Pragmatiškieji amerikiečiai įsitikinę, jog santuokos tikslas – ne gimdyti ir auginti vaikus, o būti laimingiems dviese

Trys iš keturių amerikiečių mano, kad pagrindinis santuokos tikslas – abipusė suaugusiųjų laimė ir pasitenkinimas, o ne gimdyti ir auklėti vaikus. Katastrofiškai mažėjantis gimstamumas Lietuvoje, regis, patvirtina šią už Atlanto įsigalėjusią nuostatą, tačiau ar iš tiesų visavertę šeimą galima sukurti be vaikų?

Argumentai „prieš vaikus“

Šešerius metus santuokoje gyvenantys Jolanta ir Audrius „pasirašo“ po amerikiečių atlikto tyrimo išvadomis – vaikai nėra pagrindinis vedybų tikslas. „Gyvename susituokę jau gana ilgą laiką, vaikų neturime ir, bent artimiausiu metu, neplanuojame turėti. Kodėl? Nes mums gera dviese“, – tikino 27-erių metų Jolanta.

Jos argumentai gana įtikinami. „Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai tampa prabanga, kurią ne kiekvienas atsakingas žmogus pasirengęs sau leisti. Nors abu su vyru gana padoriai uždirbame, suprantu, kad nutarę turėti vaikų, labai apribotume savo patogaus gyvenimo galimybes. Skamba egoistiškai? Tačiau ir vaikus juk žmonės dažnai gimdo iš egoistinių paskatų – nori pratęsti giminę, turėti, kas juos prižiūrėtų senatvėje. Ar tai ne egoistiška?“ – savo požiūrį gina bevaikė pora.

Pasak Audriaus ir Jolantos, gyvenimas be vaikų turi daugybę pliusų – galima keliauti kada panorėjus, o ne tik per vaikų vasaros atostogas, netenka po bemiegės nakties išvargusiam slinkti į darbą, o norėdamas įsigyti patinkantį daiktą, neprivalai sukti galvos dėl braškančio šeimos biudžeto. „Dabar, jeigu neišsimiegu, galiu kaltinti tik save ar per naktį šėlti privertusius draugus, o ne naktimis miegoti neleidžiantį mažą padarėlį, kuriam gal skauda pilvą ar dygsta dantys“, – šmaikštauja Jolanta.

„Gal mūsų požiūris daug kam pasirodys nepriimtinas, tačiau mūsų šeimoje laimę kuriame patys, mums gera dviese ir jokių „papildų“ tikrai nereikia. Bent kol kas. Nors – Dievo keliai nežinomi – gal po kurio laiko ir mudu nutarsime, kad pribrendo laikas „vaikuotis“, tačiau mūsų santuokos tikslas tikrai nebuvo apsikrauti mažomis savo kopijomis. Tuokėmės todėl, kad norėjome būti kartu, dviese“, – tikino Audrius.

Argumentai „už vaikus“

O porelę mažųjų atžalų auginantys Ilona ir Vytautas tikina, kad gimus vaikams į jų šeimą atėjo didžiulė laimė. „Trejus metus gyvenome be vaikų, dabar auginame 2 metų Austėją ir 5-erių Domantą. Galiu palyginti, kaip buvo be vaikų ir kaip yra dabar – dabar mūsų šeimoje keleriopai daugiau laimės“, – šypsosi dar 30-ties nesulaukusi mama Ilona. Jai antrina ir sutuoktinis Vytautas. „Vaikai į šeimą atneša pilnatvę. Jausmo būti tėvu su niekuo nepalyginsi. Panašu į tai, jog tau išdygo sparnai“, – tikino jis.

Bemiegių naktų ir skrupulingai planuojamų išlaidų ar kitų suaugusiųjų šeimos narių poreikius ribojančių veiksnių jaunieji tėvai nesureikšmina. „Kad būtum laimingas reikia ne pinigų, o vidinės harmonijos. Ne viską už pinigus šioje žemėje gali nusipirkti“, – sako Ilona. Anot jos, matyti, kaip auga tavo vaikas – stojasi ant kojyčių, bando tarti pirmuosius žodžius, kaip auga pirmasis dantukas – su jokiomis žemiškomis gėrybėmis nepalyginama laimė. „Net ir amžinai lydintis nerimas dėl vaikų gerovės yra sudėtinė šeimos laimės dalis. Mums su vyru niekada nepritrūksta temų kalbėtis – kalbos apie vaikų išdaigas ar pasiekimus mus vienija. Galime tai daryti valandų valandas, nė vienam nenusibosta“, – sako Ilona.

Vytautas prisipažino, kad vesdamas Iloną prie altoriaus galvojo apie tai, kad ji bus ne tik puiki žmona jam, bet ir tobula motina jo vaikams. „Aš gal tradicionalistas, bet man šeima – tai du tėvai ir keletas vaikų. Du pipirai – pats tas – ir išlaikyti įmanoma, ir laimės dešimteriopai daugiau. Aš – už vaikus. Žmona taip pat neprieštarauja“, – šypsosi dviejų vaikų tėvas.

