Apsimėtymas akmenimis stikliniuose rūmuose

Prezidento R.Pakso puolimas Lietuvoje rodo, kad demokratija Lietuvoje dar nėra subrendusi ir kad krašte dar labai trūksta principingų vadovų. Kiekvienas, kaltinantis prezidentą, kalba apie Lietuvos garbę, krašto saugumą, pavojų tautai ir pan. Tačiau retai kada galima išgirsti tų pačių politikų nuomonę apie tai, kaip jie įsivaizduoja švarią Lietuvą ir kaip jie – kritikai – galėtų prie to asmeniškai prisidėti.

Korupcija Lietuvoje kaip vėžys

Lietuvos valdžioje ir visuomeniniame gyvenime vyrauja korupcija. Jos egzistavimui yra daug priežasčių, bet gal pagrindinė iš jų – tai daugiau kaip 60 metų trukusios okupacijos: 1940 – bolševikų, 1941 – nacių, 1944 – komunistų.
Šiuo metu yra bandoma išaiškinti prezidento Pakso nusikaltimus ir korupcijos infiltraciją į aukščiausią – nors toli gražu ne svarbiausią – politinę krašto instituciją.

Ar krašto korupcija vieno žmogaus sukurta?

Lietuvos ir lietuvių užsienio žiniasklaida yra pripildyta detalėmis apie kaltinimus dabartiniam prezidentui. Tai pateikiama, kaip didžiausia naujiena. Naujiena!? Šioje skandalo gegužinėje yra prarandamas pilnas padėties vaizdas. Užmirštama tai, kad korupcijos Lietuvoje nesukūrė ir jos neišlaiko vienas žmogus – net ir prezidentas! Tai būtų tiesiog neįmanoma!

Korupcijai, kuri viešpatauja Lietuvoje, būtina turėti daug rankų! Už padėtį krašte yra atsakingi ir politikai, ir akademikai, ir žiniasklaidos atstovai, ir patys pasyvus piliečiai. Dėl dabartinės padėties krašte turime jausti kaltę mes visi – ne tik prezidentas! Prezidentas nemokėjo pasirinkti patarėjų. Jis elgėsi negudriai ir turėtų nešti atsakomybę už tai. Tačiau, tuo pačiu, jo pašalinimas iš pareigų turėtų atsiliepti ir visiems tiems, kurie turi daug daugiau galių, nei jis pats. Jeigu valyti kraštą – tai valyti jį iš pagrindų, o ne tik simboliškai.

Virš trijų milijonų liudininkų priimtinai korupcijai

Lietuvos gyventojai supranta ir žino, kad korupcija krašte yra jau įleidusi gan gilias šaknis. Kiekvienas automobilio vairuotojas žino, kad jį gali sustabdyti kelių policininkas ir be kyšio davimo jis tikrai neapsieis. Lietuvos teismuose eiliniai žmonės teisybės nesitiki. Turės tik daugiau išlaidų ir susidurs su dar daugiau korupcijos. Visi juk žino, kad policininkai į savo kišenę deda ne viską. Jie turi dalintis. Kyšio aukos dalis yra skirta kopimui į viršūnes. Toks yra sistemos pagrindas.

Kitas „priimtos“ korupcijos pavyzdys yra mokesčių nemokėjimas. Kiek verslininkų Lietuvoje gali susimokėti mokesčius sąžiningai? Kiek iš jų moka tuos mokesčius? Retai kuris arba jau bankrutuojantis! Visi, kurie turi savo verslą, žino, kad įstatymus galima apeiti tik „susitarus “ su mokesčių inspekcija. Atėjus patikrinti, būtina prisipažinti pažeidus ką nors smulkaus, užmokėti simbolinę bausmę, apsčiai patepti inspektoriaus delnus, ir viskas bus gerai. O tie inspektoriai netgi drįsta apskaičiuoti kyšio dydį… Tokiu būdu kraštas praranda tikrus mokesčius, o sąžiningi verslų savininkai, kurie nenori elgtis neteisingai, yra priversti mokėti vis didesnius mokescius. Kas gi nukenčia nuo to? Eiliniai krašto gyventojai. Korupcija yra brangus būdas tvarkyti kraštą – ypač dėl to, kad nukenčia patys neturtingiausi žmonės!

Kiekvienas Lietuvos gyventojas žino, kas dedasi prie Lietuvos sienų. Ar šis reiškinys atsirado tik dabar? Ar nuo to laiko, kai prezidentu buvo išrinktas R.Paksas? Juk visi žino, kad tai egzistuoja jau daug metų.

