Straipsniuose, atspausdintuose „Respublika“ 2010 m. birželio 29 d. „Brangios dujos neišblaivo valdžios“, taip pat „Vakaro žinios“ 2010 birželio 30 d. „Kūrenant biokuru šiluma Vilniuje atpigtų 15 proc.“, bandoma įtikinti vilniečius ir miesto tarybos narius, kad būtina šilumos ūkio nuomos sutartį pratęsti dar 20-iai metų. Veikianti sutartis galioja iki 2017 metų.

Antraip, Prancūzijos kompanija „Dalkia“ gąsdina neinvestuosianti iki 2015 metų 670 mln. litų į biokuro deginimą bei taršos mažinimą. Dienraščio „Respublika“ žurnalistas V. Užusienis nurodo, kad Prancūzijos investicijoms ypač priešinasi rusiškų dujų šalininkai, garsios partijos ir judėjimai, daug Vilniaus miesto tarybos narių.

Neaišku, kieno pateikta medžiaga vadovaujasi žurnalistas skleisdamas melagingą informaciją vilniečiams ir miesto tarybos nariams. Manome, kad tai Rubikono grupuotės surežisuota ir pateikta informacija. Tikslas yra pratęsti nuomos sutartį dar 20 – iai metų ir pusdykiai pasiimti visą Vilniaus šilumos ūkio (elektrinės, katilinės ir kt.) pagrindinį turtą į savo rankas. Tuo tarpu, nugyventas šilumines trasas, į kurias jie mažai investuoja, su malonumu grąžins Vilniaus miesto savivaldybei. Mes žinome ir matome, kad apie tokį scenarijų Rubikono grupuotė svajoja nuo pat pirmos šilumos ūkio nuomos sutarties pasirašymo dienos. Iki šiol mums pavykdavo stabdyti šių tikslų realizavimą. Šilumos ūkio nuomos sutarties pakeitimai labai blogina Vilniaus miesto savivaldybės (šilumos vartotojų) sąlygas. Priešingai galiojančiai sutarčiai, pateiktuose jos pakeitimuose, visas vadinamas investicijas, sutarčiai pasibaigus, Rubikonas parduos savivaldybei ne už vieną litą, bet už likutinę vertę. Aišku, kad savivaldybė tokiam šimtamilijoniniam pirkimui lėšų neturės ir visas elektrinių turtas liks nuomininkams už dyką! Tai geneali sukčių idėja. Prisižadėję per šilumos ūkio nuomos laikotarpį investuoti 540 mln. Lt. per 6 nuomos metus neinvestavo nė lito.

Kapitaliniam įmonės remontui jie naudoja mūsų pinigus, kuriuos mes sumokame už būsto šildymą. Šiuos darbus įvardina kaip jų padarytą investiciją ir nuomos termino pabaigoje mes jiems dar kartą tuos šimtus milijonų turėsime sumokėti. Įžūlesnės aferos negalima ir sugalvoti. Ar mato ir vertina tai valstybės institucijos, kurioms tai privalu daryti? Dabar galiojančioje sutartyje 100 proc. UAB „Vilniaus energija“ akcijų priklauso Prancūzijos kompanijai „Dalkia“. Nuomos sutarties pratęsime Dalkiai numatyta tik 51 proc. akcijų, o kas valdys 49 proc.?

Siūlomame nuomos sutarties pratęsimo projekte kalbama apie 670 mln. Lt. investicijas biokuro deginimo projektams įgyvendinti. Dar kartą pabrėžiame, kad vadinamos investicijos yra viso labo amortizaciniai atskaitymai ir remonto lėšos, kurios įtrauktos į šilumos kainą ir už kurias apmoka visi vilniečiai. Tai kam šitas melas apie investicijas?

Visiems mums Lietuvoje, ar partijoms ar paprastiems piliečiams suprantama ir aišku, kad šildyti būstą deginant vietinį biokurą yra žymiai pigiau.

