Turbūt nereikia nė sakyti, kad prirašyta daugybė knygų ir atlikta daugybė tyrimų apie tai, kokios yra ilgalaikės skyrybų pasekmės vaikams. Kai kurių psichologų nuomone, skyrybos ir jų padarinys –vaikų gyvenimas tik su vienu iš tėvų – negrąžinamai sugadina jų gyvenimus. Kiti mano, kad išsiskyrusių tėvų vaikai neišgyvena jokių ilgalaikių pasekmių. Tikriausiai tiesa yra kažkur per viduriuką. Nelygu skyrybos, nelygu vaikas.

Kodėl berniukai? Todėl, kad nepaisant to, kad abi gyvųjų būtybių gimtys lyties atžvilgiu (moteriškoji ir vyriškoji) šiais laikais visais įmanomais būdais siekia lygios padėties tiek visuomenėje, tiek šeimoje, lyčių skirtumai egzistuoja. Todėl, kad berniukai dažnai šiek tiek kitaip reaguoja į tėvų skyrybas, negu mergaitės. Galiausiai dėl to, kad kiekviena lytis nusipelno šiek tiek išskirtinio dėmesio.

Taigi idealiame pasaulyje berniukas gyvena su mama ir tėte, jaučiasi svarbus, reikalingas, augdamas įgyja įvairiausių gebėjimų ir kompetencijų. Kai tėvai išsiskiria, tas „idealus“ pasaulis sugriūva (beje, vien tai, kad tėvai gyvena kartu, dar nereiškia, kad vaikas auga idealiomis sąlygomis). Tačiau ar jis sugriūva visiems laikams? Daug žmonių mano, kad išsiskyrusių tėvų vaikai neturės normalios santuokos. Netiesa. Mičigano universiteto (JAV) atliktas tyrimas su 6 000 suaugusiųjų parodė, kad 43 proc., kurių tėvai išsiskyrė jų vaikystėje, yra laimingai susituokę – gautas labai panašus procentas, kaip ir atlikus tokią pačią studiją su neišsiskyrusiose šeimose užaugusiais vaikais.

Tačiau… tai, kad skyrybos – psichinis sukrėtimas, kurio padariniai neišnyksta lazdele pamojus, verta pripažinti. Kaip į skyrybas reaguoja berniukai?

Berniukai dažniau reaguoja pykdami, atsiranda problemų mokykloje, jie ima elgtis agresyviai. O mergaitės stengiasi neigti savo jausmus ir jų neišreikšti. Jeigu berniukai nebijo „nustebinti“ aplinkinių netinkamu elgesiu, tai mergaitės dažnai stengiasi įtikti ir elgiasi taip, kaip norėtų suaugusieji, o ne taip, kaip jos iš tiesų jaučiasi.

Mamos globai palikti berniukai po skyrybų daug dažniau suserga depresija, ypač jei šeimą palikęs tėvas neskiria jiems pakankamai laiko ir dėmesio. Be to, berniukas dažniau dėl skyrybų pradeda kaltinti mamą ir per daug gerai vertinti nutolusį tėtį.

Berniukai gali prarasti gerus santykius su mama, nes: a) kaltina ją dėl skyrybų (nors ir nesąmoningai) ir b) mama turi daugiau dirbti, kad išlaikytų šeimą, yra labiau pavargusi.

Berniukai dažniau nei mergaitės mano, kad šeima iširo dėl jų kaltės.

Svarbu pabrėžti, kad daug neigiamų skyrybų pasekmių yra būtent dėl pasikeitusios ekonominės padėties. Vyrai po skyrybų dažnai išlaiko tą patį gyvenimo lygį, kai moterų (ypač jei vaikai paliekami jos priežiūrai), bent jau iš pradžių, jis dažnai gerokai smukteli. Skyrybos dažnam reiškia pablogėjusias gyvenimo sąlygas (netgi nutinka taip, kad tenka parduoti gyvenamąjį būstą), pinigų stygių (arba bent jau jų nebėra tiek, kiek buvo). Todėl labai svarbu, kad ir negyvendamas drauge tėvas sūnus remtų ne tik emociškai, bet ir finansiškai.

Niekam ne paslaptis, kad net visai mažiems berniukams dažnai (vis dar) yra kalama į galvą, kad jis turi būti „vyras“, negali verkti, negali „išskysti“. Todėl, norėdami apsaugoti savo tėvus, jie nekalba apie savo skausmą, gedulą, jaudulį, o visa tai išreiškia netinkamu elgesiu. Ką galite daryti jūs? Pabandykite pagelbėti sūnui įvardinti jį draskančius jausmus ir apie juos pasikalbėti. Svarbu, kad vaikas pajustų, jog net ir pavargusi bei pati pasiklydusi jausmų labirintuose visada turėsite laiko išklausyti jį.

Jūsų elgesys taip pat darys įtaką tam, kaip jūsų sūnus prisitaikys prie skyrybų. Jeigu jausitės esanti auka ir ieškosite, ką čia apkaltinus, sūnus tarsi veidrodis atkartos jūsų elgesį. Jeigu nebijosite susidurti su sunkumais, juos įvardinsite, ieškosite pagalbos ir visomis išgalėmis stengsitės pradėti visavertį gyvenimą, sūnus, jus stebėdamas, mokysis ir darys tą patį.

Per skyrybas laimėtojų paprastai nebūna – visi netenka dalies savo savasties. Šeima yra vieningas visetas (t. y. visuma). Kai jis išyra, gedi visi. Gedės ir jūsų sūnus. Bet tai gali išmokyti jus remtis vienam į kitą, ieškoti pozityvių dalykų, neprarasti optimizmo ir tikėjimo. Nesistenkite pakeisti vaiko jausmų – jūs to nepadarysite, kad ir kaip jį mylite. Bet supratingumu, padrąsinimu ir parama tuos jausmus nepastebimai įveiksite. Yra sakoma, kad šeima – tai mylintys žmonės. Vadinasi, svarbiausia pasirūpinti, kad vaikas turėtų mylinčią šeimą. Ir ne pats svarbiausias dalykas yra, keliese jūs puoselėsite šeiminę laimę.

Views All Time
Views All Time
2064
Views Today
Views Today
1
0 0