Viršūnėse – korupcijos vaisiai

Nejaugi Lietuvos pilieciai nežino, kad didieji Lietuvos politikai keliauja po geriausius pasaulio kurortus už „dorų“ žmonių pinigus, kad galėtų pailsėti nuo sunkaus darbo valdžioje? Juk tų politikų bei biurokratų darbas yra taip kukliai apmokamas… Kodėl gi nepraleidus pora savaičių su šeima kokioje nors saloje? Nejaugi niekas nepagalvoja apie tai, kad tos kelionės išlaidas apmokėjo žmogus, kuris „prie progos“ gali paprašyti lengvatų ar net kokio nors monopolio Lietuvoje? Ar tai papirkimas, ar tik idealisto tautiečio įvertinimas? Ar kam rupi, kad atstovas kainavo keliasdešimt tūkstančių dolerių šeimininkui? Tai kas, kad už mėnesio į Lietuvą atvyksta tas pats šeimininkas su kukliu prašymu steigti kokį nors „bizniuką“, kuklų monopolį ar paprašyti kokios paslaugos iš savo atostogų svečio. Ar tai – kyšis? Ar tai – ne papirkimas?

Korupcijos pavyzdžių būtų galima surašyti visą knygą. Tačiau to nereikia, nes kiekvienas žmogus Lietuvoje tai mato ir žino.

Dvigubas standartas: vienas kaltas, kitas švarus

Išlaikyti korupciją, būtina išlaikyti dvigubą standartą blogųjų darbų įvertinimui. Štai, jeigu „Avia Baltika“ yra susitepusi firma, kuri pervežė uždraustas dalis į Sudaną, tai yra būtina tirti jos veiklą toliau! Reikia patikrinti ne tik tai, kas atsitiko per paskutiniuosius šešis mėnesius, bet ir prieš tai! Lietuvos saugumas pradėjo tirti tos organizacijos veiklą 1994 metais. Tada Lietuvos prezidentu buvo A.Brazauskas. 1997-tais metais Lietuvos prezidentu tapo V.Adamkus. 1999-tais metais Adamkaus prezidentūrai buvo įteikti saugumo tyrimai dėl kontrabandinės šios firmos veiklos. Ką padarė A. Brazauskas, kad sustabdytų šios firmos veiklą? Ką padarė Adamkus? Kodėl tik dabartinis Lietuvos prezidentas turėtų būti kaltas, jei per Lietuvą buvo vežama kontrabanda jau ne vieneri metai?

Ar prezidentas gali stovėti prie Lietuvos pasienių? Ar prezidentas išdavė prekių pervežimo dokumentus? Ar ne užsienio reikalų ministerija išdavė vizas tiems, kurie jų neturėjo gauti (su m.p. priežiūra) – kad ir su prezidento palaiminimu?

Lietuvai dabar yra auksinė proga išsivalyti iš pagrindų. Tai būtų darbas, lygus nepriklausomybės kovoms! Bet kas galėtų tai padaryti Lietuvoje? Ar yra mūsų tautoje tokių žmonių, kurie dar turi nesuteptas rankas?
Jokiu būdu nebūtų negalima sutikti su kai kurių pesimistų nuomone, kad Lietuvoje tokių žmonių nebėra! Be abejonės, jų yra, tik reikia suteikti jiems galimybę. Tačiau jiems kelią užstoja kaip tik visos tos institucijos, kurios dabar daugiausiai gauna pelno iš prezidentinio skandalo.

Kaip būtų nuostabu, jeigu tie, kurie dabar reikalauja prezidento atsistatydinimo, besikreipdami į tautos sąžinę ir žmonių moralę, parodytų pavyzdį ir tai padarytų patys.

„Lietuvos lyderystė jau prarasta…“*

Štai keletas pasiūlymų:

Seimo pirmininkas A.Paulauskas, kuris reikalauja, kad prezidentas Paksas atsistatydintų, turėtų paskelbti, kad: (1) prezidentui atsistatydinus, jis užleis savo teisę laikinai tapti prezidentu; (2) nekandidatuos į prezidento vietą (juk užtektų pralaimėti du kartus. Negavus žmonių pasitikėjimo rinkimuose, turėtų būti gėda bandyti tapti prezidentu per užpakalines duris); (3) tautai pateiks pilnus savo rėmėjų sąrašus – buvusių „klientų“, bei tų, kuriuos prokuratūra kada nors kaltino; (4) atsistatydins iš Seimo, kadangi jo vadovaujamas Seimas neatlieka užduoties – jo kadencijos metu korupcija krašte klestėjo; (5) prieš atsistatydindamas iš Seimo, pareikalaus iš kiekvieno Seimo nario visų aukotojų bei kontaktų su įtariamais ar nešvariais elementais sąrašo. Kiekvienas Seimo narys turėtų paskelbti, kiek gavo ir priėmė visokių dovanų, apmokėtų kelionių ir t.t. Tik tie su švariom rankom turėtų likti salėje, kai bus balsuojama dėl Pakso išmetimo iš Prezidentūros rūmų – abeji rūmai turėtų būti švarūs!

