Nesenai paskelbti kasmetiniai „Trancperancy International“ organizacijos duomenys apie korupcijos suvokimo indeksą (KSI) 133 pasaulio valstybėse sukėlė audrą viso pasaulio žiniasklaidoje. Skandinavijos, Kanados, kai kurių Europos valstybių laikraščiai išspausdino šio tarptautinio tyrimo duomenis su aiškiu pasididžiavimu, o Azijos, Afrikos dienraščiai aukštą korupcijos lygį interpretavo kaip skurdo priežastį.

Tikrą politinę krizę šie duomenys sukėlė Bangladeše, kuris kelis metus iš eilės pripažintas labiausiai korumpuota valstybe. Bangladešo premjerė Khaleda Zia buvo priversta teisintis ir imtis skubių priemonių formuojant plačių įgaliojimų Antikorupcinę komisiją.

Visuotinai pripažįstama, kad korupcija naikina valstybės resursus, mažina konkurenciją, pakerta pasitikėjimą valstybės admnistravimu, kartais padeda suvesti sąskaitas įvairioms interesų grupėms.

Korupcija nėra vien tik demokratinių ar totalitarinių režimų apraiška. Korupcija buvo paplitusi įvairiuose laikmečiuose. Jos ištakų reikėtų ieškoti savanaudiškoje žmogaus prigimtyje, kai išlikimas ir giminės pratesimas buvo susijęs su galimybe pasiekti ribotus resursus ir tuo pačiu išlikti. Korupcijos lygis gali būti aukštas net išvystytose šalyse, turinčiose senas demokratijos tradicijas (pvz., Italija ir Graikija užėmė 35 ir 50 vietas).

Jungtinės Tautos parengė pranešimą apie 2003-ųjų metų žmogaus raidos indeksą (Human Development Index), apimantį 173 valstybes. Dviejų indeksų duomenų sugretinimas leidžia padaryti įdomias išvadas ir įvertinti Lietuvos padėtį. Žemiau pateiktuose grafikuose Lietuva pažymėta kita spalva.

Žmogaus raidos indekso ir korupcijos suvokimo indekso ryšys

Lietuva priskirtina grupei valstybių, pasižyminčių aukštu žmogaus raidos indeksu, bet tuo pačiu ir pakankamai aukštu korupcijos lygiu. Arčiausiai Lietuvos šiame grafike atsidūrė Trinidadas ir Tobago bei Jungtiniai Arabų Emyratai. Iš geografiškai artimesnių regionų tai pačiai grupei galima priskirti Baltarusiją, Latviją, Estiją, Vengriją, Čekiją, Slovėniją, Graikiją. Dėsningumas aiškus – aukštesnio žmogaus raidos indekso šalyse žymiai mažesnė korupcija. Šiuo atžvilgiu išsiskiria visos Skandinavijos šalys, Olandija, Australija ir Šveicarija.

Žinoma, kad pilietinės visuomenės branda yra vienas iš galimų korupcijos mažinimo veiksnių. Šiuo atžvilgiu galima sugretinti korupcijos lygio duomenis su nevyriausybinių organizacijų skaičiumi milijonui gyventojų.

Nevyriausybinių organizacijų skaičiaus milijonui gyventojų ryšis su korupcijos suvokimo indeksu

Pasiskirstymas rodo tendenciją, kad besiformuojančioje pilietinėje visuomenėje, kur atskiri individai silpnai susiję socialiniais ryšiais, pastebimas aukštesnis korupcijos lygis. Tokia tendencija pastebima žemo ekonominio išsivystymo ir diktatoriškose valstybėse.

„The Heritage Foundation“ paskelbus ekonomikos laisvės indeksą ir jį susiejus su korupcijos lygiu, išryškėjo toks dėsningumas:

Ekonomikos laisvės indekso ryšys su korupcijos suvokimo indeksu

Ekonominis ir administracinis reguliavimas skatina korupcijos didėjimą. Žemiausio korupcijos lygio valstybėse apribotos ir valstybės ekonominio administravimo galimybės. Šiame tyrime Lietuva arčiausiai Taivanio, Italijos, Ispanijos ir Portugalijos.

Valstybėse su aukštu žmogaus raidos indeksu vien tik pilietinės visuomenės stiprėjimas neužtikrina korupcijos mažėjimo. Būtinos ir teisinės priemonės.

Lietuvoje korupcijos įtaką stengiasi apriboti net kelios teisėsaugos institucijos, patvirtintos antikorupcinės kompleksinės programos. Teisės institutas atskirais atvejais atlieka teisines kriminologines, antikorupcines ekspertizes, rengia mokslines išvadas ir pasiūlymus Seimui. Tačiau visas šis „strategiškai gražiai atrodantis priemonių planas“ šiuo metu išgyvena sunkų išbandymo laikotarpį. Paskutinių privatizavimo procesų nesėkmės susilaukė aštrios politikų reakcijos dėl Valstybės turto fondo ir jos vadovo Povilo Milašausko veiklos bei prašymo STT įvertinti kai kuriuos veiksmus, pasak pranešimo spaudai, „korumpuotumo požiūriu“. Net Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialistai, vertindami vykstančią privatizacijos dramą, konstatavo, jog „pats privatizavimas leidžia elgtis neskaidriai“. Šioje situacijoje gal ir teisus vienas internautas, teigdamas, kad neverta stebėtis ištisos politikų, aktyviai dalyvavusių sudėtingame ir prieštaringame nepriklausomos Lietuvos atkūrime, plejados abejingumu „Durnių laivo“ autoriaus viešai mestiems kaltinimams. Taip pat sunku nesutikti su vienos Rusijos TV publicistinės laidos pašnekovu, kad „politikams būtina verslo parama, tik sunkausia išlaikyti saugią distanciją“.

Korupcijos suvokimo indeksą šalies gyventojai vertina subjektyviai, nes kitaip įvertinti šį latentinį reiškinį labai sudėtinga. Pradėtų tirti korupcijos atvejų, nuteistų už korupciją asmenų skaičius greičiau liudija teisėsaugos institucijų darbo efektyvumą, o ne korupcijos mastą mūsų valstybėje.

Views All Time
Views All Time
1565
Views Today
Views Today
1
0 0