Kaimo bendruomenes nuo danų kiaulių kompleksų antplūdžio pirmiausia turėtų ginti vietos valdžia.

Lietuvoje jau keturiose savivaldybėse – Kelmės, Ignalinos, Pakruojo, Pasvalio – išaugo danų kiaulių kompleksai. Žmonės išsigandę, pikti. Mažeikių savivaldybės Ruzgų, Bugenių, Pikelių gyvenvietėse bendruomenės apimtos nerimo dėl UAB „Bugenių Agro“ pageidavimo kiaulių komplekse auginti ne vieną dešimtį tūkstančių kiaulių ir galimų pasekmių.

Teisė gyventi švarioje aplinkoje

„Žmones jaudina oro, vandens užterštumas, poveikis sveikatai, pingantis nekilnojamasis turtas ir kita. Minėtų bendruomenių nerimas išaugo, kai jas pasiekė žinia, kad Mažeikių savivaldybės tarybos palankų žmonėms sprendimą teismas pripažino naikintinu“, – kovo 20 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Audronė Pitrėnienė. Politikė teigė, jog nėra nusiteikusi prieš verslą, kiaulių kompleksų statybą, tačiau norėtų apginti žmonių teisę gyventi švarioje, sveikoje aplinkoje.

Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjo Vitalijaus Auglio nuomone, nauji kiaulininkystės, gyvulininkystės kompleksai visada susilaukia išskirtinio dėmesio. „Kvapas – sunkiai kontroliuojamas dalykas. Kartais žmones jaudina per didelė tokių kompleksų koncentracija viename ar kitame rajone. Pavyzdys – Pakruojo savivaldybė, kur buvo siūloma statyti per dešimt tokių kompleksų. Kaip žinome, juos bandoma koncentruoti derlingose žemėse – Vidurio Lietuvoje. Dėl to didėja rizika, nes šiame regione upės ir upeliai užteršti dar nuo sovietinių laikų“, – sakė aplinkosaugininkas.

Su danų verslininkais kovojančio Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Andrejus Gaidamavičius teigė, jog pati Danija turi problemų su savo gyvulininkystės kompleksais. „Ten auginama 25 milijonai kiaulių, o gyventojų – 5,3 milijono. Danija nuolat gauna pylos iš Europos Sąjungos už Nitratų direktyvos pažeidimus. Nenuostabu, kad Danijos vyriausybė visokiais būdais skatina kiaulininkystės verslą perkelti į kitas šalis, tarp jų ir Lietuvą“, – teigė žaliųjų aktyvistas.

Susiduria skirtingi interesai

Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus nuomone, Lietuvoje susiduria du interesai: gamintojo ir žmonių, kurie gyvena šalia kiaulių kompleksų. S.Jasiaus nuomone, svarbiausia, kad būtų laikomasi galiojančių teisės aktų, o gyventojų interesus šiuo metu iš esmės gina Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Žmonėms turėtų padėti ir griežtai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, kurių gamintojai privalo laikytis.

Žemės ūkio ministerijos Rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis pabrėžė, kad, Lietuvai įsijungus į Europos Sąjungą (ES), išnyko planinė gamybos koncentracija ir visoje ES egzistuoja bendrieji verslo interesai, nesvarbu, danų ar kitos tautybės žmonių. „Danai nori perkelti verslą į Lietuvą, bet be Lietuvos partnerių to padaryti nepavyksta“, – sakė R.Krasuckis.

Direktoriaus nuomone, žmones pirmiausia turėtų ginti vietos valdžia, nes leidimus statyti išduoda savivaldybės. Atsakomybė tenka tiems, kurie planuoja regioninės veiklos perspektyvas, numato zonas, kur gali būti vystoma pramonė, žemės ūkis ar rekreacinė veikla.

„Žemės ūkio ministerija, žinodama, kad šiandien kiaulienos gamyba Lietuvoje tesiekia 79-80 proc. to, kiek gyventojai suvartoja, jokiu būdu nesako, kad turėtų būti plečiami stambūs kompleksai, neatitinkantys aplinkosaugos reikalavimų. Tačiau turi būti daroma viskas, kad nauji kompleksai ar jų koncentracija nepakenktų žmonėms, kurie tose teritorijose turi nuosavą žemę, būstą“, – teigė R.Krasuckis.

Koncentruotai gaminti pigiau

Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas kvietė negąsdinti žmonių kiaulienos gamyba. „Lietuvoje ir kitos žemės ūkio šakos – paukštininkystė, gyvulininkystė – naudoja pašarus, jais šeriami gyvuliai, taigi susidaro ir tam tikras kiekis srutų. Visa gamybinė veikla griežtai reglamentuota, gamintojai privalo laikytis nustatytų sanitarinių ir kitų reikalavimų“, – ramino gamybininkų atstovas.
A.Baravykas priminė, jog šiandien daug kas piktinasi dėl kylančių kainų, bet koncentruotai gaminama produkcija yra 30-40 proc. proc. pigesnė už pavienio ūkininko užaugintą. „Reikia ekonominių skaičiavimų ir kartu ieškoti kompromiso su bendruomene“, – sakė jis.

Viskas dėl turto

„Valstiečių laikraštis“ konferencijos dalyvių klausė, ar pasipriešinimas statomiems kiaulių kompleksams nebūtų mažesnis, jeigu juos statytų, pavyzdžiui, lietuvių verslininkai.

Seimo narės A.Pitrėnienės nuomone, žmones pirmiausia gąsdina tai, kad, pastačius šiuos kompleksus, aplink juos esančiose teritorijose prarandama galimybė užsiimti ekologiniu ūkininkavimu ar kaimo turizmu.

Tuo tarpu S.Jasius įsitikinęs, jog pagrindinis pasipriešinimo motyvas tas, kad šalia tokių kompleksų nuvertėja nekilnojamasis turtas, jį sunku parduoti. „Gyvename labai materialiame pasaulyje, iš to ir kyla visos mūsų bėdos. Kaime sovietmečiu gamyba ir tarša buvo didesnė, bet niekas apie poveikį sveikatai nekalbėjo. Dabar technologijos visai kitokio lygio“, – teigė S.Jasius.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas kvietė negąsdinti žmonių kiaulienos gamyba.

Views All Time
Views All Time
777
Views Today
Views Today
1
0 0