Pradėti švarinti korupcijos padarinius būtų lengviausia ministrui pirmininkui A.Brazauskui. Visiems aišku, jog be ministerijų palaimos korupcija Lietuvoje būtų praktiškai neįmanoma! Ministras pirmininkas turėtų: (1) pareikalauti kiekvieno ministro, kad jis 24 valandų bėgyje įteiktų kyšius imančių tarnautojų sąrašą; (2) atstatydinti visus patarėjus ir ministrus, kurie turėjo ryšius su žinomais sukčiais, aferistais, užsienio mafijomis ir pan.; (3) atskleisti, kur dingo Komunistų partijos iždas; (4) įsakyti ministrams, kad patikrintų praturtėjusius iš privatizacijos – naudojant labai efektingą vakarietišką mokesčių procedūrą, t. y., turto pateisinimą (asset test) – iš kur biurokratas ima pajamas, gyvendamas prabangiame name ir keliaudamas po geriausius pasaulio kurortus; (5) garbingai atsistatydinti ir užleisti vietą žmonėms, kurie neturi senų partinių įsipareigojimų ir tiek draugų Maskvoje (ir tiek daug namų).

V.Landsbergis turėtų parodyti pavyzdį kitiems valdžios didžiūnams. Jo vieta istorijoje jau yra garantuota. Tačiau kiekvienais metais dėl partinės politikos tas geras p. Landsbergio vardas nukenčia. Tad gerbiamam Landsbergiui siūlyčiau parodyti pavyzdį ir: (1) užbaigti demagogišką savo partijos veiklą prieš Paksą, nes tai ne tik neneša naudos partijai, bet netgi kenkia Lietuvai. Jo partija daugiausiai prisidėjo prie šio skandalo išgarsinimo užsienio žiniasklaidoje (A.Kubiliaus skubėjimas į žiniasklaidą su vakarietiškais šūkiais, kurie prigijo mūsų spaudoje – t. y., lietuviškas „Watergate“, o dabar skelbia tylos vajų.); (2) priversti savo partijos narius atskleisti visas dovanas ir privilegijas, gautas iš užsieniečių ir nepaskelbtas pagal rinkimų įstatymų reikalavimus; (3) visi partijos Seimo nariai, kurie bent kiek yra susitepę, turėtų atsisakyti kandidatuoti sekančiuose Seimo rinkimuose. Turėtų užleisti vietą jaunimui, kuris yra baigęs mokslus po nepriklausomybės atstatymo! Tai būtų toks pat drąsus ėjimas, kaip kova prieš Sovietų Sąjungą; (4) gražintų krašto žmonėms žemes (ir kitus skatinti), kurias gavo nepriklausomybės signatarai! Istorinis įvertinimas yra daug vertingesnis, nei keliasdešimt tūkstančių litų „dovana“. Nejaugi dėl turto buvo stota prieš okupantus? (5) Iš krikščioniškų principų atleisti Paksui dėl nepasirašymo „Williams“ sutarties. Gal jis tada suprato, kad susitariant su amerikiečiais, didelė Lietuvos turto dalis gali pereiti Maskvai?

Buvęs prezidentas V.Adamkus, mėnesį neapsisprendęs, išėjo į viešumą pasipiktinęs, kad jį nugalėjęs prezidentas siūlė tautai statyti kraštą ant moralinių sąžinės rėmų. Tegul jis: (1) pažada nekandidatuoti į jo vietą; (2) pasako, kokiu pagrindu remdamasis jis dalino medalius ir išdavinėjo pilietybes svetimtaučiams (ypač tiems, kurie veikė su KGB ar su svetimtaučių mafijomis); (3) atskleidžia, kokiomis sąlygomis žiniasklaida jam suteikė šimtus tūkstančių litų reklamos be mokesčio; (4) kaip jis užliūliavo Lietuvos žiniasklaidą dėl jo paties neaiškios veiklos Amerikoje (ypač, kas susiję su jo agentūros vyriausiojo prokuroro kaltinimais p.Adamkui); (5) pasako, kiek „biznesmenai“, prilipę prie jo kelionių po pasaulį, prisidėjo finansiškai prie rinkimų kampanijos; (6) paaiškina, kiek yra likę skolų nuo jo rinkimų kampanijos ir kodėl žmonės skolino jam be užstato? Kiek jis pats skatino medalių gavusiųjų spaudimą mokėti už jo kampanijos nuostolius? (7) Kaip jis pateisina neveiklumą prieš korupciją bei nereagavimą į saugumo pranešimą apie „Avia Baltika“?

Kiti gali sekti „lyderių“ pavyzdžiu

O, tai tik pradžia.

Šis prezidentinis skandalas galėtų atnešti naudą Lietuvai – ir ne tik dabar, bet ir ateičiai. Pasinaudodami krašto krize, Lietuvos žmonės galėtų išsigelbėti iš kraštą smaugiančios korupcijos. Dabartinis elitas savo pavyzdžiu moko ateities kartas, kad sąžiningumas nėra vertybė valdžios žmonėms.

Šių pasiulymų, žinoma, nepriims tie, kurie iš skandalo tikisi daugiausiai naudos sau ir savo partijoms. Jie yra aklai susitepę savanaudiškumu. Bet netgi jie turėtų suprasti, kad nėra patartina mėtytis akmenimis, gyvenant stikliniuose rumuose!

Views All Time
Views All Time
2250
Views Today
Views Today
1
0 0