Vos Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad negali pasiųsti į kalėjimą „abonento“ Artūro Zuoko, nes Generalinė prokuratūra nepasirūpino, kad jam būtų atimta Seimo nario teisinė neliečiamybė, ir po kelių dienų A.Zuokas sugrįžo valdyti Vilniaus. Beje, įdomi detalė, kad nors Generalinė prokuratūra pasirūpino, kad teisinė neliečiamybė būtų atimta Seimo nariams „darbiečiams“ V.Uspaskich ir Gabšiui, tačiau padaryti tą pačią procedūrą A.Zuokui pamiršo. Ar tai atsitiktinis veiksmas, nors „abonento“ byla tampoma po Vilniaus teismus jau daugiau nei penkerius metus, ir LL šaltinių duomenimis, kiekviename teismo hierarchijos lygyje atsakovams kainuoja šimtus tūkstančių litų. Juk ko vertas vien 1-os apylinkės teismo teisėjo Olego Zaicevo išteisinamasis nuosprendis. Dar 2005 m. teisėjas O.Zaicevas nutarė, kad visi kaltinamieji (A.Zuokas ir visi „Rubicon group“ vadovai) nepadarė nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų požymius.

Ar generalinis prokuroras A.Valantinas toks idiotas, kad skundė Aukščiausiajam teismui A.Zuoką, tačiau pamiršo panaikinti jam teisinę neliečiamybę? Vargu bau, tuo labiau, kad iškarto po šio sprendimo Generalinė prokuratūra paskelbė, kad „A.Zuoko byloje padėtas taškas“. Paprašytas pakomentuoti, kodėl generalinis prokuroras anksčiau nesikreipė į Seimą, prašydamas panaikinti tuo metu teisiamo Seimo nario teisinio imuniteto, generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis sakė, kad „šiandien jokiuose teisės aktuose, mokslinėse monografijose nėra aiškiai pasakyta, kada prasideda patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir kada jis baigiasi“.

Tokia teisinė abrakadabra įmanoma tik Lietuvoje, kur vieniems Seimo nariams už Baudžiamojo kodekso straipsnių pažeidimą yra atimama teisinė neliečiamybė, o kitiems –ne. Todėl manoma, kad jeigu už apylinkių teismų išteisinamuosiuos sprendimus „abonentas“ galėjo mokėti šimtus tūkstančių, tai toks generalinio prokuroro neapsižiūrėjimas turėjo kainuoti jau milijonus.

„Abonentas“ sugrįžo

Žodžiu, „abonentas“, nors ir gerokai apipešiotas, sugrįžo valdyti Vilniaus. Nors, tiesa sakant, A.Zuokas niekur ir nebuvo dingęs, ir visi jo priimti sprendimai iki šiol galioja. Nors partija Tvarka ir teisingumas prieš savivaldos rinkimus ir žadėjo, kad „visi žalingi Vilniaus miesto valdžios sprendimai bus peržiūrėti, tačiau nė viena „abonento“ prasukta afera nebuvo sustabdyta. Partijos Tvarka ir teisingumas vadovai, į savo rinkimų sąrašą įsileidę „Rubicon group“ atstovą Gintarą Kazaką, negalėjo nesuprasti, kad kartu su Kazaku atsiveda ir savąjį Trojos arklį, kuris palaidos juos pačius. Tačiau visuomenei nė karto nebuvo paaiškinta, kaip Tvarkos ir teisingumo rinkimų sąrašuose atsirado G.Kazakas arba kažkoks Gluchov, kuris, kaip aiškėja iš STT tyrimo medžiagos, per kitą tarybos narį A.Butkevičių nusipirko sau garsiojo „Rubicon group“ priklausančio 60 hektarų teritorijos priežiūros komisijos pirmininko pareigas. Tačiau per dvejus metus Gluchov nesugebėjo surengti nė vieno minėtos komisijos posėdžio, o tame 60 hektarų teritorijos sklype, kuriame turėjo būti tik pramogų parkas vilniečiams ir „Siemens“ arena, pridygo šios įmonės grupės daugiabučių. Kartoju – „Rubicon group“ su „abonento“ pagalba prasuko šią garsiąją aferą su 60 hektarų sklypu, kaip iš Vilniaus miesto buvo pavogtas pusės milijardo litų vertės turtas, ir apie tai „Laisvas laikraštis“ rašė dar prieš ketverius metus. Tačiau R.Paksas, kuris žadėjo pakeisti šį sprendimą, nepadarė nieko, kad pavogtą turtą gražinti Vilniaus miestui. Juozas Imbrasas dabar sielojasi, kad nepakako balsų priimti lemiamus tarybos sprendimus. Kaip tų balsų gali pakakti, jeigu net pačiame Tvarkos ir teisingumo sąraše veisėsi visokie kazakai ir gluchovai, kurie, vos pajutę galimybės pasiplėšikauti, iš karto metė tą pačią Tvarką ir teisingumą, ir įkūrė taip vadinamą Nepriklausomą frakciją, kurią liberalas Vidmantas Martikonis labai taikliai pavadino „Rubicon“ frakcija. Nuo to laiko Tvarka ir teisingumas frakcijai Vilniaus taryboje nuolat reikėjo manevruoti, kad Nepriklausoma frakcija neperbėgtų pas konservatorius.

