Korupcijos šmėkla valdo milijardus III

Maždaug po metų bus galima pasiimti savotišką korupcijos žemėlapį ir paklaidžioti po Klaipėdos miesto savivaldybės koridorius, ieškant potencialių kyšininkų.

Tokia idėja jau bręsta uostamiesčio vadovų galvose, tačiau, remiantis sostinės pavyzdžiu, brangiai nusipirkus korupcijos kompasą, problemos sprendžiamos tik iš dalies.

Atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai neoficialiai atsilyginama vidutinio lygio valdininkams, o kyšio iniciatoriai – patys žmonės, kurie taip elgiasi savo iniciatyva arba atsižvelgdami į kitų nuomonę.

Labiausiai korumpuota institucija

Iš visų Lietuvos miestų kol kas tik sostinės Savivaldybė turi vadinamąjį korupcijos žemėlapį – atliktą miesto gyventojų ir savivaldybės darbuotojų korupcijos apraiškų vertinimą ir patirties tyrimą.

Tokių priemonių imtasi po to, kai paaiškėjo, kad net 64 proc. vilniečių savo Savivaldybę laiko labiausia korumpuota institucija.

Tyrimo metu anonimiškai buvo apklausiami tiek miestiečiai, tiek patys Savivaldybės darbuotojai, kurie nurodė, kokios yra, jų manymu, rizikingiausios kyšininkavimo atžvilgiu sritys.

Į pirmąjį trejetuką pakliuvo miesto plėtra, viešieji pirkimai bei įdarbinimas Savivaldybės administracijoje.

Sudaryti korupcijos žemėlapį užsimojo ir Klaipėdos miesto valdžia. Pernai uostamiesčio Savivaldybės Taryboje buvo patvirtinta ir antikorupcinė programa, tačiau kol kas visa tai – tik kalbos ir pažadai.

Pasak Savivaldybės administracijos vyriausiosios juristės Loretos Paulionienės, vadinamąjį korupcijos žemėlapį ketinama „nusipirkti” tik kitais metais. Teisininkė neslepia, kad po šio žygio gali lėkti ne vieno valdininko galva.

„Juk tai – didelė programa, nemaži pinigai. Mūsų užsakytas tyrimas bus panašus į Vilniuje atliktą, tačiau ne toks smulkmeniškas. Žemėlapio sudarymo tikslas – išsiaiškinti rizikingiausias kyšininkavimo atžvilgiu sritis, atlikti struktūrines permainas”, – „Vakarų ekspresui” sakė teisininkė.

Mechanizmas neatskleistas

Korupcijos žemėlapio sudarymui principingai pritaria ir uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius: „Nematau priežasčių, kodėl to nedaryti”, – sakė jis.

Mūsų dienraščiui pasiteiravus, ar pasiteisino minėta prevencinė priemonė Vilniaus miesto savivaldybėje, jos vadovas Artūras Zuokas nebuvo kategoriškas.

„Reikėjo didelės politinės drąsos atlikti tokį tyrimą. Jis parodė diagnozę, bet ne mechanizmą, kaip kas veikia. Mes dabar turime daugiau informacijos, nuomonių, bet ne faktų. Įdomu tai, kad per 50 proc. žmonių mano, jog Vilniaus savivaldybė – korumpuota, tačiau kai paklausi, ar teko susidurti su kyšio prievartavimu, neigiamą atsakymą duoda 80 proc. respondentų”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Zuokas.

Jis teigė, kad po žemėlapio sudarymo ir paviešinimo pasikeitė ir tvarka Savivaldybėje – dabar esą iš anksto neužsiregistravus negalima patekti nė pas vieną valdininką.

„Kai mes matome, kad koks nors verslininkas po keliolika kartų per savaitę ar dieną bando patekti pas tą patį valdininką, tai jau sukelia tam tikrų negerų minčių. Be to, po kokio nors viešojo pirkimo yra skelbiama visa su juo susijusi informacija, o jei mažiausiai pusė tūkstančio Savivaldybės interneto lankytojų pareikalauja procedūras pakartoti iš naujo – taip ir įvyksta”, – tikino sostinės vadovas.

