Ant Šeškinės kalno sostinėje, dygsta nauji „Akropolio“pastatai, ypač išryškėjantys vakare, kai juos apsupa šviesų jūra. Atrodo, „Akropolis“ jau taikosi susilyginti su sostinės simboliu – Gedimino pilimi – ir savo aukščiu. Architektams neramu: kas leido tokią akivaizdžią savivalę?

Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas Vytautas Dičius, kalbėdamas apie „Akropolio“ plėtrą, kerta be užuolankų: „Statyba yra savavališka“. Pasak pašnekovo, jau tada, kai architektai šį reikalą iškėlė į viešumą, buvo iškirstas netoli statybų esantis miškas, pakeistos Ozo geomorfologinio draustinio ribos. Be to, vietoje iš pradžių numatyto vieno aukšto pastato, nuspręsta statyti 15. Tik griežta Architektų sąjungos pozicija giganto plėtrą kiek pristabdė, todėl pastatas neturėtų būti daugiau nei šešių aukštų.

Leidimas pagal pageidavimą

Šioje istorijoje galėtume įžvelgti gana aiškią tendenciją: UAB „Vilniaus Akropolis“ turi įprotį pirma pastatyti, o tik paskui įteisinti. Tas, kuris bent kiek susidūręs su statybomis, žino, kad reikia aplankyti daugelio biurokratų kabinetus, mėnesių mėnesius laukti, kad galų gale būtų įteisintas net menkiausias judesys.

„Akropolio“ vadovai, atrodo, tokių nepatogumų nepatyrė. Atskleisdamas šių statybų užkulisius, V. Dičius remiasi dokumentais. Šiemet birželio 16 d. buvo išduotas leidimas prekybos ir pramogų cento statybai. Leidime įteisinta 1 aukšto pastato, kurio bendras plotas – 9 tūkst. 189 kv. m – statyba. Prasidėjus darbams, pastatas atsidūrė svetimoje žemėje. Kaip tik toje vietoje yra Ozo geomorfologinis draustinis. Vilniaus miesto taryba 2004 11 17 pakeitė Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio ribas, be mažiausių skrupulų tenkindama statytojų norus. Sprendimą patvirtino ir Aplinkos ministerija.

„Kadangi miškas jau buvo iškirstas, pakeistos ir valstybinio miško ribos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiemet lapkričio 19 d. išdavė statybos leidimą, o Vyriausybės tų pačių metų nutarimu jis patvirtintas. Dokumentuose jau atsirado 15 aukštų administracinis pastatas. Dangoraižis ant kalno, po jo kojomis – visas Vilnius ir Vilniaus valdžia“, – ironizavo architektas V. Dičius.

Pasekime, kaip viskas vyko toliau. Miško ribas pakeisti – dar ne viskas. Žemę, kuri bus po pastatu, reikia įteisinti. LAS pirmininkas pradeda nuo palyginimo: „Įsivaizduokime, kad kas nors sumano užstatyti jūsų nuosavą žemę. Nesunku numanyti savininko reakciją. Pasielgta labai paprastai. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu žemės plotas, kaip dabar madinga, perkeltas. Valstybei teko žemė kitoje vietoje, o statytojams palikta – po jų pastatu. Apskrities viršininko 2004 11 17 įsakymu patikslinti sklypų kadastriniai duomenys, įrašant „kita paskirtis: rekreacinės ir komercinės paskirties teritorija (rekreaciniams ir komerciniams objektams statyti ir eksploatuoti). Visi pakeitimai atlikti per rekordiškai trumpą laiką“.

Įsibrauta į gamtą

Kodėl architektai stojo mūru prieš „Vilniaus Akropolio“ statybas? V. Dičius primena architektų sąjungos įstatus, kuriuose parašyta, kad sąjunga privalo veikti laikydamasi Konstitucijos, įstatymų ir Vyriausybės nutarimų. Todėl tokiems sprendimams pritarti, pasak V.Dičiaus, negalima. Juk pirminiame projekte buvo leista statyti per 9 tūkst. kv. m ploto pastatą, o dabar leidimas išduotas per 50 tūkst. kv. m ploto priestatui. Pradėta aukštuminio pastato statyba. „Viskas leidžiama, ko tik jie nori – tai liudija ir dokumentai“, – piktinasi architektas. 15 aukštų, 84 metrų pločio gigantas ant kalvos atsirastų vienodame lygyje su Gedimino pilimi. Vizualiai – tai svetimkūnis. „Mums gerklės neužkimši. Jau ne tas laikas“, – aiškina savo griežtą poziciją V. Dičius.

