Dalis žmonių mano, kad jie supranta šį terminą. Tai pirma klaida, kurią padaro „gėjų“ ideologijos aukos. Negebėjimas išsiaiškinti tikrąją terminų prasmę iš pat pradžių, leidžia susiformuoti klaidingas prielaidas. Tai lyg pasirašytumėte sutartį pirkti naudotą automobilį prieš tai jo net nematę.

Homoseksualumo terminas atsirado visai ne taip, kaip dauguma įsivaizduoja. Iki 1986 m. homoseksualumas buvo apibrėžiamas kaip tos pačios lyties seksualiniai santykiai. Homoseksualas buvo apibrėžiamas kaip asmuo, kuris turi ar nori turėti tokius santykius.

Po 1986 m. „gėjų“ judėjimas pradėjo kitaip taikyti homoseksualumo apibrėžimą – kaip normalią ir įgimtą būseną, lygiavertę heteroseksualumui, visiškos laisvės pasirinkti savo elgesį būseną. Pagal naująjį apibrėžimą, teisingosios orientacijos žmonės gali pasirinkti tos pačios lyties santykius, o „gėjai“ gali pasirinkti priešingos lyties santykius be jokio jų tikrosios seksualinės orientacijos pakeitimo.

1986 m. „gėjai“ bandė Amerikoje įteisinti homoseksualistų pederastiją (sodomiją) kaip konstitucinę pamatinę asmeninio gyvenimo teisę, lygiavertę santuokiniams seksualiniams ryšiams. Aukščiausiasis teismas atmetė „gėjų“ argumentus.

Nepavykus legitimuoti homoseksualaus elgesio kaip pamatinės teisės, „gėjų“ judėjimas persiorientavo į kitą konstitucinę teisę: mažumos statusą. Aukščiausiasis teismas mažumos statusą pripažįsta tik tokios grupėms, kurios istoriškai yra patyrusios diskriminaciją; yra bejėgės, kad kovotų už save; yra apibrėžiamos nekintamomis charakteristikomis.

Tai ir yra atsakymas, siekiant suprasti, kodėl „gėjų“ judėjimas neigia, kad homoseksualumas yra pagrįstas elgesiu ir vietoj to, tvirtina, kad homoseksualumas yra įgimtas ir nepakeičiamas. Tai ne mokslas, o teisinė ir politinė strategija.

Problema ta, kad jie negali pagrįsti šio teiginio. Nėra jokių teisingų ir objektyvių priemonių, kad būtų įrodyta, ar asmuo yra iš prigimties homoseksualus, joks kraujo ar DNR testas negali įrodyti, kad žmogus yra „gėjus“. Netgi tie, kurie laiko save homoseksualais, negali įrodyti, kad jie nuoširdžiai tiki, jog homoseksualumas įgimtas. Jie tiesiog įrodinėja, kad homoseksualumas privalo būti įgimtas, nes niekas savo noru nepasirinktų būti „gėjumi“ ir patirti socialinę gėdą.

Šis įrodymas klaidingas, kadangi daugelis žmonių pasirenka gyvenimo būdą, kurį kiti smerkia. Be to, yra daug homoseksualų, kurie pripažįsta, kad jų gyvenimo būdas yra savanoriškas pasirinkimas. Šis teiginys yra pagrįstas daugybe atliktų studijų Švedijoje, Danijoje, Suomijoje ir Jungtinėse Valstijose, kurios atskleidžia, kad pirminiai homoseksualumo veiksniai kyla iš aplinkos, o ne genetikos.

Galiausiai, didžiausiam „gėjų“ propagandistų nustebimui, daug žmonių atsisako homoseksualumo ir tampa visiškai heteroseksualiais. Norintiems atsikratyti nepageidaujamo homoseksualumo yra naudojami efektyvūs gydymo metodai (Dr. Joseph Nicolosi ir kt.), kiti pasikeičia savaime, dar kitiems reikalinga dvasinė parama ir dalyvavimas grupėse (krikščioniškose, žydiškose, Romos katalikų).

Reikia pažymėti, kad kiekvienas seksas prievartaujant yra savanoriškas ir apima sąmoningą pasirinkimą. Žmogaus polinkis į vieną ar kitą seksualinę elgseną gali būti sąmoningai pasirinktas dėl tam tikrų priežasčių, bet jo didelis noras taip elgtis negali būti savaime pateisinamas. Jei tai būtų pateisinama, tai reikštų neištikimybės ir pedofilijos įteisinimą. Visuomenė turi teisę reikalauti iš žmonių valdyti žalingus norus, netgi jei tai sunku.

„Gėjų“ judėjimas negali įrodyti homoseksualumo biologinių priežasčių. Taigi teiginys, kad homoseksualu gimstama yra tiesiog hipotezė. Visuomenė neprivalo įrodyti, kad homoseksualumas nėra įgimtas. „Gėjų“ aktyvistai tai teigia ir to įrodymo našta turi išlikti jiems.

Nepaisant to, yra daugybė įrodymų, kad homoseksualumas nėra įgimtas. Yra reikšminga dalis vyrų ir moterų, buvusių homoseksualų (ex gay), kurie apie tai patvirtina. Buvę „gėjai“ pakeitė savo gyvenimo būdą ir tapo heteroseksualiais savo noru.

Kodėl įgimtumo klausimas toks svarbus? Kadangi, jei homoseksualumas nėra įgimtas, vadinasi, jis yra įgyjamas. Jei jis gali būti įgyjamas, neturime leisti homoseksualumui įsiteisėti mūsų vaikų atžvilgiu. Turime apsaugoti savo vaikus nuo homoseksualumo kaip nesaugaus ir nenormalaus.

Apibendrinant, homoseksualumas yra tos pačios lyties seksualinė elgsena. Homoseksualas yra asmuo, kuris priima ar nori priimti šią elgseną.

Dėl savo vaikų ir visuomenės labo, turime nepriimti kitokio apibrėžimo ir atmesti „įgimtumo“ argumentą kaip nepagrįstą mokslu ir socialine realybe. Teisinga manyti tik, kad homoseksualumas yra įgyjamas. Turime kovoti ir nesileisti į diskusijas dėl homoseksualumo įgimtumo kaip prielaidos ir nedaryti jokių loginių nuolaidų.

Views All Time
Views All Time
1303
Views Today
Views Today
1
0 0