Tačiau dabar viskas stojo į savo vietas – į vieną darinį susijungę sąžiningiausia partija save įvardijantis konservatoriai, „už gerus darbus“ teistas „abonentas“ A.Zuokas, kuriam „Rubicon group“ sumokėjo mažiausiai tris milijonus litų kyšių už tai, kad padėtų plėšti Vilnių. Plius dar senieji komunistai, pasivadinę socialdemokratais, „nepriklausomi“ kyšininkai, ir , žinoma, liberalai su Štaru priešakyje. To paties A.Štaro, kuris, būdamas Vilniaus meru pirmą kartą, pasirūpino, kad 40 hektarų žemės Vilniuje neatlygintinai pereitų UAB „JGK statybai“. Žodžiu, visas Lietuvos politinių partijų spektras, kuriuos suvienijo vienas interesas – pasidalinti tai, ką siūlo milijardinis Vilniaus biudžetas plius dar begalė interesų tvarkant žemės paskirties pakeitimo, šiukšlių išvežimo, etc. klausimus. Kitaip tariant, viskas dabar stojo į savo vietas, ir partijai Tvarka ir teisingumas, jeigu ji nori dar kada nors laimėti kokius nors rinkimus, dabar reikia kantriai laukti opozicijoje. O ne užsirakinti savo kabinete, kaip padarė Juozas imbrasas. Juk visa ši plėšikų gauja – konservatoriai, liberalcentristai, „nepriklausomi“ ir liberalai – visi jie yra toje pačioje garsiojoje „Rubicon group“ juodojoje buhalterijoje, ir seniai dirba „Rubicon“ interesams.Tai labai greitai pamatysime, kaip ši publika dirbs Vilniaus miestui, ir kaip visi šie plėšikai sugebės pasidalinti grobį.

Dar vienas priekaištas, kurį galiu padaryti partijai Tvarkai ir teisingumas – ji jau seniai galėjo iškelti taryboje klausimą dėl sutarties su „Dalkia“ dėl „Vilniaus šilumos tinklų“ nuomos nutraukimo. Tokį žingsnį tikrai būtų parėmę liberalai, o gal ir konservatoriai, todėl dabar visi Vilniaus gyventojai neturėtų mokėti 10 proc. komisinių „Rubicon group“ už visas Vilniaus šilumos tinklų remonto darbus. Tačiau toks klausimas taryboje iškeltas nebuvo, matyt, buvo bijoma tos pačios „nepriklausomos“ frakcijos, kad tik ji neperbėgtų pas oponentus, kas galiausiai ir atsitiko. Tačiau bet kuriuo atveju dabartinė naujoji dauguma Vilniaus mieste vadovaujama „abonento“, nekelia jokio pasitikėjimo. Ir tik laiko klausimas, kaip, besidalindami grobį, šie grobikai susipjaus tarpusavyje. Šia proga labai tinka pacituoti ir vasario 10 d. Aukščiausiojo teismo nutartį:

A.Zuokas nuteistas už papirkimą

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžiu Artūras Zuokas ir Andrius Janukonis nuteisti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad organizavo pasikėsinimą papirkti valstybės tarnautoją Vilmantą Drėmą, o Darius Leščinskas nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą papirkti valstybės tarnautoją Vilmantą Drėmą. Nusikalstama veika padaryta šiomis faktinėmis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės mėn. pradžios iki 2003 m. gegužės 20 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą dieną), Vilniuje, Artūras Zuokas, siekdamas teisėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Vilmanto Drėmos veikimo vykdant įgaliojimus, t. y., kad jis 2003 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu vyksiančiuose Vilniaus miesto mero rinkimuose balsuotų už Artūrą Zuoką, nurodė Andriui Janukoniui per Vilmanto Drėmos pažįstamą Darių Leščinską pasiūlyti Vilmantui Drėmai kyšį – sudaryti su juo tariamą didelės vertės projektavimo darbų sandorį, realiai neketinant sukurti teisinių padarinių šio sandorio šalims, bet suteikiant galimybę gauti materialinį atlygį už šių didelės vertės projektavimo darbų tariamą atlikimą.

2003 m. gegužės 20 d., Vilniuje, Andrius Janukonis, vykdydamas nusikalstamą Artūro Zuoko pavedimą, nurodė Dariui Leščinskui pasiūlyti Vilmantui Drėmai sudaryti tariamą didelės vertės Vilniaus pramogų parko projektavimo darbų sandorį kaip kyšį už tai, kad mero rinkimų metu jis balsuotų už Artūrą Zuoką. Laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 20 d. iki 2003 m. birželio 6 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą dieną), Vilniuje, Darius Leščinskas pasiūlė Vilmantui Drėmai sudaryti šį tariamą sandorį, o Vilmantas Drėma, Dariaus Leščinsko suklaidintas ir manydamas, kad jis tikrai siekia siūlomo sandorio pasekmių, sutiko atlikti pasiūlytus Vilniaus pramogų parko projektavimo darbus.

Laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 6 d. iki 2003 m. birželio 8 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą dieną), Vilniuje, Vilmantui Drėmai užsiminus Artūrui Zuokui, kad minėtą Dariaus Leščinsko pasiūlytą sandorį jis įvertino 150 000 Lt su sąlyga gauti 45 000 Lt avansu, laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 8 d. iki 2003 m. birželio 10 d. (ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą dieną), Vilniuje, Artūras Zuokas pavedė Dariui Leščinskui sudaryti su Vilmantu Drėma tariamą 150 000 Lt vertės projektavimo darbų sandorį, numatant galimybę Vilmantui Drėmai išmokėti 45 000 Lt avansu.

2003 m. birželio 10 d. Artūras Zuokas nurodė Andriui Janukoniui perduoti Vilmantui Drėmai 45 000 Lt neva kaip pažadėto tariamo materialinio atlygio už Vilniaus pramogų parko projektavimo darbus dalį, o iš tikrųjų tam, kad šis už suteiktą galimybę gauti materialinį atlygį mero rinkimų metu balsuotų už Artūrą Zuoką.

2003 m. birželio 10 d., Vilniuje, Andrius Janukonis nurodė Dariui Leščinskui perduoti Vilmantui Drėmai pažadėtą 45 000 Lt kyšį. Tą pačią dieną UAB „Ogmios astra pramogų centras“ patalpose, esančiose Vilniuje, Galvydžio g. 7, Darius Leščinskas, vykdydamas nusikalstamą Artūro Zuoko sumanymą, pažadėjo Vilmantui Drėmai 45 000 Lt kyšį už tai, kad šis mero rinkimų metu balsuotų už Artūrą Zuoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes Vilmantas Drėma nesuprato šio nusikalstamo sumanymo tikslų, kad tariamo sandorio sudarymu bei pažadėjimu sumokėti 45 000 Lt avansą siekiama jo, kaip valstybės tarnautojo, veikimo vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario įgaliojimus mero rinkimų metu, t. y. kad jis balsuotų už Artūrą Zuoką. Vilmantas Drėma buvo įsitikinęs, kad Darius Leščinskas tikrai siekia siūlomo sandorio pasekmių, suteikiant jam galimybę gauti materialinį atlygį pagal didelės vertės projektavimo darbų sandorį, 45 000 Lt gaunant avansu.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad Darius Leščinskas, vykdydamas Artūro Zuoko ir Andriaus Janukonio sumanytą planą, pasiūlė Vilmantui Drėmai kyšį užmaskuota forma, t. y. sudarant regimybę, kad pinigai bus sumokėti teisėtai už realiai atliktus projektavimo darbus, įforminant sandorį rašytine sutartimi, aptariant siūlomo darbo apimtis ir avansinio apmokėjimo sąlygas. Tai buvo daroma rinkimų išvakarėse, be to, sutartis buvo pasirašoma į susitikimą atvažiavus Artūrui Zuokui. Taigi, nors Vilmantui Drėmai atvirai nebuvo sakoma, tačiau buvo leista suprasti, kad už 150 000 Lt vertės sutartį ir žadamus avanso pavidalu sumokėti pinigus (45 000 Lt) jis turi būti dėkingas Artūrui Zuokui ir kad iš jo tikimasi atitinkamo balsavimo per mero rinkimus. Sumokėjus pinigus vykdyti sutarties ir realiai pasinaudoti jo, kaip architekto, paslaugomis nebuvo ketinama. Visa tai leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad Darius Leščinskas, vykdydamas nusikalstamą Artūro Zuoko sumanymą, pasiūlė sudaryti tariamą projektavimo darbų sandorį ir pažadėjo Vilmantui Drėmai 45 000 Lt kyšį už tai, kad šis mero rinkimų metu balsuotų už Artūrą Zuoką. Kita vertus, padaręs tokią išvadą, teismas turėjo šią veiką kvalifikuoti kaip baigtą papirkimą neatsižvelgdamas į tai, kaip Vilmantas Drėma suprato šį pasiūlymą.

Aukščiausiojo teismo kolegija konstavo, kad teismas, įvertinęs veiką kaip pasikėsinimą papirkti, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas perkvalifikuojant Dariaus Leščinsko ir Andriaus Janukonio padarytas veikas į baigtą papirkimą pažadant duoti didelės vertes kyšį. Nuteistojo Artūro Zuoko padarytos veikos kvalifikavimas dėl anksčiau aptartų aplinkybių, susijusių su jo teisine neliečiamybe, paliktinas nepakeistas.

Views All Time
Views All Time
998
Views Today
Views Today
1
0 0