Labanoro girioje vykdomi plynieji kirtimai daro didelę žalą visai biologinei įvairovei bei ekosistemai, teigia gamtininkas, „Labanoro klubo“ vadovas Andrejus Gaidamavičius. Pasak jo, Vyriausybei reikia kuo greičiau imtis veiksmų stabdant plynuosius kirtimus. Gamtininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybinių miškų urėdija su Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų palaiminimu nesilaiko specialių Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės reikalavimų dėl vykdomų plynųjų kirtimų miško saugomuose teritorijose.

Gamtininkas, „Labanoro klubo“ vadovas Andrejus Gaidamavičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

,,Didžiausių diskusijų sukėlęs klausimas – tai plynasis pušynų kirtimas. Buvo prieita prie nuomonės, kad bent jau saugomose teritorijose, regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose galima pušynus kirsti taip, kad būtų paliekama maždaug tik apie 60 medžių hektare, ir tokio išretinto miško užtenka, kad po pušimis atsikurtų naujos pušys ir galų gale užaugtų gražus įvairiaamžis miškas. Bet nėra būtina iš saugomų teritorijų pašalinti kiekvieną brandų medį, nes saugomų teritorijų tikslas yra visai kitoks. Yra ir kitokie kirtimo būdai. Nereikia hektarais kirsti plynaisiais kirtimais pušynų, kad mes vėl ateityje turėtume pušynus“, – aiškino gamtininkas.

Pasak A. Gaidamavičiaus, pušynai savo didžiausią vertę tiek visuomenei, tiek gamtai pradeda duoti, tiktai sulaukę 120-140 metų ir pasiekę gamtinę brandą, o jie yra iškertami šimto metų.

,,(…) mes kertame medžius Labanoro girioje, kurie dar nepradėję duoti vertės tiek biologinės įvairovės prasme, tiek visuomenei. Labanoro girioje šių brandžių medžių yra tik likučiai, stengiamės tuos likučius išsaugoti„, – teigė A. Gaidamavičius.

Pasak gamtininko, šiuo metu ruošiami dokumentai Labanoro girios prijungimo prie Nacionalinio parko, kuriame plynieji kirtimai draudžiami.

,,Taigi jeigu tu, žmogau, ruošiesi tenai kurti nacionalinį parką, o prieš tai nori viską iškirsti, tai kur yra tavo sąžinė?“, – stebisi gamtininkas bei priduria, kad tai nebus taip pat geras sprendimas, nes šiuo metu tiek Aukštaitijos, tiek Dzūkijos nacionaliniuose parkuose vykdomi plynieji kirtimai.

Pasak A. Gaidamavičiaus, šiuo metu Aplinkos ministerijos pateiktos darbo grupės išvados yra bevertės. Darbo grupė siūlo tik sumažinti plynųjų kirtimų plotą regioninių parkų ūkiniuose miškuose nuo 8 ha iki 3 ha. Be to, darbo grupė siūlo leisti gretimai kirsti 3 ha, kai iškirstame plote medeliai paauga tik iki vieno metro aukščio. Vadinasi, pasak A. Gaidamavičiaus, per keletą metų tos trijų hektarų plynės susilies į didesnes ir Labanore bus tas pats plynųjų kirtimų vaizdas, kaip ir dabar.

,,Siūlau įtvirtinti principinę nuostatą, kad regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose nebūtų ūkinių miškų, kuriuose leidžiama daryti plynes, nes tokie kirtimai pridarė jau pakankamai žalos šioms saugomoms teritorijoms“, – teigė gamtininkas.

SKAITYKITE PLAČIAU: Andrejaus GAIDAMAVIČIAUS atsakas miško pirkliams dėl miško kirtimų – mitai ir realybė, 2018 10 15

Tuo tarpu sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta sakė, kad spalio 15 d. sąjūdis kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį ir paprašė iki lapkričio 1 d. sustabdyti visus kirtimus saugomose miškų teritorijose bei sudaryti darbo grupę, į kurią būtų pakviesti ne tik Vyriausybės, bet ir visuomenės atstovai, mokslininkai bei ekspertai, kad būtų išsiaiškinta, kokia iš tikrųjų yra dabartinė padėtis saugomose miškų teritorijose.

