Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrė su „Vilniaus prekyba“ siejama bendrovė. „Balsas.lt“ žiniomis, tyrime, kurį atlieka pareigūnai, minimi ir verslo pasaulyje gerai žinomi žmonės: AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Mindaugas Aniulis bei buvusi „Utenos trikotažo“ generalinė direktorė Regina Sajienė.

„Karuselinis“ sukčiavimas

Į FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus tyrėjų akiratį pateko bendrovė „Tikras kelias“ – viena didžiausių  augalinio aliejaus tiekėjų Lietuvoje. Keli su ja siejami asmenys įtariami organizavę vadinamąjį „karuselinį“ sukčiavimą tarp Lietuvos ir Latvijos bendrovių.

Trims asmenims – Mindaugui Laurinaičiui, Arūnui Tebelškiui ir „Tikro kelio“ pardavimų vadovui Gintarui Steponavičiui – jau pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų.

FNTT tiria šių įtariamųjų veiklą. Pirminiais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų už daugiau kaip 5 milijonus litų, o valstybei nesumokėta daugiau kaip 772 tūkstančiai litų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Steigėjai – „VP Market“ akcininkai

Pareigūnų duomenimis, klaipėdietis M.Laurinaitis pasirūpino kelių įmonių sostinėje, uostamiestyje ir Panevėžyje įsteigimu. Jis surado asmenis, kurie už atlygį sutiko tapti šių, kaip vėliau paaiškėjo, jokios veiklos nevykdžiusių bendrovių direktoriais. Jie klusniai pasirašinėjo M.Laurinaičio pateikiamus dokumentus, kuriuose buvo fiksuojami realiai nevykę sandoriai.

Šių įmonių veiklą susidomėjusius FNTT tyrėjus pėdsakai ir nuvedė prie UAB „Tikras kelias“. Pareigūnai gavo duomenų, kad pastaroji bendrovė naudoja minėtų fiktyvių įmonių PVM sąskaitas faktūras.

„Balsui.lt“ pavyko sužinoti, jog UAB „Tikras kelias“ – žinoma šalies įmonė, siejama su „Vilniaus prekyba“, nes pagrindiniai įmonės steigėjai yra „VP Market“ įmonių grupės akcininkai Žilvinas Marcinkevičius, Nerijus Numavičius, Mindaugas Aniulis ir kiti.

Pareigūnų žiniomis, pastaruoju metu vienu iš pagrindinių „Tikro kelio“ akcininku likęs M.Aniulis – „Kauno tiltų“ generalinis direktorius. Kurį laiką jis buvo „Tikro kelio“ direktorius, šiuo metu šiai bendrovei jau vadovauja buvusi UAB „Utenos trikotažas“ direktorė Regina Sajienė.

Visgi gali būti, kad į FNTT tyrėjų klausimus teks atsakyti ir M.Aniuliui. Nes vienas jo vadovavimo laikotarpis sutampa su bendrovės veiklos laikotarpiu, kuriuo domisi tyrėjai.

Prekės keliavo į prekybos centrus

Pareigūnų duomenimis, „Tikras kelias“ ir dar viena bendrovė naudojo fiktyvias sąskaitas prekėms, kurios buvo perkamos iš Latvijos: žuvų konservai, paukštiena ir kt. Vėliau šios prekės buvo perparduodamos Lietuvoje veikiantiems prekybos centrams, įskaitant IKI, „Norfa“ ir „Maxima“.

Įtariamieji, pareigūnų žiniomis, buvo sukūrę kelias sukčiavimo schemas. Įtariama, kad vienu atveju A.Tebelškis su M.Laurinaičiu rado įvairios produkcijos tiekėjus Latvijoje. Nustatyta, kad šie išrašydavo dokumentus veiklos nevykdančių įmonių vardu – esą lietuviškos įmonės perka produktus iš latviškų.

Tuomet įtariamieji išrašydavo dokumentus, jog produkciją pirko A.Tebelškio vadovaujamos įmonės. Preliminariais duomenimis, naudojant šią schemą ir imituojant Latvijos produkcijos tiekimą šio įtariamojo vadovaujamos bendrovės į buhalterinę apskaitą įtrauktų, bet realiai nevykdytų sandorių suma siekia daugiau kaip pusantro milijono litų. Vien PVM – apie ketvirtadalį milijono litų.

Pirko“ iš „orinių“ įmonių

FNTT tiria ir kitą schemą, kurią, kaip įtariama, naudojo įtariamieji. Įtariama, kad būtent į ją įsijungė „Tikras kelias“ pardavimo vadovas G.Steponavičius.

Pareigūnų duomenimis, jis su kitas dviem įtariamaisiais pateikdavo žuvų konservų importo dokumentus, kuriuose buvo rodomi iš tiesų neįvykę sandoriai su jokios veiklos nevykdžiusiomis įmonėmis.

Pasak teisėsaugininkų, dokumentai rodo, jog „nusipirkusios“ latvišką produkciją „orinės“ Lietuvos įmonės perparduodavo ją „Tikram keliui“. FNTT teigimu, iš tikrųjų Latvijoje pakrautą produkciją vežėjai pristatydavo tiesiai  „Tikram keliui“.

Pirminiais duomenimis, „Tikras kelias“ iš jokios veiklos nevykdžiusių bendrovių tariamai įsigijo produkcijos už daugiau kaip 2 milijonus litų.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad kiek vėliau ši sukčiavimo schema keitėsi. Mat G.Steponavičius įsteigė bendrovę „Fresh I“. Tuomet jau dokumentais buvo rodoma, kad ši bendrovė perka produkciją iš „orinių“ įmonių, o paskui parduoda ją „Tikram keliui“. Tuo tarpu vežėjai iš Latvijos prekes ir toliau veždavo tiesiai jai.

FNTT duomenimis, taip sukčiaujant pasisavinta daugiau kaip milijonas litų, o į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau kaip 177 tūkstančiai litų PVM.

Tu man, aš tau

Tyrimo metu, bendradarbiaudami su kolegomis Latvijoje, FNTT pareigūnai išsiaiškino, kad realiai jokios veiklos nevykdžiusių bendrovių vardu veikė A.Tebelškis. Jis rūpinosi prekių – žuvies konservų – įsigijimu ir atsiskaitymu už jas.

FNTT tyrėjų duomenimis, Latvijos bendrovės, pardavinėjusios šiuos konservus, tokiu pat, vadinamuoju „karuselinio“ sukčiavimo, būdu, iš „Tikro kelio“ įsigydavo augalinį aliejų Latvijos rinkai. Pardavimo sąskaitos buvo forminamos per tarpininkus – taip pat realiai jokios veiklos nevykdančias Latvijos bendroves.

Taip, pasak teisėsaugininkų, tiek Lietuvos, tiek Latvijos įmonės nesumokėjo PVM.

Views All Time
Views All Time
956
Views Today
Views Today
1
0 0