Jis sakė, kad po korupcijos apraiškų tyrimo iš Savivaldybės administracijos nebuvo pašalintas nė vienas valdininkas. Vilniaus miesto savivaldybei korupcijos žemėlapio sudarymas kainavo arti 60 tūkst. litų.

Tobula sistema

Šią vasarą korupcijos Klaipėdoje baubui ragus laužyti bandė ir keli parlamentarai – jie teigė gavę grėsmingos informacijos, kurią pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos agentams.

Kalbama, esą verslininkui bandant gauti leidimą tvirtinti kokį nors detalųjį planą, yra mokamas „abonentinis” 10-15 tūkst. litų kyšis.

Prisistatyti nenorėję politikai „Vakarų ekspresui” sakė girdėję, kad įmonių vadovai kaip „patepimą” neša ne tik pinigus, bet ir savo gamybos produkciją.

„Po susitikimo su STT agentais sužinojome, kokia tai puikiai sustyguota, tobula tvarka. Lengviausia kyšininkus pagauti kelių policijoje, tačiau valdininkų luome tai tarsi kova su vėjo malūnais. Egzistuoja ištisa tarpininkų grandis. Neretai baudomis atsiperka tik žemesnio rango valdininkai, „iešmininkai”, o po to už tai gauna ir savo dalį”, – sakė informatorius.

Vokeliai – atgyvena

Organizacijos „Transparency International” Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius „Vakarų ekspresui” sakė taip pat girdėjęs, kad žargonu vadinamas „otkatas” – kyšis – siekia 10 proc. būsimo sandorio pelno.

„Dažniausiai tokia praktika taikoma derinant nekilnojamojo turto reikalus. Dar girdėjau gandus, kad politikai prašo 10 proc. pelno iš farmacininkų – tik tada esą bus priimti jiems palankūs įstatymai. Man net nesinori pagalvoti, kokie tai pinigai, nes farmacijos kompanijos uždirba milijardus. Tiriant korupciją, svarbūs net ir gandai”, – sakė antikorupcinės organizacijos vadovas.

Jis teigė, kad šiais laikais kyšis vokelyje – tikra atgyvena, nebemadingas dalykas, nes visi reikalai tvarkomi pervedant pinigus per įvairias su kyšininkais susijusias firmas. Todėl Lietuvoje reikėtų įdiegti užsienio praktiką, kai vieši asmenys privalo deklaruoti savo pinigų kilmę: „Jei turi banke sąskaitą – tegul paaiškina, iš kur tos lėšos”, – siūlė R. Juozapavičius.

Jis teigė, kad mūsų valstybėje kyšininkavimo vajus nesiliaus, kol įstatymai nebus sureguliuoti taip, kad nors viena iš sandorį rezgančių pusių būtų suinteresuota pranešti apie korupcijos atvejį.

Smukdo ekonomiką

Kyšininkavimas ne tik žlugdo visuomenės pasitikėjimą valdžia, bet ir mažina valstybės patrauklumą užsienio investuotojų akyse – taip teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), kuris priklauso Pilietiniam aljansui prieš korupciją, prezidentas Ugnius Trumpa.

Jo nuomone, valstybėje korupcijos atsiradimą ir jos išplitimą skatina pati valdžia.

„Prežastys – netvarka valstybės valdyme ir neteisingas funkcijų sudėliojimas. Visa tai gimsta iš pačios valdžios – kuo didesnis jos aparatas, kuo daugiau galių ir funkcijų yra prisiimama, tuo didesnis chaosas klesti. Pati sistema tampa našta piliečiams, o nesąžiningiems valdininkams – galimybe piktnaudžiauti tarnyba ir pasipelnyti”, – sakė ekspertas.

Jo nuomone, didžiausią dėmesį reikėtų sukoncentruoti ne į kyšio davimo bei ėmimo aktą, bet į priežastis, kodėl tai yra įmanoma daryti.