Gintautas Kniukšta (antras iš kairės). Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

,,Aplinkos ministro Kęstučio Navicko sudaryta darbo grupė, kuri pateikė praėjusį penktadienį išvadas, net nebuvo nuvykusi ne tik į Labanoro girią, bet ir į kitus Lietuvos miškus. Bet vis dėlto pateikė išvadą, kad kirsti toliau girias galima ir jokių pažeidimų nėra. Tvirtai noriu pasakyti, kad, jeigu kirtimai saugomose teritorijose nebus sustabdyti iki lapkričio 1 dienos, sąjūdis ,,Už Lietuvos miškus“ kvies visuomenę į įvairias protesto akcijas“, – pirmadienį teigė G. Kniukšta.

Jo teigimu, šalies menininkai giriose žada surengti šviestuvų bei girliandų mini spektaklius. Šviesos instaliacijos visą parą giriose „tarsi primins emigrantams, kad jau laikas grįžti į Lietuvą ir gelbėti miškus„, – sakė sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas.

Kniukšta taip pat pažymėjo, kad sąjūdis kreipėsi į premjerą, jog būtų atšaukta padidinta kirtimų norma.

,,Aplinkos ministras ieško kompromisų ir kitais metais siūlo kirtimų normą sumažinti iki dviejų procentų. Mes pareiškėme, kad į jokius kompromisus neisime, nes visuomenės nuomonė yra labai aiški. Atlikus visuomeninę apklausą, 90 proc. žmonių pasisako, kad būtina mažinti plynuosius kirtimus“, – teigė pirmininkas.

Advokatas Saulius Dambrauskas teigia, kad Valstybinių miškų urėdija su Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų palaiminimu nesilaiko specialių Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės reikalavimų dėl ūkinės veiklos „Natura 2000“ teritorijose. Motyvuojama tuo, kad kitaip neįvykdytų kirtimų normų ir negautų planuotų pajamų.

Advokatas Saulius Dambrauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

,,Šios teritorijos turi specialų reguliavimą ir šiandien turime štai tokią situaciją, kad juose plynųjų kirtimų veikla yra vykdoma visiškai neteisėtai“, – teigė advokatas.

Dambrauskas pateikė reikalavimus 42-iems valstybės institucijoms (kurios potencialiai gali tapti atsakovais byloje), kurių neįvykdžius per 30 dienų bus pareikštas grupės ieškinys viešajam interesui ginti.

Prieš savaitę įvykęs „Labanoro žygis“, kuriame dalyvavo apie 1,5 tūkstančio žmonių, leidžia tikėtis, kad šią iniciatyvą parems daugybė piliečių ir nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų. Dėl to, kad Lietuva nesilaiko Europos Bendrijos teisės aktų reikalavimų dėl „Natura 2000“ teritorijų apsaugos, Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą, o Lietuvai gali tekti susimokėti baudas.

NATURA 2000 žemėlapis 

Kirtimų leidimai

Asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė teigia, kad Lietuvos žmonės yra suinteresuoti miškų išsaugojimu, ir tą parodė surengę žygį Labanore, į kurį susirinko daugiau nei tūkstantis piliečių.

Asociacijos „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė (ELTA)

Visuomenės pasirašytame manifeste teigiama, kad miškuose prioritetą reikia teikti gamtosauginiams bei visuomeniniams poreikiams. Pagrindinė miško sektoriaus funkcija – kurti ir didinti nemedieninę miško pridėtinę vertę (rekreacija, turizmas, edukacija, visuomenės sveikatinimas, aplinkos švarinimas, klimato kaitos mažinimas, smulkieji verslai ir kt.). Taip pat nedelsiant uždrausti kirtimus saugomose teritorijose, kadangi nesilaikoma privalomo ES reikalavimo atlikti planuojamų kirtimų poveikio aplinkai vertinimą.

Taip pat teigiama, kad reikia visiškai uždrausti ąžuolynų, kurie sudaro vos 2,2 proc. visų miškų, kirtimą, didinti jų plotus. Valstybiniuose ir privačiuose miškuose plynes formuojančius kirtimus pakeisti į kirtimus, kurie užtikrina nepertraukiamą ir sveiką miško gyvavimą. Atsisakyti atgyvenusio ir netvaraus miškų skirstymo į 4 grupes, atstatyti girių vientisumą, formuoti būsimų sengirių masyvus, didinti visai nekertamų miškų plotą.

Šiuo metu saugomos teritorijos statusą turinčioje Labanoro girioje intensyviai vykdomi plynieji kirtimai. Tiesa, kilus dideliam visuomenės pasipriešinimui, aplinkos ministras Kęstutis Navickas mėnesiui sustabdė plynuosius kirtimus Labanoro apylinkėse, tačiau problema išlieka.

Paulina Levickytė  (ELTA)

Skaitykite daugiau: http://www.gyvasmiskas.lt

Views All Time
Views All Time
4
Views Today
Views Today
4
0 0