„Lietuvoje nežinoma, kokią žalą valstybės biudžetui daro pridėtinės vertės mokesčio grobstytojai, bet įvairiais vertinimais per metus ji gali sudaryti nuo pusės iki vieno milijardo litų. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kovos su tokia veika priemonės yra nepakankamai rezultatyvios“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Audito metu nustatyta, kad teisės aktai neužkerta kelio atsirasti ir egzistuoti fiktyvioms įmonėms, o kontrolės ir teisėsaugos institucijos neturi pakankamai informacijos šių įmonių nusikalstamų veikų  prevencijai ir kontrolei vykdyti. Valstybės mastu nėra parengtų bendrų kovos su PVM vengimu ir sukčiavimu priemonių, nėra numatytų tikslų, uždavinių, orientuotų į valstybei padarytos žalos realų atlyginimą. Nepaskirta institucija, atsakinga už statistikos apie valstybei finansiniais nusikaltimais padaromos ir atlyginamos PVM mokestinės žalos rengimą, kaupimą, pokyčių bei tendencijų analizę.

Valstybės kontrolės nuomone, VMI kontrolės priemonės, kovojant su PVM vengimu ir sukčiavimu, yra nepakankamos. Patikrinimų metu papildomai apskaičiuotos PVM sumos ir realiai į biudžetą sumokėtos sumos santykis praėjusiais metais sudarė 30 proc. Bendra PVM nepriemoka didėja.   

Audito ataskaitoje pateikiami pavyzdžiai rodo, kad dėl VMI ir FNTT bendradarbiavimo taisyklėse numatytų procedūrų neoperatyviai pradedamas baudžiamasis procesas ir neužtikrinamas efektyvus nusikalstamų veikų tyrimas, todėl valstybė negali išieškoti didelės dalies jai padarytos žalos. Pavyzdžiui, iš analizei atsitiktinai pasirinktų penkių mokestinių VMI patikrinimų, kuriuose buvo apskaičiuota 12,3 mln. Lt mokėtinos į valstybės biudžetą sumos, realiai į biudžetą nesumokėta nė lito. 

Valstybinių auditorių nuomone, FNTT taikomų priemonių, kovojant su PVM vengimu ir sukčiavimu, poveikis valstybės finansų sistemos apsaugai, valstybei padarytos žalos nustatymui ir atlyginimui taip pat yra nepakankamas. Daugelis tokių tyrimų nutraukiama nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. FNTT veiklos ataskaitose nurodyti kovos su PVM vengimu ir sukčiavimu rezultatai nėra patikimi.

Vyriausybei, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijoms, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktos rekomendacijos, kurias įgyvendinus būtų atlyginama didesnė valstybei padarytos žalos dalis. Valstybės institucijos jau numatė parengti mokesčių netekimo apskaičiavimo metodiką ir nuostolių skaičiavimo principus, patvirtinti ir įgyvendinti baudžiamojo persekiojimo stiprinimo planą, nustatyti informacijos apie akcininkus kaupimo būdus ir kitas priemones.

Views All Time
Views All Time
1054
Views Today
Views Today
1
0 0