Psichoanalitiko žvilgsnis

Psichoanalitikas Olegas Lapinas sako, kad norą turėti ar neturėti vaikų „lemia dangus“. „Labai maža dalis porų vaikus gimdo sąmoningai. Net jeigu sprendimas gimdyti vaikus padiktuotas proto, tai irgi nuspręsta kažkur aukščiau, nes toks žmogus, vaizdžiai tariant, yra karjeristas, pasakyčiau net egoistas, jo sprendimas dažniausiai būna suformuluotas taip: „laikas man turėti vaikų“. Tai rodo, kad žmogus pirmiausia akcentuoja save – „man laikas“, – sako O.Lapinas.

Gydytojo teigimu, patys „normaliausi“ vaikai – netyčiukai. „Tokie vaikai atsiranda ne todėl, kad žmonės užsimanė turėti vaikų, jie tuo metu apie save negalvojo, nesielgė egoistiškai. Iš malonumo, kurį teikia seksas, atsiradęs vaikas gauna iš tėvų tą džiaugsmo kibirkštėlę, kuri ir yra vaiko gyvenimo džiaugsmo pagrindas. Čia kaip automobilis, kurio starteris įpurškia automobiliui galios pradėti važiuoti. Taip ir vaikas iš besimylinčių tėvų džiaugsmo gauna savo būsimo gyvenimo džiaugsmo užtaisą“, – tikino O.Lapinas.

Sąmoningą norą neturėti vaikų psichologas vadina proto balso padiktuota baime. „Proto balsas yra labai atsargus. Jeigu jūs ilgai apie kažką galvosite, neišvengiamai pradėsite to baimintis. Tarp savo klientų turiu tokių neurotiškų žmonių, kurie nenori gimdyti vaikų, aiškindami savo nenorą tuo, kad bijo į gyvenimą paleisti dar vieną nelaimingą žmogų“, – prisiminė jis.

Anot O.Lapino, dauguma žmonių į klausimą, ar reikia šeimoje gimdyti ir auginti vaikus atsako „politiškai korektiškai“ – žinoma, reikia. „Tačiau toks korektiškas atsakymas dažnai būna nenuoširdus. Jūsų pašnekovai, kurie atvirai prisipažįsta nenorintys turėti vaikų, yra arba labai nuoširdūs žmonės, arba jų deklaracija yra taip pat „politiškai korektiška“. Tik skirta ne miesčionių aplinkai, o nedideliam vadinamosios bohemos rateliui, kur „teisinga“ gyventi sau, savo malonumui“, – reziumavo psichoanalitikas.

Statistika

Statistikos departamento pateiktais duomenimis, gimstamumo lygis Lietuvoje išlieka žemas. 2006 m. Lietuvoje gimė 31,3 tūkst. kūdikių, tai 724 daugiau nei 2005 m. Nors nuo 2003 m. gimusiųjų skaičius auga, tačiau gimstamumo lygis vis dar išlieka žemas. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2006 m. šalyje buvo 1,30 (2000 m. – 1,39).

Nė vienoje ES valstybėje gimstamumo lygis neužtikrina kartų kaitos.

2005 m. iš ES narių aukščiausias gimstamumo lygis buvo Prancūzijoje (1,94), Airijoje (1,88), Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje (1,80), žemiausias – Slovėnijoje (1,23), Lenkijoje (1,24), Slovakijoje (1,25).

Šiais laikais gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. 2006 m. Lietuvoje vidutinis gimdančiųjų pirmą vaiką amžius buvo 25 metai (2000 m. – 24 metai).

Vidutiniškai kas trečias vaikas gimsta santuokos neregistravusiems tėvams.

Lietuvoje 2006 m. 9,3 tūkst. kūdikių gimė santuokos neregistravusiems tėvams(2000 m. – 7,7 tūkst.).Tendencija – sparčiai didėja skaičius vaikų,registruojamų pagal abiejų tėvų pareiškimą: pernai taip registruota 69,3 proc. visų santuokos neregistravusiems tėvams gimusių kūdikių (o 2000 m. tokie atvejai sudarė tik trečdalį).

ES valstybės narės pagal vaikų, gimusių santuokos neregistravusiems tėvams, skaičių labai skiriasi. 2005 m. ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59 proc.), Švedijoje (55 proc.), o štai Kipre, Graikijoje, ne santuokoje gimusieji sudarė tik 4–5 proc.

Šiemet per 5 mėn. (sausis–gegužė) Lietuvoje gimė 12 822 kūdikių, pernai per 5 mėn. gimė 12 596 kūdikiai.

Views All Time
Views All Time
3132
Views Today
Views Today
1
0 0