Nacionalinio stadiono projektavimas buvo pradėtas 1985 m. Projektą rengė miestų statybos projektavimo institutas. Pirmojo stadiono projekto autorius – architektas Algimantas Nasvytis. 1987 m. buvo patvirtintas stadiono Šeškinėje projektas ir pradėti statybos darbai. Iki 1991 m. buvo sumontuoti stadiono tribūnų rėmų pamatai ir dalis tribūnų rėmų. 1993 m. stadiono statyba buvo užkonservuota. 2007 m. buvo parengtas paruošiamųjų stadiono statybos darbų projektas, atlikta jo ekspertizė ir gautas leidimas atlikti paruošiamuosius (esamų pamatų stiprinimo) statybos darbus.

Po neskelbiamų derybų su buvusio Vilniaus statybos tresto 8-os valdybos stadiono statybos teisių perėmėju UAB „Veikmė“ ir statinio statybos valdytoju UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ pasirašyta stadiono statybos sutartis ir pradėti statybos darbai. 2007 m. gruodžio 3 d. buvo baigti Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu projektavimo darbai, atlikta projekto bendroji ekspertizė ir gautas statybos leidimas.

Nacionalinis stadionas – amžinoji statyba

Jau seniai Vilniaus Šeškinės mikrorajone statomas futbolo stadionas įvardytas amžinąja statyba.

Dėl beveik prieš dvidešimt metų Šeškinėje prieigose pradėto ir nebaigto statyti stadiono 2007 metais tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Veikmė“ buvo pasirašyta sutartis dėl Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos darbų.

Numatoma, kad Nacionalinis stadionas bus universalios paskirties, su dengtomis tribūnomis ir 25 tūkst. sėdimų vietų. Šalia stadiono antrame etape planuojama pastatyti komercinį sporto centrą, kurį sudarys universalios paskirties sporto salė su baseinu, treniruočių centru ir sporto medicinos klinika, taip pat viena dengta futbolo aikštė, dvi atviros sporto aikštės, atviri teniso kortai bei atviros krepšinio aikštelės.

Sostinės savivaldybė paskubėjo paskelbti galutinę nacionalinio stadiono Šeškinėje statybos kainą – 370 mln. litų. Tačiau jau pildosi nuogąstavimai, kad stadionas gali kainuoti gerokai brangiau. Nurodytą sąmatą netrukus gali tekti pakoreguoti, prie 370 mln. litų pridėjus dar bent 40 mln. Tiek kainuotų dekoratyvinis elementas – virš stadiono sumontuota arka.

Arkos idėja – nenauja. Pietų Afrikos Respublikos, kur vyks 2010 m. pasaulio futbolo čempionatas, Durbano mieste bus statomas Karaliaus Senzangakhonos stadionas.

Virš jo taip pat puikuosis arkos. Skirtumas tarp arkų Šeškinės stadione ir Durbano mieste tas, kad pastarajame arkos atliks atraminio elemento vaidmenį. Tad dėl jos būtinybės diskusijų nekyla. Į Vilniuje užmintą mįslę – ar dekoracija ne per brangi – atsakymų kol kas nepateikiama.

Ypač daug kritikos dabartiniam stadiono projektui pažėrė sportininkai. Sužinoję, kad dekoracijos detalei ketinama išleisti dešimtis milijonų litų, jie netveria pykčiu.

Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius įsitikinęs, kad pinigus, užuot juos paleidus vėjais, sėkmingai galima panaudoti šalies sportų salių renovacijai.

Stadionas laiku pastatytas nebus

Tikėtasi, kad iki 2009 metų stadiono statyba bus baigta tiek, kad jame jau galėtų vykti šventiniai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009″ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginiai.

