Aplinkos ministerijoje svarstomas projektas nuo kitų metų sausio 1-osios keturių nacionalinių parkų miškus perduoti urėdijoms. Dėl pertvarkymų ypač sunerimo Dzūkijos nacionalinio parko miškininkai.

Įtaria nešvarias užmačias

Protestuodami dėl reformos, Dzūkijos nacionalinio parko miškininkai išsiuntinėjo laiškus visoms valdžios institucijoms. Laiško autorių nuomone, už planuojamų pertvarkymų slypi galbūt net nusikalstamos užmačios, kadangi gali būti specialiai siekiama nusmukdyti nacionalinius parkus, be to, dirbtinai sumažinti miškų kainą. Paskui, kaip rašoma laiške, miškus iš tikrųjų savininkų už pusdykę supirks naujieji lietuviai.

„Ši plano dalis pasisekė visiškai – pasiūla tapo tokia, kad pirkliai nebespėja supirkti visų siūlomų sklypų, o kaina antrojoje miškų grupėje siūloma 50 litų už ha, tuo tarpu valstybinė tokių plotų kaina yra keli tūkstančiai litų už ha“, – teigia laiško autoriai.

Dzūkijos nacionaliniame parke dėl reformos darbo neteks per 60 žmonių, o naujieji miškų valdytojai žada geriausiu atveju įdarbinti ne daugiau kaip 20.

Dzūkams gresia tremtis

„Padariniai regionui labai liūdni: ūkio centras ir iš regiono gaunami pinigai iškeliauja už regiono ribų“, – rašo prezidentui Dzūkijos parko miškininkų grupė.

„Žinoma, kad tai dar vienas socialinis smūgis, ypač tiems, kurie dėl to galbūt bus priversti net išvažiuoti iš Dzūkijos ir laimės ieškoti kitur“, – sutiko su miškininkų argumentais Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Algirdas Leišis. Tačiau Aplinkos ministerijos projekto direktorius nekritikavo, jis teigė, jog jam, kaip valdininkui, tai daryti būtų neetiška.

„Kita vertus, direkcijai nuo to tik lengviau, nes atimama ūkinė funkcija, o paliekama rūpintis vien parko grožiu. Vargo mažiau, o atlyginimas tas pats“, – sakė „Vakaro žinioms“ A.Leišis.

Marcinkonys gali sunykti

„Kai kalbame apie socialinį reformos aspektą, mums sako, jog Nacionalinio parko direkcija – ne labdaros organizacija, – dėstė argumentus už ir prieš A.Leišis. – Tam esnčios savivaldybės. Tiems, kurie neteks darbo, siūloma užsiimti kitais verslais, plėtoti kaimo turizmą ar panašiai. Tačiau, prieš imantis kaimo turizmo, reikia nemažai investuoti, nes į paprastą trobą be patogumų ir pramogų niekas ilsėtis nevažiuos. Kaimo turizmą renkasi tik pasiturintieji“.

Reformos priešininkai baiminasi, jog Dzūkijoje liūdniausia ateitis laukia savita etnokultūra garsėjančios Marcinkonių gyvenvietės. Dabar Marcinkonyse yra maždaug tūkstantis gyventojų.

Marcinkonys sunyktų kaip nuo seno išlikusi miškininkų gyvenvietė. Miško ūkio gamybinė bazė neabejotinai persikeltų iš Marcinkonių į Varėną ar į kitos miškų urėdijos centrą.

Žemaičiams bus sunkiau

Urėdijoms turėtų būti perduoti ne tik Dzūkijos, bet ir Žemaitijos bei Aukštaitijos nacionalinių parkų, taip pat Trakų istorinio nacionalinio parko miškai.

Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus Giedriaus Norvaišo teigimu, socialinius reformos padarinius žemaičiai miškininkai pajus mažiau, kadangi be darbo čia liks tik 15-20 žmonių.

Tačiau, direktoriaus nuomone, pertvarkymai kiek per ankstyvi, kadangi, parko miškuose atsiradus dviem šeimininkams, direkcijai bus sunkiau dirbti savo tiesioginį darbą – rūpintis gamtos apsauga. „Mums suriša rankas. Būsime tik prižiūrėtojai ir svetimų klaidų taisytojai“, – sakė G.Norvaišas.

Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Algirdas Panavas teigė, jog šio parko direkcija pati ūkinės veiklos miške ir dabar jau nevykdė, kadangi čia būdavo parduodama ne mediena, bet augantis miškas.

„Kiti parkai, jei jie vykdė ūkinę veiklą, matyt, buvo prisipirkę ir technikos, – svarstė A.Panavas. – Mes taip pat 13 metų tvarkėmės, ir visai neblogai sekėsi“.

Rūpinasi miškais ir pinigais

Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno teigimu, reformos tikslas esąs užtikrinti efektyvesnę nacionalinių parkų miškų apsaugą ir priežiūrą.

„Norime atskirti pagrindines nacionalinių parkų direkcijos funkcijas nuo ūkinės veiklos, – sakė V.Vaičiūnas. – Urėdijų miškai tvarkomi geriau nei nacionaliniuose parkuose. Urėdijos turi prisipirkusios geresnės technikos. Be to, turime galvoti apie valstybės biudžetą, nes negalime vien iš jo kamšyti visas parkų skyles. Toks sprendimas atsirado racionalumo sumetimais“.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų tarnybos viršininkės Rūtos Baškytės teigimu, dabar egzistuojanti tvarka likusi dar nuo paskutinių sovietinių metų, kai nacionalinių parkų modelis buvo ekonominis. Manyta, kad parkui turi priklausyti ir miškai, ir ežerai, ir žemė. Dabar 60-70 proc. miškų, kaip ir žemės, jau yra privati nuosavybė, todėl tvarkytis reikia kitaip. Be to, R.Baškytės teigimu, parkų direkcijos per ūkinę veiklą kartais blogiau atlieka savo pagrindinį darbą.

Views All Time
Views All Time
1663
Views Today
Views Today
1
0 0