Įvairūs korporatyvistiniai socialiniai dariniai, kurių veiklos principai ne taip plačiai žinomi visuomenėje, neretai vertinami kaip įtakingi politinio proceso dalyviai, veikiantys slaptai ir galbūt neleistinomis priemonėmis, siekiantys įgyti kuo didesnę galią valstybės valdyme. Šiandien yra akivaizdu, jog bent jau Lietuvoje veikiančių studentų korporacijų pobūdis, tikslai, saugomos vertybės ir atvirai deklaruojamas apolitiškumas neleidžia šioms organizacijoms lipdyti politikos formuotojų etiketės. Tačiau pati slaptoji (hermetinė) politika egzistuoja. Pateikiamuose rašiniuose analizuojama daugiapakopė politikos sąranga bei bene kontraversiškiausiai vertinamas hermetinės politikos dalyvis – masonų organizacija.

Masonai („laisvieji mūrininkai“) – bene prieštaringiausiai vertinama organizacija pasaulyje. Vieniems tai – bandymas įgyvendinti nuostabią idėją, kai sukuriama bendrija, kurios nariai, vadovaudamiesi broliška meile, parama ir teisingumu, rūpinasi dvasios bei moralės vertybėmis, nuolat siekia tobulėti. Kitiems ši organizacija dėl savo slaptumo ir atliekamų ritualų yra ne kas kita kaip sekta. Tretiems masonai yra klika, į kurią patenka tik turtingi ir galingi žmonės, siekiantys dar daugiau galios ir valdžios. Galiausiai masonai įvardijami kaip pasauliniu mastu veikianti įtakinga organizacija, rengianti ir įgyvendinanti sąmokslą užvaldyti pasaulį.

Masonai ir religija

Vienas esminių masonų skelbiamų tikslų – suvienyti visų rasių, tautų, socialinių grupių ir religinių bendruomenių narius, vesti juos nuolatinio dvasinio tobulėjimo keliu. Paradoksalu, tačiau viena svarbiausių prieštaringo masonų organizacijos vertinimo priežasčių yra būtent masonystės santykis su religija.

Pagrindinis reikalavimas siekiant tapti „laisvuoju mūrininku“ yra tikėjimas Aukščiausiąja Būtybe. Visiškai nesvarbu, kokią religiją masonas išpažįsta. Masonai tiki, kad skirtingas įvairių religijų mokymas išreiškia to paties Dievo – Aukščiausiosios Būtybės – buvimą ir valią.

Masonai nediskriminuoja jokios religijos bei propaguoja tikėjimą kaip didžiausią vertybę, todėl galima pamanyti, kad įvairios religinės bendruomenės šią broliją turėtų vertinti palankiai. Bet jau vien prisiminus Katalikų Bažnyčios draudimą savo nariams prisijungti prie masonų, tampa akivaizdu, kad taip nėra. Katalikų Bažnyčia suvokia masonų ordiną ne kaip organizaciją, propaguojančią religines vertybes, bet kaip atskirą religiją. Argumentuojama tuo, kad šis ordinas turi savas šventyklas (taip vadinama vieta, kurioje vyksta „laisvųjų mūrininkų“ susitikimai), moralinį kodeksą, pamaldas, ceremonijų drabužius, švenčių dienas, hierarchiją, įšventinimo į narius ir laidojimo ritualus.

Kaip yra skelbiama katalikų 1983 metais priimtoje „Deklaracijoje apie masoniškas asociacijas“, tikintieji, kurie įsirašo į masoniškas asociacijas, daro sunkią nuodėmę ir negali priimti šventosios Komunijos.

Katalikų Bažnyčios priešiškumą lemia ne tik masonų ordino mokymų panašumas į religiją, bet ir tai, kad katalikybė masonams tėra tik viena iš religijų, lygi visoms kitoms, o Jėzus Kristus yra traktuojamas ne kaip Dievo sūnus, o kaip tikrojo masono pavyzdys, žmogus, stovintis viename lygmenyje su tokiomis asmenybėmis kaip Aristotelis, Platonas, Pitagoras ar Mahometas.

Priešiškai masonų atžvilgiu yra nusiteikusi ne tik Katalikų Bažnyčia. Panašios pozicijos laikosi ir musulmonai. Nors kai kuriuose musulmoniškuose kraštuose egzistuoja „laisvųjų mūrininkų“ ložės, visgi čia žodis „masonas“ yra ateisto sinonimas.

1978 metais Islamo teisingumo kolegijos priimtame nutarime teigiama, kad musulmonas, įstojęs į masonų organizaciją, tampa kitatikiu. Be to, musulmonai traktuoja masonų ordiną kaip grynai vakarietišką darinį ir kaip tam tikrą jėgą, nukreiptą prieš islamą.

Patys masonai griežtai atmeta jiems metamus kaltinimus ir teigia, kad masonystė jokiu būdu nėra religija ar jos pakaitalas. Ji neturi teologinės doktrinos, o masonų susirinkimuose yra draudžiama diskutuoti religinėmis temomis. Be to, ordinas neteikia sakramentų ir neskelbia vedantis į išganymą. Masonų brolija nenori jokių konvertitų ir tikisi iš kiekvieno savo nario, kad jis liks ištikimas kartą pasirinktai religijai. Masonai tiki, kad jų narys, įsisavinęs masoniškus principus, būtent dėl to bus geresnis savo religinės bendruomenės narys.