„Didelė šventė ir Vilniaus miestui, ir visai Lietuvai. Pajutome, kad Vilniui, kaip būsimai kultūros sostinei, kaip šaliai, pasirengusiai sutikti tūkstantmečio jubiliejų, labai reikia didelio stadiono. Atlikus tyrimus, nustatyta, jog dauguma stadiono betoninių konstrukcijų yra geros būklės, kai kurias – dėl korozijos ir laiko – reikia tvirtinti, dalį – keisti. „Veikmės“ vadovų nuomone, statyboms prireiks nemažai darbininkų – pirmą pusmetį objekte dirbs 500-600 darbininkų, vėliau prireiks tūkstančio, dirbsiančio trimis pamainomis. Pasak bendrovės specialistų, bus sunkumų logistikos srityje, mat šalia pramogų centro „Akropolis“ nuolat vyksta intensyvus transporto eismas, tad bus sunku atvežti statybines medžiagas ir tai teks daryti naktimis.

Stadione bus naujovė – stadioną skersai vainikuos metalinė arka, kuri iš toli bus matoma, vakare – apšviesta, o esant blogam orui, per arką bus uždengiami ir stadiono aikštė, ir žiūrovai.

Nacionalinio stadiono atidarymas planuotas 2009 metų vasarą.

Dabar apytiksliai skaičiuojama, kad nacionalinis stadionas bus baigtas iki 2010 m. spalio. Planai suspėti jį pastatyti iki kitais metais numatytos Dainų šventės ir renginių Lietuvos vardo tūkstantmečiui minėti nebeįgyvendinami.

Centralizuota šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistema – nepasiteisino

Įdiegiant 102 mln. litų kainavusią centralizuotą šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemą, sostinėje buvo įrengti nauji ar modernizuoti 2700 šviesoforų, o visi veikiantys šviesoforų valdikliai turėjo būti sujungti į bendrąją centralizuoto eismo valdymo sistemą.

Tikėtasi, kad ji net 13 proc. sumažins avaringumą, gatvėse sumažės spūsčių, be to, sistema fiksuos eismo pažeidėjus ir net padės sulaikyti automobilių vagis.

Atsižvelgiant į transporto srautus ir eismo situaciją, mieste buvo nustatyti 6 transporto koridoriai, kuriuose aktualiausia įrengti centralizuotą eismo valdymo sistemą: Tarptautinis oro uostas – Žaliasis tiltas, Žaliasis tiltas – Kalvarijų g., Žaliasis tiltas – Arsenalo g. – Antakalnio g. – Nemenčinės pl. (iki Saulėtekio al.), J. Basanavičiaus g. (nuo Švitrigailos g.) – Savanorių pr. (iki Riovonių g.), Vasario 16-osios g. – Tauro g. – Šopeno g. – Pylimo g. – Vilniaus g. ir Vilniaus centrinė dalis.

Centralizuotą eismo valdymo sistemą sudaro eismo valdymo centras, automobilių eismo jutikliai ir šviesoforų valdikliai, eismo šviesoforai, viešojo transporto prioritetų sistema, vairuotojų informavimo švieslenčių sistema, eismo stebėjimo, informacinė bei greičio matavimo sistemos.

Taip ir nepavyko iki galo sureguliuoti Vilniaus šviesoforų

Vilniaus miesto eismo specialistai suko galvas, ką daryti žiedinėje Olandų ir Antakalnio gatvių sankryžoje: palikti ar pašalinti čia įrengtus šviesoforus? Kol kas taip ir nepavyko jų sureguliuoti taip, kad automobilių eismas šalia Šv.Petro ir Povilo bažnyčios vyktų sklandžiai.

Piko metu Vilnius tampa vienu dideliu „kamščiu“, sako kasdien sostinės gyventojus vairuoti mokantys instruktoriai. Jie keiksnoja ne tik vairuotojų kultūrą, bet ir mieste įdiegtą naują automatizuotą šviesoforinio reguliavimo sistemą, juostų skaičiaus keitimą bei kitas su transportu susijusias pertvarkas.

„Tie nauji šviesoforai ant kiekvieno kampo pridaro „kamščių“, kur anksčiau jų niekada nebūdavo“, – piktinosi vairavimo mokyklos „Autoklasė“ direktorius Vadimas Petkevičius. Jo teigimu, vairavimo instruktoriai piko metu miestą pervažiuoja per 2 valandas.