„Tai – sisteminė, o ne atskirų žmonių problema. Valstybės aparatas neturėtų būti tokiu būdu formuojamas, kai galvojama, kad jame dirbs angelai”, – teigė LLRI vadovas.

Jis pridūrė, kad valstybės valdymą reikėtų maksimaliai automatizuoti, panaikinti žmogiškąjį faktorių – esą tuomet korupcijos „džinas” išsikvėptų. Tokia sistema yra įdiegta Skandinavijos šalyse.

Korupcija lemia ir investicijų patrauklumą. Pasak U. Trumpos, ekonominiu atžvilgiu korupcija sukuria nevienodas žaidimo taisykles, yra pažeidžiama konkurencija. Kyšininkavimas taip pat sukuria šešėlinę ekonomiką, kai nebeįmanoma suvokti, kokie yra tikrieji vykstantys procesai.

„Korupcijos įvairovė priklauso nuo to, kiek valdžios funkcijas yra pasiekusi erozija. Pavyzdžiui, jei medicina būtų reformuota, nebereikėtų papirkinėti medikų. Kadangi nesikeičia mokesčių našta, išlieka didžiulis administravimo funkcijų krūvis, todėl aš nematau jokių prielaidų, kad kas nors turėtų keistis”, – prognozavo LLRI vadovas.

Keis įstatymus

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Petro Baguškos duomenimis, šiuo metu pastebima smulkiosios korupcijos – tarp gydytojų, muitininkų, mokesčių inspektorių ir kt. – mažėjimo tendencija.

Tačiau Pasaulio banko pavadinta didžioji korupcija, kai papirkinėjami politikai, teismai, yra priartinama prie sąlyginio „pasaulio užvaldymo” ir apie ją yra mažiausiai žinoma.

„Politikų korupcija yra pavojingiausia, nes ji pažeidžia piliečių teises. Valstybės pareigūnų kyšininkavimą šiandien geriausiai pažabotų veikiantis Valstybės tarnautojų elgesio kodeksas, kurį reikia baigti ruošti ir paskelbti visuomenei. Būtina, kad valstybės ir savivaldybių tarnautojai deklaruotų ne tik pajamas, bet ir išlaidas. Taip pat reikia reguliariai tikrinti, ar jie gyvena pagal deklaruojamas išlaidas”, – „Vakarų ekspresui” sakė Seimo narys.

Antikorupcijos komisija šiuo metu ruoša visą pluoštą įstatymų ir teisės aktų pakeitimų, kurie pažabotų siautėjantį kyšininkavimą. Vienas įdomesnių dokumentų – Pareiškėjų apsaugos įstatymas, kuris saugotų tuos, kurie praneša apie įtarimus dėl korupcijos darbovietėje.

Ketinama pakeisti ir Baudžiamąjį kodeksą, kuriame nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleidžiami asmenys, padėję atskleisti kyšininkavimo atvejus.

Nekorumpuotas – tik Dievas

Apie tai, kas skatina korupciją, prirašyta tonos knygų ir mokslinių disertacijų, tarp kurių galima aptikti net ir religinio pobūdžio išvedžiojimų.

Pavyzdžiui, tam tikrą korupcijos ir religijos ryšį galima įžvelgti valstybių suskirstyme pagal korupcijos lygį. Pagal atliktus tyrimus, mažiausiai korumpuotos – protestantiškos Šiaurės Europos valstybės. O tokios šalys, kaip konfucianizmą išpažįstanti Kinija, korupciją vertina visai nekritiškai.

Katalikiškos valstybės susibūrusios apie sąrašo vidurį. Religijotyrininkai pastebi, esą taip yra dėl to, kad katalikiškose šalyse tikima į nekorumpuotą Biblijos Dievą, nors žinomi atvejai, kai pati katalikiškoji Bažnyčia savo veiksmais labiau panašėjo į kyšininkę. Pavyzdžiui, taikytas piniginis užmokestis už nuodėmių atleidimą. Protestantai neva labiau akcentuoja „nemokamą” malonę.