Planai steigti Gugenheimo-Ermitažo muziejų Vilniuje virto politinės kovos objektu. Buvusio Vilniaus mero ir šio projekto entuziasto Artūro Zuoko iniciatyvų reviziją žadėjusi dabartinė miesto valdžia ne tik paskelbė, jog projektas per brangus. Vicemeras Algirdas Paleckis nepraleido progos pakalbėti apie galimas finansines machinacijas ir neskaidrumą.

Aistros užvirė pastarosiomis savaitėmis. Dar liepos mėnesį Artūro Zuoko „bloge“ galėjome skaityti optimistinius pamąstymus: „Dėkoju ir Vyriausybės vadovui Gediminui Kirkilui, kuris suprato ir palaikė, ir miesto merui Juozui Imbrasui, ir vicemerui Algirdui Paleckiui, kurie taip pat suvokia, kad toks projektas Vilniui reikalingas.“

Tačiau spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje kai kurie politikai prašneko visiškai kitaip. „Pati Gugenheimo muziejaus koncepcija pasaulyje vertinama labai prieštaringai. Tai naujosios meno politikos, kuri labai glaudžiai siejasi su įvairiomis finansinėmis grupuotėmis, išraiška. Pats Gugenheimas sparčiai plečiasi trečiojo pasaulio šalyse – sudaromos sutartys, kurios supainioja miestą, užkrauna nemažą mokestį ir įpareigojimą iš Gugenheimo kolekcijų kasmet pirkti ekspozicijas“, – žurnalistams aiškino A. Paleckis.

„Ar reikia Vilniui Cheopso piramidės? Jei ta Cheopso piramidė nukris iš dangaus, aš visom rankom ir kojom balsuoju už. Bet jeigu šitas pastatas kainuos Vilniui, o tai bus visos kitos kultūros sąskaita, man iškyla klausimas, ar verta skurdinti tai, ką turime, kad pastatytume Cheopso piramidę?“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys K. Masiulis (LTV2).

Tuo tarpu Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas dar rugsėjo 27 dieną Gugenheimo muziejuje Niujorke susitiko su Solomono Gugenheimo fondo direktoriumi Thomasu Krensu ir aptarė numatomą projektą. P.Vaitiekūnas pabrėžė, kad 2009-aisiais Vilnius taps Europos kultūros sostine.

„Vilnius nuo seno garsėja tolerancija ir darniu daugelio kultūrų sugyvenimu, todėl yra ypač tinkama vieta tokiam projektui“, – sakė P.Vaitiekūnas. („Lrytas.lt“ 2007 09 28). Ministro nuomone, šis svarbus mūsų šaliai projektas bus sėkmingai įgyvendintas.

Dideli planai

Amerikiečio pramonininkas Solomonas R. Gugenheimas New Yorke XXa. kaupė dideles modernaus meno kolekcijas, atidarė muziejų, kuris vadinamas jo vardu. Daugelyje šalių veikiantis to paties pavadinimo fondas Lietuvoje, pagal sumanymą, turėtų įsteigti didelį meno centrą. Čia veiktų ilgalaikės ir keičiamos Gugenheimo ir Ermitažo muziejų ekspozicijos, Jono Meko vizualiųjų menų centras, Jurgio Mačiūno meno galerija Fluxus, Litvakų kultūros ir meno centras. Numatoma, jog veiks nekomercinio kino salės, vaikų ir jaunimo meninio švietimo centras.

Tikimasi, kad Gugenheimo – Ermitažo muziejaus statybos darbai Vilniuje bus pradėti 2009-aisiais metais. Laikraštis „Statybų pilotas“ cituoja Vilniaus vyriausiąjį architektą Liną Naujokaitį, kad dėl teisės projektuoti ambicingiausią Lietuvos kultūrinį objektą kviestiniame konkurse sutiko varžytis pasaulinio garso architektai Danielis Libeskindas, Zaha Hadid ir Massimiliano Fuksas. Su visais trimis architektais sutartys dėl dalyvavimo konkurse jau pasirašytos, o konkursas startuos kitų metų pradžioje. Architektūros žvaigždžių projektus vertins komisija, kurią sudarys Vilniaus meras, Vyriausybės, Architektų sąjungos ir Gugenheimo muziejų tinklo atstovai. Teritorija, kurioje numatyta statyti muziejų yra tarp Konstitucijos prospekto, Neries, Kalvarijų ir Geležinio Vilko gatvių.