„Nematome mes jokių „žalių juostų“, nepakliūname į jokią „bangą“. Daugiausiai per dvi sankryžas pravažiuojame, degant žaliai šviesai, o po to vis tiek stojame į kamštį. Jie prasideda Naujininkuose, o didžiausias būna prie Baltojo tilto“, – pasakojo instruktorius, daugiausiai važinėjantis pirmuoju vadinamosios žalios bangos „koridoriumi“ nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto iki Žaliojo tilto.

„Kiek laiko matome mirksinčius šviesoforus – vis nesugeba jų sureguliuoti ir paleisti į darbą. Šviesoforai sustatyti, pinigai investuoti, o rezultato neturime. Turime tik didesnius kamščius, nes eismo juostų sumažėjo, – kalbėjo K. Povilaitis. – Juolab, kad niekam neaišku, kaip Antakalnio žiede važiuoti. Dažnai vairuotojai iš šalutinio kelio – Olandų gatvės dešine juosta drąsiai važiuoja į žiedą, o norintiems išvažiuoti į Antakalnio pusę kyla didelių problemų“.

Į tokią situaciją patenkame ir mes – bandant išvažiuoti iš antros juostos į Antakalnio gatvę, pirma juosta Žirmūnų link važiavęs vairuotojas vos nestukteli į šoną.

„Pirmiausia reikėtų sužinoti, ką norėjo padaryti tame žiede. (…) Nežinau, kuo viskas pasibaigs. Kol visi vienas kito bijo ir saugosi, tol važinėja be incidentų. Gal galėtų savivaldybė, padariusi tokią tvarką, iškabinti paaiškinimus, kaip važiuoti“, – ironizavo K. Povilaitis.

Vilniaus savivaldybės valdininkai praganė sodybą

Vilniaus savivaldybė neseniai atsiminė, kad jai priklauso poilsio namai Labanoro regioniniame parke. Bet paaiškėjo, kad jie yra beverčiai – žemę po pastatais jau atsiėmė kita savininkė.

Buvę savivaldybės vadovai nepasirūpino 14 hektarų žemės sklypu po poilsio bazės 145 m2 ploto pastatu ir dviem ūkinės paskirties statiniais. Dabar žemė priklauso ne savivaldybei, o kitai savininkei – vietos gyventojai Danguolei Kliukienei, kuri šiuo metu uždarbiauja Didžiojoje Britanijoje.

„Galima sakyti tiesiai šviesiai – Vilniaus savivaldybė pražiopsojo tą žemės sklypą, ant kurio stovi jos pastatai“, – teigė Labanoro seniūnas Vincas Jusys.

Vilniaus miesto savivaldybė nesugebėjo išlaikyti baseino

Vilniaus Lazdynų baseinas nebepakelia skolų naštos. Per 200 tūkst. litų baseinui skolinga Vilniaus administracija svarsto galimybę perduoti valdymą į privačias rankas. Kone prieš 30 metų pastatytame Lazdynų laisvalaikio centre yra vienintelis Vilniuje 50 metrų ilgio baseinas.

Penkiolika metų kasdien čia sportuojanti Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionato sidabro medalininkė Laura Asadauskaitė sakė, kad netekusi galimybės treniruotis Vilniuje, ko gero, atsisveikins su didžiuoju sportu.

„Tai čia būtų viskas – stop sportui“, – teigė sportininkė.

Laisvalaikio centro vadovas tikino, kad skolų našta tapo nebepakeliama – Vilniaus savivaldybė už plaukimo sporto mokyklos vaikus ir šiuolaikinės penkiakovės sportininkų treniruotes baseinui nemoka nuo gruodžio. Maža to, miesto nustatyta treniruočių kaina žemesnė net už savikainą.

