Laima Paksienė: “Mano kova yra malda”

Prezidento Rolando Pakso žmona Laima LŽ tvirtina, kad Prezidentūros skandalas nesujaukė jos šeimos gyvenimo. Į pranešimus, esą Paksas linkęs smurtauti, pirmoji šalies ponia tvirtino reagavusi taip pat kaip ir į žinią, kad jos vyras susijęs su teroristais.

Pirmoji šalies ponia Laima Paksienė prasidėjus skandalui vengia viešumos ir tiesioginio bendravimo su žurnalistais. Į LŽ klausimus ji atsakė raštu. Pasak jos padėjėjos Erikos Umbrasaitės, Prezidento žmona į žurnalistų klausimus atsakinėja raštu tam, kad nebūtų laisvai interpretuojami atsakymai.

– Prezidentas prisipažino per karštai reagavęs į vadinamojo skandalo pradžią. Jautriai ir karštai reaguoti – Prezidento charakterio savybė? Ar tie kaltinimai buvo pernelyg skaudūs, neteisingi ir netikėti?

– Jūs, žurnalistai, mėgstate interpretuoti. Prezidentas niekada nesakė, kad karštai reagavo į vadinamojo skandalo pradžią. Jis pasakė, jog išgirdus tokius kaltinimus kyla neadekvati reakcija. Aš nė kiek neabejoju, kad tai, kas dabar vyksta, – gerai parengtas ir labai brangiai kainuojantis sąmokslas. Tai mūsų šeimai nebuvo staigmena, nes prie to buvo einama tolydžio. Nei vyro, nei mano pirma reakcija į skandalo pradžią nebuvo nei karšta, nei šalta, nei drungna. Kai doras žmogus apkaltinamas baisiomis nuodėmėmis, aišku, tai sukelia tik nusistebėjimą.

– Jūs dažnai minite, kad pasikliaujate Dievu ir tikite, jog gėris nugalės blogį. Ar nebūna minčių, kad Dievas, siųsdamas tiek išbandymų, pamiršo Jūsų šeimą?

– Taip, aš visiškai pasikliauju Dievu. Tereikia turėti švarią sąžinę ir Dievas tave gins. Visas žmonių piktumas nepakenkia tam, kurį Jis globoja. Jeigu Dievas siunčia mums tiek išbandymų, vadinasi, Jis mūsų šeimos neužmiršo. Jis visada padeda tiems, kurie ištveria ir kurie pasitiki Jo malone. Vienoje knygoje perskaičiau tokius žodžius: “Dievas mums duoda progos kovoti, kad taptume nugalėtojais”.

– Ar nesinori kartais mesti visko, pabėgti nuo visų problemų?

– Ne, nesinori. Ne tam vyras ėjo į politiką, kėlė savo kandidatūrą į prezidento postą, kad susidūręs su problemomis viską mestų. O mes jį palaikome ir tikime sėkme. Mūsų šeimoje tvyro ramybė ir vienas kito gerbimas. Todėl man netenka nei padrąsinti, nei raminti vaikų. Jie myli ir gerbia savo tėvą, Ir mums visiems kartu labai gera, nepriklausomai nuo piktų žmonių kalbų.

– Ar galima sakyti, jog Jūsų ir vadinamo dosniausiu Prezidento rėmėju Borisovo šeimos draugauja? Ar gali būti, kad Paksas tik dėl draugystės viešai neišsižada šio žmogaus. Ar jūs tebebendraujate su Borisovo žmona?

– Borisovo šeima yra mūsų pažįstami. Tai ne tas pat, kas draugai. Su Borisovo žmona po rinkimų mačiausi du kartus: per inauguraciją ir per jų sūnaus vestuves. Kodėl Prezidentas viešai turėtų pasmerkti Borisovą ar nuo jo atsiriboti? Bet kokį žmogų apkaltinti ar išteisinti gali tik teismas.

Man atrodo, kad žmonėms svarbiau, jog Prezidentas atsiribojo nuo visų marsietiškų planų. Ne kartą kartojo, kad Borisovas nedarė jam įtakos ir nedarys. Bet oponentai to negirdi, jiems tai neįdomu. Aišku, juk tai nepadeda toliau kurstyti skandalo.

– Kilęs skandalas – Jūsų namuose dažna pokalbių tema ar tabu?

– Taip, mes su vyru kartais apie tai pasišnekame. Tai nėra tabu.

– Kaip dažnai skaitote straipsnius, žiūrite TV laidas apie skandalą? Ar teko verkti po kokio nors straipsnio ar laidos?

– Rytą perverčiu 5-6 spaudos leidinius, o televizijos beveik nežiūriu. Tikrai gaila tam laiko. Po straipsnių ar TV laidų apie skandalą nesu nei verkusi, nei pykusi. Esu rami, nes žinau, kad ir ką jie šnekėtų, ką rašytų, ne jų valia čia bus paskutinė. Bijoti reikia Dievo, o ne žmonių ir jų kalbų. Man atrodo, kad ramybės suteikia ir tai, kad nėra žmogaus, ant kurio pykčiau ar nekęsčiau. Žodį “nekęsti” išbraukiau iš savo žodyno ir išmečiau iš savo širdies.

– Koks šį mėnesį Prezidentas namie? Ar skandalas labai pakeitė Jūsų šeimos įprastą bendravimą, dienotvarkę? Ar teko, tenka jį guosti?

– Pirmomis dienomis didelis spaudimas (aš turiu galvoje skandalas) turėjo įtakos Rolando savijautai, bet vėliau viskas pasikeitė. Atėjo ramybė, susikaupimas darbui ir pasiryžimas ginti savo principus. Manau, tam turėjo reikšmės ir žmonės, kurie meldėsi už jį. Malda daro stebuklus. Ar teko man jį guosti? Ne, man nereikia to daryti. Tačiau mes dažnai pasikalbame apie žmogaus dorybes. Žinote, vieną kartą sakau Rolandui, kad būtų gerai, jei Lietuvoje gyventų tik dori žmonės. Tai būtų rojus žemėje. Niekas nieko nešmeižtų, nesityčiotų, nekenktų ir taip toliau. Visi vienas kitą mylėtų ir gerbtų. O juk tai pasiekti taip paprasta ir receptas jau seniai išrastas. Reikia tik kiekvienam pradėti nuo savęs, tai yra nuo savo ydų supratimo ir išgyvendinimo.

– Savo vyrą apibūdinate kaip kovotoją. Ar nekyla noras kovoti ir pačiai, apginti jį?

– O aš ir kovoju dėl jo. Tik mano kova yra malda.

Irma Verbienė