New Yorke (JAV) įsikūręs Gugenheimo muziejus yra sukaupęs didelę modernaus meno kolekciją. Sankt Peterburgo (Rusija) Ermitažo muziejus disponuoja didžiulėmis priešistorinio, Rytų kraštų, Vakarų Europos meno kolekcijomis. Nuo 2000-ųjų taip bendradarbiaujama su Vienos meno istorijos muziejumi.

Projekto šalininkai pabrėžia jo naudą, nurodydami, jog jis taps tūkstančių turistų traukos centru ir pasitarnaus kultūros vertybių sklaidai.

A.Zuokas priminė, kad projektą globoja premjeras Gediminas Kirkilas, idėją palaiko Kultūros ministerija. Anot jo, įgyvendinant projektą privačios iniciatyvos neužtenka – reikia valdžios palaikymo. A. Zuokas pareiškė abejojąs, ar oponentai pakankamai įsigilino į projektą ir supranta ką darą.

„Yra daug skeptikų, teigiama, kad tai daug kainuos, svarstoma, ar verta ar neverta, bet yra pavyzdys Bilbao, kur tai, kas investuota į muziejų, buvo atgauta per trejus metus, o dabar miestas klesti“, – buvusiam merui antrino Jonas Mekas (BNS 2007 11 05).

Pagrindinė kliūtis – kaina

Projekto įgyvendinimui reikalinga suma, kaip pastebima, išaugo. Dar metų viduryje kalbėta apie 200 mln. litų, o pastaruoju metu įvardijama suma išaugo iki 300 mln. litų.

Būtent dėl finansinės pusės sumanymą diskusiniu vadina ne tik politiniai A. Zuoko oponentai. Nacionalinės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė sakė neabejojanti, jog muziejinių erdvių ir meno centrų Vilniuje nėra per daug, ir naujos institucijos tikrai praturtintų Lietuvos ir jos sostinės įvaizdį. Tačiau ji išreiškė nuogąstavimą, jog projekto įgyvendinimui bus naudojamos lėšos, kurios yra reikalingos jau esantiems kultūros objektams.

„Lietuva nėra dykuma, kurioje nieko nebūtų. Yra muziejų, meno centrų, kurie finansuojami labai skurdžiai. Jie nėra prasti, bet tiesiog neturi tokio vardo, kuris žinomas nuo Afrikos iki Grenlandijos. Beje, nebūtų teisinga sakyti, kad egzistuojančios įstaigos bijo konkurencijos. Reikia tik turėti omenyje, kad tokių lėšų skirti savo infrastruktūrai ir savireklamai jos negalėtų. Atsiribojant nuo bet kokios politikos, tai yra pirmiausia lėšų ir prioritetų klausimas.“, – „Balsas.lt“ sakė L. Jablonskienė.

Ji taip pat paminėjo, kad Gugenheimo fondo padaliniai kitose šalyse funkcionuoja kaip save išlaikančios verslo įmonės. „Jei naująjį meno centrą rengiamasi statyti Bilbao muziejaus pavyzdžiu, reikia turėti omenyje, jog tai institucija, kuri gyvena iš to, ką uždirba, ir todėl pati tikisi pelno. Galbūt bus sudaromos specialios sutartys su Vilniaus miestu, kurios neš jam įplaukas, o ne tik įsipareigojimus – aš to nežinau ir negaliu“. – sakė L. Jablonskienė.

Kiti kalbinti ekspertai taip pat abejojo projekto naudingumu bendrai kultūros vertybių sklaidai. Pasak jų – ne visi provincijos moksleiviai išvis gali atvykti į Vilnių ir apsilankyti kultūros objektuose bei renginiuose, o pati sostinės infrastruktūra dar laukia didelių investicijų, be kurių nebūsią ir laukiamo milžiniško turistų srauto. Tai, jog visa diskusija tapo itin politizuota, gali tik didinti nepasitikėjimą projektu ir kliudyti rasti optimalius sprendimus.

***

Gugenheimo muziejus Bilbao, Ispanijos baskų provincijoje, buvo atidarytas 1997 metais. Tais pačiais 1997 metais Berlyne, Unter den Linden rajone Gugenheimo muziejus ir „Deutsche Bank“ atidarė „Deutsche Guggenheim Berlin“ galeriją. 2001 metais buvo pastatytas naujas „Guggenheim Hermitage“ muziejus Las Vegase, kuriame eksponuojami New Yorko Gugenheimo ir Sankt Peterburgo Ermitažo muziejų kolekcijų šedevrai. Šiuo metu Gugenheimo fondas plėtoja bendradarbiavimo projektus Abu Dabyje, Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje, ir Kinijoje.

Views All Time
Views All Time
582
Views Today
Views Today
1
0 0