Gegužės 19 dieną įvairiose šalyse vienu metu įvyko prieštaringai pagarsėjusio filmo „Da Vinčio kodas“ premjera. Per pirmąjį savaitgalį filmas visame pasaulyje surinko 224 mln. dolerių pelno. Nors milijonai kraunami, tačiau meno pasaulis nepasipildo nauju šedevru, nepavyksta paklupdyti Katalikų Bažnyčios…

125 mln. dolerių kainavęs filmas išleistas 90-yje užsienio šalių rinkų. Pasaulinė juostos premjera įvyko per Kanų kino festivalį. Žiūrovų antplūdžio filmas sulaukė dėl protestų ir milžiniško žiniasklaidos dėmesio. Dano Brauno prielaida, kad Jėzus Kristus su Marija Magdaliete susilaukė vaiko ir jų kraujo linija išliko per amžius, pelnė nesveiką susidomėjimą. Tačiau krikščionys, ypač katalikai, pasipriešino Rono Hovardo režisuotai knygos adaptacijai. Amerikos draugija „Už tradicijų, šeimos ir nuosavybės gynimą“ laikraštyje „USA Today“ išspausdino didžiulį skelbimą, raginantį tikinčiuosius susirinkti prie kino teatrų ir melstis. Kitos religinės organizacijos filmą priėmė kaip išeities tašką diskusijoms apie Bibliją. Prie oponentų choro prisijungė kino kritikai, išvadinę filmą niūriu, sunkiu ir neįdomiu, o garsiausias Amerikos kino kritikas Rodžeris Ebertas – „kvailai smagiu“.

„Da Vinčio kodas“ filmo rodymas Indijoje buvo atidėtas, o krikščioniškų konfesijų atstovams surengti uždari filmo seansai. Po apžiūros Indijos katalikų atstovai, tarp jų Delio augziliaras vysk. Anilas Cofutas ir Indijos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas kun. Donaldas de Souza vyriausybei pateikė siūlymus: apriboti žiūrovų amžių, žiūrovams paaiškinti apie filmo prasimanytą turinį ir cenzūruoti tam tikras filmo dalis. Įvertinusi pageidavimus, vyriausybė nutarė rodyti jį tik pilnamečiams, o filmo pradžioje ir pabaigoje paaiškinti, kad tai yra grožinis kūrinys, neturintis nieko bendra su istoriniais faktais. Indijos Katalikų Bažnyčios atstovai padėkojo vyriausybei už šalies krikščionių bendruomenei paliudytą jautrumą.

Lenkijos senatoriai Česlavas Ryška ir Ryšardas Benderis paragino teisingumo ministrą uždrausti kino teatruose rodyti filmą „Da Vinčio kodas“, nes pagal D. Brauno romaną sukurtas filmas „žemina tikinčiųjų orumą, įžeidžia religinius jausmus ir prieštarauja Lenkijos Respublikos konstitucijai“. Lenkijos katalikų vyskupai paragino žmones boikotuoti filmą. Pasak Krokuvos arkivyskupo Stanislavo Dzivišo, ilgus metus dirbusio popiežiaus Jono Pauliaus II asmeniniu sekretoriumi, „slaptasis šio filmo tikslas – įtikinti žiūrovus, kad krikščionybė yra prieštaravimų, paslapčių ir melagysčių religija“.

Rusijos Valstybės Dūmos Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja Irina Saveljeva apgailestaudama pareiškė, kad Dūma negali įstatymiškai uždrausti demonstruoti „Da Vinčio kodą“. Jos nuomone, panašūs filmai demoralizuoja jaunimą. Tačiau, nepaisant jos ir kitų politikų nuomonės, Maskvoje filmas bus rodomas daugiau kaip 70-yje kino teatrų.

Katalikų Bažnyčiai priklausančios asmeninės prelatūros „Opus Dei“ Portugalijoje lyderis mons. Chosė Rafaelis Espiritas Santas Lisabonos žinių radijui TSF teigė: „Svarbu, kad eidami žiūrėti filmo žmonės iš pat pradžių žinotų, kad tai, ką jie mato, iš tikrųjų neturi jokio pagrindo“. Filme „Opus Dei“ vaizduojamas kaip paslaptingas kultas, pasiryžęs žudyti, kad išsaugotų 2000 metų Katalikų Bažnyčios slepiamą tiesą“.