Masonai ir feminizmas

Masonų bendruomenė, skelbianti ambicingus tikslus peržengti religinius, socialinius, rasinius žmonių skirtumus, turi esminį trūkumą, jei ją vertinsime iš feminizmo pozicijų. Dauguma ložių nepripažįsta, kad moterys yra vertos būti masonėmis. Tradicinės masonų ložės ne tik nepriima moterų, bet ir nepalaiko jokių ryšių su moterų ložėmis.

Nuostata nepriimti moterų masonėmis buvo išreikšta dar 1723 metais priimtoje vadinamojoje Konstitucijų knygoje, kuri yra idėjinis ir praktinis pagrindas visam šiuolaikiniam „laisvosios mūrininkystės“ judėjimui.

Nepaisant griežtos tradicinių masonų ložių pozicijos moterų dalyvavimo masonerijos veikloje klausimu, XIX a. pab. – XX a. pr. pradėjo kurtis mišrios vyrų – moterų bei vien moterų ložės.

Įdomu pastebėti, kad vyrų ir moterų masonų ložes vienija tai, jog jos abi nepripažįsta mišrių masoniškų ložių. Kaip teigia vienas garsiausių ir seniausių moteriškų ordinų „Garbinga senovės masonystės brolija“ („Honorable Fraternity of Antient Masonry“) lyčių maišymasis sunaikina dvasinio bendravimo, pasiekiamo tik per vienos lyties susirinkimus, jausmą. Moterys ir vyrai turėtų praktikuoti masonystę atskirai, nors ir identišku būdu. Tokia išvada yra daroma atsižvelgiant į ordino, kuris įkūrimo pradžioje buvo mišrus, patirtį.

Konspiracijos teorija

Net ir atmetus neigiamą lyčių lygių galimybių šalininkų požiūrį į masonus bei religinių bendruomenių priešišką poziciją, lieka dar viena – konspiracinė – masonų ordino interpretacija, kilusi dėl šios organizacijos slaptumo bei tariamos milžiniškos įtakos svarbiausiems pasaulinės politikos procesams. Manoma, jog masonų organizacijai priklausė tokie iškilūs politikos veikėjai kaip G. Vašingtonas (bei didelė dalis kitų JAV prezidentų), B. Franklinas, S. Bolivaras, V. Čerčilis, G. Garibaldis ir kt.

Konspiracinės teorijos šalininkai teigia, jog masonai yra pavojingi visai pasaulio žmonijai ir rengia sąmokslą užvaldyti pasaulį. Yra begalė šios teorijos variacijų. Vienoje jų teigiama, kad masonerija nėra švietimo amžiaus kūrinys, jos šaknys glūdi daug giliau. Masonų ištakų reikia ieškoti dar XI a., Kryžiaus žygių laikais, kada susikūrė karingas Tamplierių ordinas. Kariaudamas Jeruzalėje jis taip nutolo nuo Krikščionybės, kad buvo uždraustas, o jo nariai paskelbti eretikais. Tamplieriai buvo priversti bėgti į Škotiją, tuo metu beviltiškai kariavusią dėl nepriklausomybės. Prisijungus ilgą kariavimo patirtį turintiems ordino nariams, Škotija tapo laisva. Padėję išsivaduoti šaliai, Tamplierių ordino nariai nuo to meto faktiškai valdė Škotiją. Norėdami paslėpti tai, kad buvo atskirti nuo Bažnyčios, jie leido Tamplierių ordinui oficialiai išnykti ir pasivadino masonais.

Nuo tada masonai užvaldo vieną šalį po kitos organizuodami jose revoliucijas, „išsilaisvinimo“ judėjimus. Po Škotijos sekė Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV. Įkūrus Europos Sąjungą, kuri, anot teorijos šalininkų, irgi yra „laisvųjų mūrininkų“ kūrinys, masonų įtakai buvo pajungta visa Europa. Siekdami vienos ekonominės sistemos, vienos vyriausybės, masonai veikia ne ginklu, bet užvaldydami informavimo priemones, per jas pajungdami masių mąstymą taip, kad žmonės priimtų jų mintis lyg jos būtų jų pačių.

Teorija teigia, jog žmonijai reikia kuo skubiau imtis ryžtingų veiksmų, siekiant sustabdyti masonus – slaptai veikiančių ir pavojingų konspiracininkų organizaciją, kuri jau netoli savo tikslo užvaldyti pasaulį.

Masonų atsakas

Patys masonai kategoriškai atmeta tokius kaltinimus. 2003 metais buvo įkurtas judėjimas M. A. S. O. N. (masons against slanderous offensive nonscence), kurio tikslas – teikti informaciją apie masonus, siekiant, jog organizacija būtų tinkamai suvokta ir deramai įvertinta. Judėjimo iniciatoriai teigia, jog 6 milijonai žmonių (tiek apytiksliai yra masonų visame pasaulyje) negali turėti vienodo tikslo ir veikti taip suderintai, kad jis būtų įgyvendintas.

Masonų slaptumas ir įtaka politiniam procesui lieka vieša paslaptis. Tenka pasikliauti tuo, ką apie save skelbia patys masonai, grožėtis šios organizacijos idealais bei skiriamais labdarai milijonais.

Views All Time
Views All Time
4975
Views Today
Views Today
2
0 0