuvo pasitarta su gyventojais. M. Ulozas inicijavo elektroninę peticiją „Apginkime žaliąją Lietuvos širdį – Vingio parką“ ir per mėnesį surinko daugiau nei šešis tūkstančius žmonių, palaikančių jų nuostatą, parašų.

„Savivaldybė, prieš išduodama leidimą statyboms, turėjo atsiklausti gyventojų, ar jie sutinka, kad „Akropolis“ būtų ten statomas. Jie to nepadarė ir taip pažeidė viešąjį interesą. Yra neaišku, ar žmonės to nori, ar nenori. Jei gyventojų būtų buvę atsiklausta, ir jei žmonės būtų pritarę statyboms, tuomet, manau, nekiltų jokių prieštaravimų,“ – tvirtai gyventojų interesus gynė Naujosios Sąjungos atstovas M. Ulozas, pamiršdamas, jog pagrindinis parašų rinkimo tikslas – apginti Vingio parką nuo kaimynystėje rengiamų statybų.

„Akropolis LT“ vyriausiasis projektų vadovas nepritarė nuomonei, jog buvo pažeistas viešasis interesas ir tvirtino, jog šis projektas nebuvo sumanytas per vieną naktį. Procesas vyko ilgai. Per pastaruosius keturis metus žiniasklaidoje ne kartą buvo išspausdinta straipsnių apie buvusios gamyklos „Velga“ įsigijimą, planavimo ir projektavimo darbus.

Paklaustas, ar kilęs ažiotažas žiniasklaidoje nepadarė didelės žalos statybų planams, V. Mikolaitis pasakojo, jog teko sugaišti nemažai laiko įrodinėjimams, aiškinimuisi, tačiau didesnės žalos statybų planams padaryti nepavyko. Architektai džiaugiasi ir mano jog šis projektas – tai žingsnis į priekį, arba pirmoji kregždė paupio atnaujinimui. Šiuo metu projektas ir toliau sėkmingai vystomas ir, jei daugiau trukdžių neatsiras, objekto atidarymas planuojamas jau 2010 metų pabaigoje.

Views All Time
Views All Time
2006
Views Today
Views Today
1
0 0