Lietuvos leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ D. Brauno romano ekranizacijos išvakarėse pristatė alternatyvą – knygą „Da Vinčio apgaulė: 100 klausimų apie knygos „Da Vinčio kodas“ faktus ir prasimanymus“. Edvardo Šri ir internetinio dienraščio „Catholic Exchange“ redaktoriaus Marko Šy sukurta knyga aptaria klausimus, susijusius su Da Vinčio kūryba, Jėzumi Kristumi, Marijos Magdalietės vaidmeniu krikščionybės istorijoje, Šventojo Rašto susiformavimu, D.Brauno teiginių patikimumu romane. Knyga skirta visiems, besidomintiems krikščionybe.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus nuomone, pramogų verslo atstovai negali pakęsti moralinių autoritetų. Anot ganytojo, kuriant įžūliu, nepridengtu melu pagrįstas istorijas nesibodima ir „pašalinio efekto“ – sąmoningo Katalikų Bažnyčios žeminimo. „Priešnuodis prieš melą, neapykantą Bažnyčiai, Kristui – krikščioniška meilė“, – filmo „Da Vinčio kodas“ premjeros išvakarėse pasirodžiusios „Katalikų pasaulio leidinių“ alternatyvios knygos sutiktuvėse teigė Kauno arkivyskupas. D.Brauno romano ir pagal jį pastatyto filmo komentatoriai ir knygos „Da Vinčio apgaulė“ autoriai aptarė bestselerio klaidas, nesusipratimus ir sąmoningą istorinių žinių falsifikavimą. Vyskupų Konferencijos pirmininkas pabrėžė, jog Lietuvoje „nedarysime to, kas yra daroma islamo pasaulyje, – nedaužysime langų, nedeginsime automobilių. Mes mylėsime, už tuos žmones melsimės, kad kiekvieną dieną, kiekvienais metais jų Lietuvoje būtų mažiau“. Arkiv. S.Tamkevičius teigė, jog Bažnyčia nenori sudarinėti draudžiamų knygų ar filmų sąrašo. Piktybiškas svarbiausių civilizacijos įvykių ir aplinkybių klastojimas, arkivyskupo nuomone, yra tarpusavio pasitikėjimu, savikontrole grindžiamo gyvenimo būdo neigimas ir griovimas.

Sąmokslo teorijos nėra nekaltos. Arkiv. S.Tamkevičius atkreipė dėmesį į romano ir filmo pristatymo šūkį „Sužinok tiesą“ ir leidinyje spausdinamą „faktų“ puslapį. „Visa tai autoriams ir platintojams užkrauna kur kas didesnę atsakomybę, – pabrėžė arkivyskupas. – Jie patys ragina vertinti „Da Vinčio kodą“ ne kaip išmonę, o kaip slaptas žinias atskleidžiantį veikalą, ir ciniškai aiškina, kad reklama turi vienintelį tikslą – kuo brangiau ir gausiau parduoti prekę“. Arkivyskupas abejojo, ar galima toleruoti reklamą, kuri „taip akivaizdžiai grindžiama sąmokslo teorija“. Sąmokslo teorijos nėra „nekaltos“. Istorinė analizė parodė, kad jomis buvo grindžiama dauguma XX amžiaus nusikaltimų. „Per visą nepriklausomybės laikotarpį, kai politikams pasisekdavo apgauti žmones, sakydavome, jog esame iš sovietinės imperijos, todėl mus labai lengva suvedžioti. Tačiau šiandien šį fenomeną matome visame pasaulyje. Ne tik Lietuvoje, ne tik posovietinėje erdvėje, bet ir gyvenę laisvėje gali būti suvedžioti, apgauti. Ir jų yra ne dešimtys, tūkstančiai, bet milijonai“, – apgailestavo Vyskupų Konferencijos pirmininkas. Jo nuomone, „Da Vinčio kodas“ gali paskatinti labiau domėtis ne pramanyta, o tikra Evangelija.

Tuo tarpu Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas filmą apibūdino vienu sakiniu: „Kvailių kvailiojimas kvailiams kvailinti“.

Views All Time
Views All Time
1314
Views Today
Views Today
1
0 0