Romualdas Marcinkus, KGB generolas majoras, 1941 m. gimęs Kelmės rajone. 1963 m. baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, spėjo devynis mėnesius padirbėti Šiauliuose vidurinės mokyklos vedėju ir buvo pašauktas į kariuomenę. Grįžęs iškart pateko į KGB ir penkerius metus dirbo KGB LSSR Šiaulių operatyviniu įgaliotiniu, vyr. operatyviniu įgaliotiniu. Buvo pasiųstas į KGB mokyklą Nr.204, kur išklausė penkių mėnesių perkvalifikavimo kursus. Nuo 1970 m. pabaigos dirbo KGB LSSR 1-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio operatyviniu įgaliotiniu. Kaip perspektyvus darbuotojas siunčiamas į KGB Raudonosios vėliavos institutą, kur pagrindiniame fakultete mokosi žvalgybos meno. 1974 m. baigęs institutą, dvejiems metams grįžta į Lietuvą, o netrukus kaip „vilčių teikiantis čekistinis žvalgybininkas“ pekeliamas į Maskvą. Čia iš pradžių tampa KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos (PGU) 19-ojo skyriaus vyr. operatyviniu įgaliotiniu, viršininko padėjėju. Nuo 1979 m. iki 1984 m. įtraukiamas į KGB veikiantį rezervą, kitaip tariant, kaip diplomatas išsiunčiamas į užsienį. Nuo 1978 iki 1984 jis nuolat dirbo Vokietijoje, retkarčiais trumpam nuvykdavo į kitas šalis.

Vokietijoje faktiškai buvo KGB rezidento padėjėjas. Būdinga, jog R.Marcinkui palikus Vokietiją, netrukus, greičiausiai gal ir į jo vietą, atvyksta KGB pulkininkas V.Putinas, būsimasis Rusijos prezidentas.

Grįžęs iš Vokietijos ir turėdamas KGB papulkininkio laipsnį, R.Marcinkus toliau dirba KGB SSRS PGU, dvejus metus eina 19-ojo skyriaus viršininko paskyrimams pareigas. Pakėlęs kvalifikaciją tame pačiame KGB institute, centrinėje KGB struktūroje pakyla karjeros laipteliais iki PGU 19-ojo skyriaus viršininko. 1990 m. kovą tampa KGB LSSR vadovybės pirmininku, po mėnesio jam suteikiamas generolo majoro laipsnis. 1991 m. kovą grįžta į Maskvą, kur gauna tas pačias 19-ojo skyriaus viršininko pareigas.

KGB PGU struktūriniai padaliniai užsiėmė žvalgyba. Politinę žvalgybą organizavo (skirdavo užduotis teritoriniams padaliniams bei tvirtino jų darbo planus ir ataskaitas) Sovietų Sąjungos KGB PGU valdyba RT, mokslinę techninę žvalgybą – valdyba T, nelegalią žvalgybą – valdyba S, išorinę kontržvalgybą – valdyba K, žvalgybinį darbą emigracijoje – 19-asis skyrius (kuriam kurį laiką ir vadovavo R.Marcinkus).

1987-1989 m. ryšių su latvių, estų, ukrainiečių ir lenkų organizacijomis plėtimas ypač domino KGB. Aktyviau informaciją pradėjo rinkti ir Maskvoje įsikūrusios KGB pirmosios vyriausiosios valdybos 19-asis skyrius (organizavęs žvalgybą tarp emigrantų), vadovaujamas pulkininko R.Marcinkaus.

Vilniaus KGB kartu su Maskvos K valdybos A tarnyba ir Pirmosios vyriausiosios valdybos 19-uoju skyriumi (virš. R.Marcinkus) suaktyvino tradicinių „aktyvaus poveikio“ priemonių taikymą – kontrpropagandines ir priešininkų kompromitavimo akcijas. Prie jų priskirtinas ir knygos „Išdavystės keliu“ naujas leidimas anglų ir lietuvių kalbomis 1988 m., tendencingų, melagingų ir šmeižikiškų straipsnių publikavimas oficialiuose laikraščiuose ir žurnaluose.

Jie buvo nukreipti ne tik prieš Lietuvos laisvės lygą, bet ir prieš Sąjūdžio veikėjus.

Generolui majorui E.Eismuntui, vadovavusiam KGB padaliniui Lietuvoje 1987-1990 metais, nepavyko efektyviai kovoti prieš lietuvių tautinį judėjimą, dėl to jis užleido vietą iš Maskvos atsiųstam R.Marcinkui.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir iš KGB padalinio Lietuvoje išėjus daliai darbuotojų, likę dalyvavo ruošiant ir vykdant Lietuvos Respublikos teisėtos valdžios nuvertimo planus. Veiksmus koordinavo KGB padalinio Lietuvoje pirmininko pavaduotojas S.Caplinas ir jo vadovaujama KGB karininkų grupė.

Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse naujasis KGB vadovas R.Marcinkus paskelbė slaptą įsakymą Nr.002. Juo įsakyta sukurti Greitojo reagavimo grupes Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Jų užduotis buvo „priešo specialiųjų tarnybų ir priešiškų elementų, teroristinių ir kitų ekstremistinių akcijų lokalizavimas ir nutraukimas, KGB pastato gynyba“ ir kt. Tokioje greitojo reagavimo grupėje Vilniuje buvo 50, Klaipėdoje ir Kaune – po 20, Šiauliuose ir Panevėžyje – po 10 žmonių.

Praėjus keliems mėnesiams po kruvinos akcijos Vilniuje 1991 m. sausio 13 d., R.Marcinkus buvo atleistas iš pareigų ir grįžo į Maskvą. Po nesėkmingo pučo Rusijoje šioje šalyje dirbo bendrovėse, prisistatinėjo verslininku, o vėliau grįžo į Lietuvą – dalyvavo kuriant EBSW koncerną.

Views All Time
Views All Time
3414
Views Today
Views Today
1
0 0