Daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų miškų sektoriuje dirbančių įmonių vadovų mano, kad kyšininkavimas padeda spręsti problemas medienos versle Lietuvoje.

Tai rodo pirmadienį žurnalistams pristatytas tyrimas, kurį sociologinių tyrimų bendrovė „TNS Gallup“ atliko „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu.

Balandį telefonu buvo apklausti 342 miškų sektoriuje dirbančių įmonių vadovai, jų teirautasi, kaip jie suvokia korupcijos problemas savo veikloje ir kaip kyšininkauja.

Korupcija Lietuvos miškų sektoriuje, daugumos respondentų nuomone (46 proc.), yra didelė kliūtis verslui vystyti. Kad korupcija nei kliudo nei skatina miškų verslo vystymąsi, mano 29 proc. apklaustųjų, o 8 proc. apklaustųjų tiki, kad ji tik padeda.

Tačiau daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog kyšio davimas miškų sektoriui atstovaujančių institucijų pareigūnams padeda spręsti problemas medienos versle Lietuvoje.

Labiausiai, respondentų nuomone, korumpuotos institucijos Lietuvos miškų sektoriuje yra teritoriniai miškų kontrolės padaliniai, miškotvarkos projektus rengiančios įmonės bei Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos.

24,6 proc. respondentų atsakė, jog kyšiai, siekiant įtakoti valdžios sprendimus, yra duodami dažnai, o 5,6 proc. teigė, kad kyšiai yra duodami labai dažnai.

Ši nuomonė apie miškų sektoriaus korumpuotumo mastus gali būti lyginama su tradiciškai šalyje gana korumpuotais laikomais viešaisiais pirkimais.

TILS užsakymu rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikto viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimo duomenimis, 24,5 proc. respondentų yra girdėję, jog jų veiklos sferos įmonės neoficialiai mokėjo ar kitaip atsilygino už garantijas laimėti viešuosius pirkimus per paskutinius 12 mėnesių.

Taip pat šiuos duomenis galima lyginti su pernai paskelbto Pasaulio banko bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko tyrimo (BEEPS 2005) duomenimis. Ten apie 27 proc. apklaustų verslo įmonių atstovų teigė, kad kyšininkavimas yra dažnas norint gauti valstybės užsakymą. Pastaruoju rodikliu Lietuva gerokai viršijo kitų tirtų ES šalių korupcijos suvokimo vidurkius.

Žvalgomasis miškų sektoriaus skaidrumo tyrimas išsiskiria iš kitų korupcijos tyrimų, nes šį kartą respondentams svarbiausias informacijos šaltinis nėra žiniasklaida. Patikimiausias informacijos apie miškų sektoriaus skaidrumą šaltinis apklaustiesiems yra kolegų verslininkų (28 proc.) bei asmeninė (26 proc.) patirtis.

Anot apklaustųjų, Lietuvos miškų sektoriaus vystymuisi labiausiai trukdo privilegijuotų, globojamų įmonių, kurios gali nesilaikyti įstatymų ir likti nenubaustos, buvimas bei PVM grobstymas per fiktyvias miškų sektoriaus įmones. Daugiau nei pusė (52 proc.) kalbintųjų pripažino, kad Lietuvoje yra neapmokestintos medienos pirkimo praktika. 18 proc. respondentų nurodė, kad tokia praktika yra dažna.

Dauguma apklaustųjų (72 proc.) teigė, jog politikai kišasi į miškų sektoriaus valdymą. Iš jų 65 proc. respondentų politikų įtaką įvardijo netiesiogine, o 35 proc. įžvelgė tiesioginį spaudimą. Šią nuomonę dauguma respondentų vėl grindžia ne žiniasklaidos pranešimais, bet kolegų verslininkų ir asmenine patirtimi.

44 proc. respondentų, esant poreikiui išspręsti problemą medienos versle, duotų kyšį miškų sektorių atstovaujančių institucijų pareigūnams, 48 proc. – neduotų. Kyšius miškų sektoriaus institucijų pareigūnams per pastaruosius 3 metus yra davę 10 proc. įmonių.

Beje, šis prisipažinimas sociologams atrodo prieštaraujantis daugumos apklaustųjų tvirtinimui, kad kyšiai padeda spręsti problemas jų versle. TILS ekspertai pastebi, jog jau keletą metų vis sunkiau tiesiogiai kalbinti žmones apie jų kyšininkavimo praktiką, nes jie vis geriau suvokia, kad yra kalbinami apie jų padarytą nusikaltimą. Manoma, kad Generalinė miškų urėdija jau pirminėje tyrimo stadijoje galėjo bandyti paveikti respondentus.

Tyrimo duomenimis, dažniau kyšių yra reikalaujama ir dažniau kyšiai duodami atliekant tokias procedūras kaip kirtaviečių kontrolė, miškotvarkos projektų rengimas, derinimas ir tvirtinimas.

Didžiųjų įmonių (50 ir daugiau darbuotojų) vadovai dažniau nurodė, jog kyšio davimas miškų sektorių atstovaujančių institucijų pareigūnams nepadeda spręsti problemų medienos versle bei, esant poreikiui, rečiau duotų kyšį.

Korupciją miškų sektoriuje, anot respondentų, padėtų sumažinti kontrolės padidinimas ir sugriežtinimas (18 proc.), viešumas, skaidrumas (12 proc.) bei įstatymų tobulinimas (11 proc.).

Respondentai tyrimui buvo atrenkami iš Lietuvos įmonių registro atrenkant su miškininkystės sektoriumi susijusias įmones. Įmonių vadovai tyrimui buvo atrenkami proporcingai pagal įmonių darbuotojų skaičių. Daugumos (69 proc.) apklaustųjų veiklos sritis – medienos perdirbimas.

Views All Time
Views All Time
726
Views Today
Views Today
1
0 0