Nėra abejonių, kad investuoti į kuro konversijos projektus Vilniaus mieste ir pagaminti iki 60 proc. šilumos kūrenant biokurą yra būtina, tačiau dėl to nėra pagrindo šilumos nuomos sutartį pratęsti dar 20 – iai metų. Rubikono dukterinė įmonė UAB „Vilniaus energija“ pati nurodo, kad biokuro įgyvendinimo projektas galėtų būti baigtas iki 2014 metų. Šio projekto įgyvendinimui lėšas jie jau turi. Per 2005 – 2009 metus gauti 172, 2 mln. litų už parduotus apyvartinius taršos leidimus. Maža to, tokių projektų įgyvendinimui Europos Sąjunga skiria 15 proc. lėšų. Todėl įgyvendinamam projektui nereikia skolintis iš bankų, nereikės mokėti ir palūkanų. Biokuras yra žymiai pigesnis už rusiškas dujas, todėl ir šilumos kaina turėtų žymiai sumažėti. Lietuvos energetikos specialistų vertinimu projekto suma neviršytų 250 mln. Lt., o dėl perpus mažesnės biokuro kainos bei ne mažiau kaip tris kartus mažesnės investicijų sumos, projektas atsipirktų per trejus-ketverius metus. Rubikono deklaruojama 670 mln. litų suma paimta „iš lubų“ ir nepagrįsta jokiais skaičiavimais.

Taigi, biokurą deginti pirmiausiai reiktų pradėti visose rajoninėse ir kitose katilinėse gaminančiose šilumą (N. Vilnios, Kirtimų rajoninė, Ateities gatvėje rajoninė ir kitos). Ir taip pat mažesnio galingumo elektrinėse, kaip pavyzdžiui 2 elektrinėje (Savanorių pr.), kurioje dar iki šiol keli blokai dirba kūrenami dujomis. Antrojoje elektrinėje taip pat būtina pervesti deginti biokurą 7 – ius vandens šildymo katilus po 100 MW galingumo. Visų šių projektų atsiperkančių per 4 – 5 m. įgyvendinimas visiškai įmanomas iki 2017 m., t. y. iki galiojančios nuomos sutarties pabaigos.

Pasiektume užsibrėžtą tikslą – gamtinių dujų suvartojimą sumažintume 60 %. Tuo tarpu, pervedus deginti biokuru Vilniaus trečiosios elektrinės bloką Nr. 2 (Gariūnuose), kurio elektrinė galia 180 MW, o šiluminė galia 300 MW dėl ženkliai mažesnio biokuro kaloringumo prarastume 80 MW elektros galingumo ir 120 MW šilumos galingumo. 80 MW elektrinės galios praradimą minėtame bloke tektų kompensuoti perkant elektrą iš Rusijos žymiai brangiau negu patys gaminame dabar kūrendami dujomis. Skirtumas siektų apie 17 – 20 mln. Lt.

Elektros ir šilumos gamybai tokiame galingame bloke per parą reiktų sudeginti iki 4000 tonų biokuro, tai nuo 200 iki 300 sunkvežimių. Ar kas nors įsivaizduoja kaip ir kur tai būtų daroma?

Visoje Europoje ir Baltijos valstybėse nėra tokio galingumo elektros gamybos blokų, kuriuose būtų deginamas biokuras. Ekonomiškai tai visiškai neracionalu.

O per ką gi šiandien Lietuva perka iš Rusijos elektrą? Per bendrovę „INTER RAO Lietuva“. Šios bendrovės vadovas J. Garbaravičius, kurio tėvas nesenas partijos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų iždininkų – R. Garbaravičius. Tai kas gi iš tikrųjų tarnauja Rusijai?

Manome, kad Rubikono veikėjų ataka dėl nuomos sutarties pratęsimo bus tęsiama ir toliau, bus gąsdinama ir klaidinama miesto visuomenė ir miesto tarybos nariai. „Jei nedarysite kaip norime, šilumos kaina didės, kuro konversijos projektai nebus vykdomi.“ Bet ar Rubikono veikėjai taip lengvai ir netrukdomai stumtų šią aferą, jeigu jų nepalaikytų partijos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų deleguotas sostinės meras V. Navickas, vicemeras R. Adomavičius ir liberalcentristų partijos pirmininkas, vicemeras G. Babravičius.

Labai norisi tikėti, kad valstybės institucijos, miesto visuomenė ir ją atstovaujanti neparsidavusi Vilniaus miesto tarybos dalis neleis vienai verslo grupuotei daugumą vilniečių paversti savo įkaitais ir sustabdys planuojamos aferos įgyvendinimą.

Europos Parlamento narys, buvęs Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas
Ilgametis AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovas Bronius Cicėnas

Views All Time
Views All Time
1310
Views Today
Views Today
1
0 0