NUTARIMAS ,,DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIP-1336, NR. XIP-1744, NR. XIP-1766 IR NR. XIP-1820”

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. SV-S-514, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1336, nes priėmus siūlomą Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2009, Nr. 10-355) (toliau – Įstatymas) pakeitimo projektą nebūtų pilnai pasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 2009, Nr. 147-6554) 20 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1744, nes:

1.1. priėmus siūlomą Įstatymo pakeitimą vėl būtų sudarytos sąlygos sąžiningų daugiabučių namų gyventojų (vartotojų) diskriminavimui;

1.2. pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatas, daugiabučių namų gyventojai visada gali pasirinkti jiems labiausiai tinkamą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, ar kitą karšto vandens tiekėją. Pažymėtina, kad vartotojams Įstatymas nustato teisę, o ne pareigą ir daugiabučių namų gyventojai gali šia teise naudotis neterminuotai. Be to, pažymėtina, jog dabar galiojančiame Šilumos ūkio įstatyme yra nustatyta imperatyvi sąlyga, kuri įpareigoja esamą šilumos tiekėją vykdyti karšto vandens tiekėjo funkcijas, kol vartotojai nepasirinks kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma Įstatymo pataisa numato panaikinti minėtą pareigą ir vėl sugražinti į buvusią padėtį, kuri eilę metų kėlė didelį sąžiningų daugiabučių namų gyventojų (vartotojų) nepasitenkinimą;

1.3. siūlomas Įstatymo pakeitimas yra itin nepalankus sąžiningai deklaruojantiems ir laiku už sunaudotą vandenį ir šilumą atsiskaitantiems vartotojams. Tokios nuostatos įteisinimas vėl leistų atskiriems vartotojams piktnaudžiauti savo teisėmis, kitų sąžiningų vartotojų atžvilgiu, o šilumos tiekėjams vėl sudarytų sąlygas neprisiimti atsakomybės už kokybišką produkto (karšto vandens) ir su karšto vandens tiekimo veikla susijusių paslaugų tiekimą buitiniams vartotojams;

1.4. visiškai neaišku kokie „esami tiekėjai“ turimi mintyje, nes kai kurie šilumos tiekėjai savęs karšto vandens tiekėjais nepripažįsta, o kitų karšto vandens tiekėjų praktiškai nėra, todėl atskirų miestų daugiabučių namų gyventojai negalėtų realizuoti savo teisės gauti kokybiškas karšto vandens tiekimo paslaugas;

1.5. lieka neaišku kokius teisės aktus turėtų priimti Vyriausybė, priėmus minėtą Įstatymo projektą.

2. Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1766, nes:

2.1. priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimus, vėl būtų sudarytos sąlygos sąžiningų daugiabučių namų gyventojų (vartotojų) diskriminavimui;

2.2. pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatas, daugiabučių namų gyventojai visada gali pasirinkti jiems labiausiai tinkamą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, ar kitą karšto vandens tiekėją. Pažymėtina, kad vartotojams Įstatymas nustato teisę, o ne pareigą ir daugiabučių namų gyventojai gali šia teise naudotis neterminuotai. Be to, pažymėtina, jog dabar galiojančiame Šilumos ūkio įstatyme yra nustatyta imperatyvi sąlyga, kuri įpareigoja esamą šilumos tiekėją vykdyti karšto vandens tiekėjo funkcijas, kol vartotojai nepasirinks kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma Įstatymo pataisa numato panaikinti minėtą pareigą ir vėl sugražinti į buvusią padėtį, kuri eilę metų kėlė didelį sąžiningų daugiabučių namų gyventojų (vartotojų) nepasitenkinimą;

2.3. siūlomi Įstatymo pakeitimai yra itin nepalankūs sąžiningai deklaruojantiems ir laiku už sunaudotą vandenį ir šilumą atsiskaitantiems vartotojams. Tokių nuostatų įteisinimas vėl leistų atskiriems daugiabučių vartotojams piktnaudžiauti savo teisėmis, kitų sąžiningų vartotojų atžvilgiu, o šilumos tiekėjams vėl sudarytų sąlygas neprisiimti atsakomybės už kokybišką produkto (karšto vandens) ir su karšto vandens tiekimo veikla susijusių paslaugų tiekimą buitiniams vartotojams;

2.4. pagal galiojančias nuostatas, nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams apmokėti tik tuo atveju, jeigu tiekėjas įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Priėmus siūlomą projektą, su karštu vandeniu ir bendrosioms reikmėms priskirtu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis būtų priskiriamas ir išdalijamas vartotojams Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu, t. y. nepriklausomai nuo to, ar karšto vandens tiekėjas yra įvykdęs savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tai prieštarauja aiškinamajame rašte nurodytiems teiginiams, kad įstatymo pakeitimas neigiamų pasekmių neturės ir neatitiks nurodytą tikslą „<...>įgyvendintas teisingumo principas – sąžiningumas negali būti baudžiamas<...>“.

3. Pritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1820, nes:

3.1. Įstatymo pataisomis būtų įtvirtintas skaidrus ir visiems vartotojams aiškus atsiskaitymas – atskirai už šilumą pastato šildymui ir karšto vandens ruošimui;

3.2. buitinio vartotojo suvartotas karšto vandens kiekis būtų nustatomas tik pagal Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalies nuostatas, o cirkuliacijai palaikyti skirtas šilumos kiekis būtų apskaitomas ir išdalinamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas šilumos ir karšto vandens metodikas;

3.3. pakeitimai nediskriminuos sąžiningų karšto vandens tiekėjų ir buitinių vartotojų;

3.4. pakeitimai leis ekonominių svertų pagalba priversti karšto vandens tiekėjus teikti kokybiškas paslaugas, skatins juos laiku tikrinti karšto vandens apskaitos rodmenis;

3.5. bus pasiekti aiškinamajame rašte nurodyti tikslai ir įgyvendinus sąžiningumą ginančius principus didės vartotojų pasitenkinimas gaunamomis paslaugomis bei mažinamas nepagrįstas stipriosios pusės (paslaugos tiekėjo) dominavimas didelės koncentracijos arba natūralių monopolijų rinkoje.

4. Atsižvelgiant į šio klausimo svarbą, aktualumą bei didelę įtaką daugelio Lietuvos miestų piliečių gerovei ir pasitenkinimui, prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1820 ypatingos skubos tvarka.

Ministras Pirmininkas

Energetikos ministras

Views All Time
Views All Time
2074
Views Today
Views Today
1
0 0