Architektai tvirtina, kad toks aukštas pastatas darkytų miesto horizontą. Greta iškilti kitiems pastatams nėra jokios galimybės. Daugiaaukštis statinys nebuvo numatytas nei Vilniaus bendrajame plane, nei teritorijos Detalaus planavimo projekte. Be to, visai šalia – draustinis, kurio ribas, pasirodo, be skrupulų galima keisti. Kaip teigia patys architektai, žala Šeškinės geomorfologiniam draustiniui padaryta nepataisoma – okupuota šlaitų apsauginė juosta, iškirsti medžiai, pakeistas reljefas. Net patys architektai šaiposi: „Parodykite mums pareigūnus, su kuriasi taip lengva reikalus tvarkyti…“

Šiandien vienas, rytoj – kitas

„Šiandien galioja vienas detalusis planas. Bet niekas žemės turėtojui nedraudžia rengti keleto. Tiek, kiek reikės. Pagal dabar galiojantį detalųjį planą tai turėtų būti 6 aukštų pastatas, – statinio koncepciją aiškino bendrovės „Vilniaus Akropolis“ valdybos pirmininkas Mindaugas Marcinkevičius, ir pridūrė: „Architektų sąjunga stojo ginti konkurentų pozicijas“.

M. Marcinkevičius primygtinai siūlo įsigilinti į dokumentus, prieš tvirtinant, kad buvo įsibrauta į Ozo draustinio teritoriją. Jo manymu, architektų pozicija nesolidi: „Tai tie patys architektai, kurie Vilniuje suprojektavo tokius „garsius“ pastatus kaip žaliasis „Haneris“, savo fasadu užstojantis senamiestį. Dabar tie patys architektai teigia, kad nuošaly nuo senamiesčio stovintys penkiolikaaukščiai darys dar didesnę įtaką Gedimino piliai nei jau pastatytieji“.

Kad įgyvendintų savo sumanymą, statytojai įsipareigoja padaryti dviejų lygių sankryžas, dviejų lygių pėsčiųjų perėjas, parke įrengti rekreacinius takus dviratininkams ir pėstiesiems. Investuojama į stadiono projektavimą, pervažiavimus iš vienų gatvių į kitas. Tai bus darbai, viršijantys 12 mln. Lt. Į „Akropolio“ biurų ir prekybos centro statybą investuojama per 150 mln. Lt.

Į klausimą, kodėl buvo pažeidžiamos procedūros, M. Marcinkevičius atsakė: „Pažeisdami procedūras, mes jau būtume seniai priversti sustabdyti statybas. Galioja įstatymai, kurių nepaisius mūsų likimas būtų labai aiškus“.

Pastebėjo, kai pastatė

Pasak Vilniaus savivaldybės administracijos Plėtros departamento direktoriaus Lino Naujokaičio, pažeidimų vis dėlto buvo. Leidimas statybai išties buvo išduotas vienos apimties. Kai nukrypę nuo projekto statytojai pradėjo kurpti aukštesnį pastatą, išduotas leidimas jau didesnės apimties pastatui. Pasak miesto vyriausiojo architekto, statyba sustabdyta, o su leidimo sąlygas pažeidusiais savininkais aptarti rezultatai, įvertintos pasekmės.

„Po to jie buvo nubausti. Pasirašyta nauja infrastruktūros sutartis su konkrečiomis datomis ir pinigais“, – tvirtina L. Naujokaitis, pridurdamas, kad išspręsti miškų ūkio paskirties žemės reikalai, tarybos sprendimu pakoreguotos ir Ozo draustinio ribos. Tačiau visa tai sutvarkyta jau post factum.

Pats L. Naujokaitis priklauso Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybai. Vadinasi, kritikuodama savivaldybės veiksmus, sąjunga kritikuoja ir savo narį. Pastarasis susipriešinimo nelinkęs ieškoti: „Turime ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą. Su architektų sąjungos ekspertais sutarta, kad viskas bus analizuojama, nagrinėjama ir tik paskui miesto taryba priims sprendimą. Viskas dar priešaky“. Pasak M. Marcinkevičiaus, gali būti, kad ateityje bus patvirtintas leidimas statyti 15 aukštų pastatą. Juk, remiantis išsakytais faktais, viską galima keisti, koreguoti ir taisyti. Galioja tik viena sąlyga – kas yra užsakovas.

Views All Time
Views All Time
3152
Views Today
Views Today
1
0 0