„Praėjusiais metais mums sportininkų išlaikymas per mėnesį kainavo maždaug 62,5 tūkst. litų, o mums mokama po 40 tūkst. litų“, – sakė Romualdas Grigas, Lazdynų laisvalaikio centro direktorius.

Apleistame Lazdynų baseine iki šiol treniruovosi per 600 sportininkų. Kasmet vasarą baseinas būdavo uždaromas dviems mėnesiams, šiemet – keturiems. Vasarą profesionalūs sportininkai treniruodavosi užsienyje.

Švaistomi pinigai teisininkų klanui

Vilniaus miesto savivaldybė ekonominio sunkmečio metu „taupydama“ už 90 tūkstančių litų samdosi advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ teisinio konsultavimo paslaugas, nors miesto savivaldybėje veikia Teisės departamentas, kuriame darbuojasi kelios dešimtys teisininkų.

Advokatų kontora savivaldybei talkinti paskyrė advokatą Jovitą Elzbergą, kuris liberalcentristų lyderiui Artūrui Zuokui būnant sostinės meru ilgą laiką vadovavo Vilniaus savivaldybės Teisės departamentui.

Sutartis su „Motieka ir Audzevičius“ kontora vienerių metų laikotarpiui buvo pasirašyta netrukus po to, kai Vilniaus meru buvo išrinktas konservatorius Vilius Navickas, t.y.. šių metų kovo 6 dieną. Per šį laiką savivaldybė įsipareigojo mokėti advokatų kontorai mėnesinį 7,5 tūkst. litų atlyginimą.

Savivaldybės atstovų teigimu, „teisinių paslaugų pirkimas atliktas, griežtai laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų mažos vertės (iki 100 tūkst. litų) pirkimų procedūrų“.

Sostinės meras, konservatorius V.Navickas, žurnalistams teigė, kad kontoros teisininkai dirbs teisiniais patarėjais.

Paklaustas, dėl kokių priežasčių buvo pasamdyta advokatų kontora, V.Navickas į kalbas nesileido, kartodamas, kad to tiesiog „reikėjo“.

Vilniaus miesto savivaldybė praskolinta ir bankrutavusi

Paskolų kasmet daugėjo, 2002 m. – buvo pasiskolinti 85 mln., 2004 m. – 110 mln., 2005 m. – 112 mln., 2006 – 127 mln., o 2007 m. savivaldybė pasiskolinto net 200 mln. litų.

Savivaldybės finansų departamentui atlikus finansinį ankstesnės valdžios veiklos įvertinimą paaiškėjo, jog įvairūs projektai buvo vykdomi, neatsižvelgiant į prioritetus, o sudarant sutartis, iš anksto buvo aišku, kad pinigų atsiskaitymams neužteks.

Nuo 2007-ųjų iki 2008 metų biudžetas negavo 100 mln. litų planuotų pajamų. Biudžetas mažėjo, o išlaidas buvusio mero Juozo Imbraso komanda vis tiek didino, tad per dvejus jos valdymo metus miesto įsiskolinimas išaugo daugiau, kaip du kartus – iki įspūdingos 767,6 mln. litų sumelės.

Vilniaus mero Viliaus Navicko teigimu, Artūro Zuoko vadovavimo metais savivaldybės skolos kasmet padidėdavo maždaug po 70 mln. litų, o jį pakeitus J. Imbrasui – net po 200 mln.

„Jei savivaldybė būtų verslo organizacija, tokioje situacijoje galėtumėme skelbti bankrotą“, – teigė savivaldybės vadovas.

Finansų komiteto tyrimas rodo, kad metinių biudžetų projektuose einamosioms miesto išlaidoms sąmoningai buvo planuojama mažiau asignavimų, o kas tokiu būdu „sutaupoma“, buvo nukreipiama naujiems investiciniams projektams finansuoti. Tokie sprendimai tik nuolat didino įsiskolinimą kreditoriams.

