Pasaulyje gyvena apie 15 milijonų žydų, turinčių vienokių ar kitokių sąsajų su Lietuva. Gimę ar augę čia ir dėl įvairių priežasčių buvę priversti palikti Lietuvą žydai susirinko į šiomis dienomis Vilniuje vykstantį pasaulio litvakų kongresą. Daktaro Izraelio Lemperto teigimu, litvakas – tai pačių žydų sugalvotas terminas, nusakantis kilimo vietą. „Mes sakome ne litvakai, o litvakai. Jidiš kalba litvak – paniekinamas žodis“, – sako Lempertas.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno apie 250 tūkstančių žydų, tačiau karo metais vykdyto genocido metu per 90 proc. jų buvo sunaikinta. Todėl, pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus, dalis Izraelyje gyvenančių jo tautiečių priešinasi bet kokiems renginiams Lietuvoje. „Pirmas sykis buvo, kai mes minėjome Vilniaus Gaono 200-ąsias metines. Jų nuomone, Lietuvoje neturi vykti panašūs renginiai, nes lietuviai yra prisidėję prie Holokausto ir ši žemė persisunkusi žydų krauju. Lietuvos žydų bendruomenė, nors ir mano, kad tai buvo didžiulė tragedija, nekaltina visos lietuvių tautos“, – sako Alperavičius.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 4-5 tūkstančiai žydų. Ir viena didžiausių problemų, su kuria jie susiduria, yra antisemitizmas. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojos Mašos Grodnikienės teigimu, susidaro įspūdis, kad žydas kaltas jau vien tuo, kad jis yra žydas. „Galima pasakot labai ilgai. Pavyzdžiui, važiuoji troleibusu, ir išgirsti keikiant žydus, nors jie tuo metu niekuo dėti. Žmonių pasąmonėj yra išlikę, kad kaltas visose situacijose turi būti žydas“. Tačiau, pasak Grodnikienės, pastaraisiais metais ieškantys darbo žydai nėra ignoruojami dėl savo tautybės. „Valstybinėse institucijose nerasite žydų, tačiau ne dėl to, kad jų niekas ten nepriima, o dėl to, kad mes randame darbo privačiose firmose. Kai yra skelbiamas konkursas dėl darbo, jį laimi tinkamiausias žmogus ir tikrai nesirenkama pagal tautybę“, – sako Grodnikienė.

Tuo tarpu Lietuvos žydų studentų sąjungos pirmininkas Arnonas Finkelšteinas teigia asmeniškai neturėjęs problemų dėl to, kad yra žydas. „Ačiū Dievui, aš su tuo nesusidūriau, nors bendrauju su lietuvių jaunimu ir turiu labai daug draugų. Manau, čia labiau yra senesnės kartos žmonių problema“. Finkelšteinas tiki, jog kada nors ateis diena, kai antisemitizmas kaip reiškinys apskritai išnyks. „Čia seni stereotipai dar gajūs. Turės praeiti laiko, pasikeisti ne viena karta, kol žodis „žydas“ nebus kažkas baisaus ir juo nebus gąsdinami vaikai“, – sako Lietuvos žydų jaunuomenės atstovas.

Tuo tarpu didžiausiu žemaičiu tarp žydų ir didžiausiu žydu tarp žemaičių laikomas garbaus amžiaus tautodailininkas plungiškis Jakovas Bunka paneigia jaunojo Arnono Finkelšteino mintį, kad antisemitizmo apraiškos gajos tik tarp vyresnės kartos žmonių. „Aš jaučiu tik pagarbą. Man už nuopelnus Žemaitijai yra įteiktas žemaičio pasas, mane visi pažįsta ir kur tik nueinu – visur randu pagalbą, ypač jaunų žmonių. Aš netgi apklausą esu atlikęs ir tiek jaunas, tiek senas smerkia buvusį masinį žydų naikinimą’, – sako Bunka.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojos Mašos Grodnikienės teigimu, išsilavinę ir kultūringi žmonės niekada neleis sau niekinti kitos tautos. Todėl radikalaus ir prieštaringai vertinamo politiko Vytauto Šustausko ar kitų tariamų teisuolių lūpomis tariami žeminantys žydus žodžiai visada sulauks kitokio vertinimo. „Seimo narys drįsta pasakyti, jog jis džiaugiasi, kad tiek daug žydų buvo iššaudyta, nes jis dabar jiems visiems Kauno alėjoje batus valytų. Tuo tarpu vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas Tomas Šernas – iš tiesų šventas žmogus – sako, jog jis pasiryžęs visą gyvenimą valyti žydams batus, jei nors vienas žydas būtų likęs po šitos klaikios tragedijos. Štai jums du skirtingi poliai – daugiau neturiu ką pridurti“, – sako Grodnikienė.

Iš tiesų – ką čia bepridursi…

Views All Time
Views All Time
3837
Views Today
Views Today
1
0 0