Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme, kaip pranešti atžaloms apie skyrybas, kokius jausmus patiria vaikai ir kaip užtikrinti kuo lengvesnes šeimos iširimo pasekmes. Toliau pasigilinsime į skirtingo amžiaus vaikų raidą, lemiančią jų reakciją į skyrybas, bei veiksmingiausius būdus jiems padėti.

Kūdikiai (iki 2 metų)

Kūdikiai gali jausti namuose kylančią įtampą, tėvų energijos bei emocijų pasikeitimus gresiant skyryboms, bet nesupranta to priežasties. Jei konfliktai tampa kasdienybe, vaikai pasidaro nervingi, sudirgę ir daug verkia. Kartais kūdikiai, kurių tėvai skiriasi, vystosi lėčiau nei jų bendraamžiai. Taip pat jiems gali pasireikšti fiziniai simptomai: skrandžio sutrikimai, apetito praradimas.

Kūdikiui augant konfliktiškoje aplinkoje jam padėti galima kuo daugiau laikant ant rankų ir sakant meilius žodžius, nes tai ramina. Šiame amžiuje formuojasi vaiko ryšiai su tėvais, kurie yra labai svarbūs, kadangi padeda mažyliui jaustis saugiam bei sumažina ateities baimę. Kuo daugiau laiko skiriama kūdikiui, tuo tvirtesni būna tie ryšiai, sąlygojantys tolesnį emocinį vystymąsi. Vieno iš tėvų išėjimą palengvinsite, jei išlaikysite įprastą vaiko režimą, apsupsite mažylį jo pamėgtais žaislais ir kitais daiktais.

2-3 metų vaikai

Šiame gyvenimo laikotarpyje vaikai ima suvokti save kaip atskiras asmenybes, intensyviai domisi aplinka ir yra itin kalbūs. Tėvų skyrybos jiems gali būti labai sunkus išgyvenimas, ypač jei tenka keisti gyvenamąją vietą. Vaikai pasidaro verksmingi, reikalaujantys daug dėmesio, pikti ir neretai patiria miego sutrikimų.

Situaciją palengvinti galima suteikiant kuo daugiau stabilumo ir užtikrinant įprastą rutiną. Būtina skirti mažyliui daug dėmesio ir laiko, rodyti savo meilę. Tokio amžiaus vaikai gali jaustis atsakingi dėl tėvų skyrybų, todėl reikia su jais apie tai pasikalbėti.

3-5 metų vaikai

Vaikai pradeda vis labiau pažinti aplinką. Jie mokosi daugybės naujų žodžių ir jų mąstymas sudėtingėja. Tokio amžiaus vaikams neretai atrodo, kad jie visiškai kontroliuoja aplinką, todėl besiskiriantiems tėvams gali kilti sunkumų. Dažnai mažyliai jaučiasi atsakingi dėl skyrybų, nors nesugeba jų visiškai suvokti. Vaikus gali kankinti netikrumo dėl ateities jausmas, užgniaužtas pyktis, nemalonios mintys ar košmarai.

Šiame gyvenimo laikotarpyje vaikas daug lengviau prisitaikys prie naujų gyvenimo sąlygų, jei patys tėvai sugebės elgtis pozityviai ir prisitaikyti. Dar ypač svarbu, kad mažylis galėtų atvirai kalbėtis su mama bei tėčiu, o jie veiksmais ir žodžiais išreikštų meilę jam. Skaitykite vaikui knygeles, skatinkite jį išsipasakoti, užtikrinkite jo saugumą ir būtinai leiskite matytis su buvusiu sutuoktiniu.

Pradinukai (6-11 metų)

Šiame gyvenimo laikotarpyje vaikai kaip niekada daug bendrauja su bendraamžiais, taigi jie kiek nutolsta nuo tėvų. Tačiau vykstant skyryboms mažuosius gali imti kamuoti baimė, kad tėvai juos pames. Taigi tėvas ir motina privalo paaiškinti vaikui, jog jo nepaliks.

Pradinukai supranta, kas vyksta namuose (todėl situacijos neverta bandyti nuslėpti) ir jaučia, jog tėvai vienas kito nebemyli. Neretai vaikai ima kaltinti kurį nors iš tėvų, todėl emociniam stabilumui užtikrinti būtina, kad tiek mama, tiek tėtis paaiškintų, kad dėl iširusios šeimos niekas nekaltas. Vykstant skyryboms 6-11 metų vaikai užduoda daug sudėtingų klausimų ir beveik visada nori, kad tėvai susitaikytų. Taip pat pradinukams būdinga jaustis atstumtiems to iš tėvų, kuris paliko namus, ir vienišiems.

Efektyviausia tėvų pagalba skyrybų situacijoje yra skatinti vaikus išsikalbėti, dalintis savo emocijomis, leisti drauge daug laiko bei užtikrinti mažiesiems saugumą ir šeimos atmosferą namuose.

Paaugliai (11-18 metų)

Paauglystėje vaikai tampa savarankiškesni, mažiau priklausomi nuo saugios namų aplinkos bei tėvų ir jų dėmesys krypsta į bendraamžius. Ankstyva paauglystė – ieškojimų laikotarpis, vėlyva – maišto.

11-18 metų vaikai jau gali aiškiai suvokti, kas vyksta tarp tėvų, ir paprastai būna labai kritiški, pikti, nenuspėjami. Tačiau net ir jau beveik suaugusius paauglius tėvų skyrybos labai sužeidžia emociškai. Vaikai jaučiasi vieniši, kartais atsiriboja nuo draugų bei mėgstamos veiklos. Taip pat jie dažnai subręsta anksčiau už bendraamžius iš neprobleminių šeimų ir jaudinasi dėl visai nevaikiškų dalykų, pavyzdžiui, finansinės šeimos padėties. Apskritai tokia patirtis kaip tėvų skyrybos sukelia daug sumaišties formuojantis vaikų požiūriui į meilę, santuoką, šeimą.

Paaugliai vykstant skyryboms puola į kraštutinumus: arba visai nuo jų atsiriboja, arba labai įsitraukia. Jiems būdinga paremti vieno iš tėvų pusę ir atsiriboti nuo kito.

Auginant paauglį reikėtų būti budriems, nes neretai vaikai vykstant skyryboms stengiasi išnaudoti abu tėvus. Gimdytojai ir toliau privalo būti šalia jų su savo nurodymais ir pagalba, nors atžaloms tai ne visada patinka. Būtina nustatyti tam tikras taisykles namuose bei prižiūrėti, kad vaikas jų laikytųsi.

Efektyviausia pagalba – kuo daugiau bendrauti ir atvirai dalintis mintimis su vaikais. Tačiau būkite atsargūs ir nepamirškite, kad nors ir beveik suaugęs, Jūsų sūnus ar dukra tebėra paauglys, todėl negalima jo įtraukti į tėvų ginčus. Taip pat nesielkite su vaiku lyg su savo suaugusiu draugu išliedami jam savo rūpesčius.

Nepamirškite, kad būtina įsiklausyti į paauglio nuomonę, kai sprendžiami tokie klausimai: kur jis gyvens, kaip bendraus su tuo iš tėvų, kuris išeina.

Views All Time
Views All Time
100
Views Today
Views Today
2
0 0