Korupcija tesiasi..? Konkursus laimi didžiausią kainą pasiūliusi firma

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. sausio 4 d. pradėjo vykdyti atviro konkurso „Informacinių technologijų infrastruktūros priežiūra, administravimo paslaugos ir priemonės“ pirkimo procedūras. Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2008 m. vasario 25 d. posėdyje buvo atplėšti vokai su tiekėjo pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos.

Gauti 2-jų tiekėjų pasiūlymai: UAB „DPA programinė įranga“ ir UAB „Alna Intelligence“. Tiekėjų siūlomos kainos:

– UAB „DPA programinė įranga“  – 1 748 476,80 Lt,

– UAB „Alna Intelligence“ – 944 755,20 Lt.

Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos  2008 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje, išnagrinėjus Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės raštą „Dėl prašymo sutikti, kad būtų atmesti visi pasiūlymai“, priimtas sprendimas atmesti visus pasiūlymus ir pakviesti dalyvius į neskelbiamas derybas.

Komisija 2008 m. spalio 20 d. atmetė dalyvio UAB „Alna Intelligence“ pateiktą pasiūlymą, kadangi jis, neva, neatitinko pirkimo dokumentų „Techninės specifikacijos“ reikalavimų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyrius 2008 m. spalio 23 d. pakvietė tiekėją UAB „DPA programinė įranga“ į neskelbiamas derybas, vykusias 2008 m. spalio 27 d.

Komisijos 2008 m. spalio 27 d. posėdyje su dalyviu UAB „DPA programinė įranga“ pasirašytas derybų protokolas, kuriame nurodyta suderėta pasiūlymo kaina trims metams – 1 661 052 Lt.

Bankai nebenori skolinti ir savivaldybėms

Savivaldybės vertinamos kaip vienos iš patikimiausių bankų klientų, tačiau dabartinė Vilniaus padėtis rodo, jog bankai jau bodisi ir miestų projektais – įgyvendinus naujos Vyriausybės krizės įveikimo planą, savivaldybėms gali tekti iš skolų kapanotis pačioms, be bankų ir be nacionalinio biudžeto paramos.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės nebepajėgia atsiskaityti su užsakovais – jų kontrolinius akcijų paketus valdanti sostinės valdžia nesugeba pervesti reikalingų lėšų,  – rašo „Verslo žinios“.

„Kreditavimo stoką pirmiausia pajuto verslas, o dabar tai jaučia savivaldybės ir jų įmonės. Savivaldybės laikomos vienu patikimiausių bankų klientų. Kita vertus, savivaldybių įmonės nėra savivaldybės, matyt, bankai atsižvelgia į tai ir griežtina kreditavimo sąlygas“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas.

Savivaldybių skolos siekia 1 milijardą litų

Finansų ministerijos duomenimis, visų savivaldybių skolos sudaro per 1 mlrd. litų, o valstybės biudžeto skola siekia 15 mlrd. litų. Šiuo metu tik Birštono, Visagino ir Vilniaus rajono savivaldybės gali pasigirti neturinčios skolų.

Savivaldybių skolinimąsi riboja įvesti limitai. Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės negali viršyti 50 proc. jų metinių biudžeto pajamų, o visoms kitoms savivaldybėms leidžiama skolintis iki 35 proc. Nustatytą limitą jau viršijo sostinės savivaldybės vadovai – jų skola siekia 361,3 mln. litų ir sudaro 51,8 proc. metinių biudžeto pajamų.

Arti šios ribos atsidūrė ir Raseinių rajono savivaldybė, įsiskolinusi 16,1 mln. litų (tai sudaro 34,8 proc. metinių biudžeto pajamų) ir Pagėgių savivaldybė, kurios skola siekia 4,2 mln. litų ir sudaro 34,2 proc. pajamų. Didžiausias skolas turinčių savivaldybių dešimtuke dar puikuojasi Joniškio r., Ukmergės r., Marijampolės m., Panevėžio r., Telšių r., Mažeikių r. ir Druskininkų m. savivaldybės.

Views All Time
Views All Time
6518
Views Today
Views Today
1
0 0