Geras žmonas dievina anytos, giminaičiai, kaimynai ir vyro draugai, blogas – jų vyrai.

Gerų žmonų vyrai nepalieka?

Tai buvo paskutinis bandymas juodu sutaikyti. Nors iki skyrybų proceso pradžios liko vos savaitė, sena šeimos draugė, mėgindama atgaivinti primirštus jausmus, paprašė vyro išvardyti geruosius antrosios pusės bruožus. „Na, – pradėjo jis, – ji puiki motina, gera žmona…“ Draugės akys suapvalėjo iš nuostabos – juk gerų žmonų vyrai nepalieka! Jis akimirksniu pasitaisė: „Norėjau pasakyti, ji myli vaikus, skaniai ruošia valgį ir gerai prižiūri namus“.

Iš tiesų, tai, kas tradiciškai telpa į geros žmonos modelį, retai kada atitinka tikruosius vyro troškimus. Mano draugė anaiptol nelaiko savęs gera žmona: iš darbo grįžta, kai vaikai jau būna sumigdyti, kartą per mėnesį ištrūksta pasiausti su draugėmis, o įkaušusi mėgsta šokti ant stalo ir flirtuoti su svetimais vyrais. Jos vyras nuolat burba dėl neišplautų indų ir jos užimtumo, tačiau iš tiesų dėl jos yra pametęs galvą. Stereotipai neretai vyrams pakiša koją. Artimųjų dėka jie aiškiai įsivaizduoja, kokia turėtų būti gera žmona, tačiau su tokia moterimi pagyvenę keliolika metų staiga suvokia, kad norėtų visai ne to.

Pažįstamas A. prieš kelerius metus savo būsimąją įsivaizdavo gana aiškiai. Ji turėjo būti labai graži, protinga, seksuali, jauna ir laisva, mokėti tris kalbas, skaniai ruošti, puikiai tvarkytis namus ir auklėti vaikus. Tačiau kažkokiu stebuklingu būdu aukštai iškeltą kartelę sugebėjo peršokti išsiskyrusi, vaiką auginanti, apkūnoka pardavėja, mananti, jog klonavimas – tai vienas iš daržovių konservavimo būdų. Tiesa, verda ji puikiai. Ir juokiasi labai užkrečiamai. Tačiau svarbiausia tai, kad A., nepaisant aplinkinių nepritarimo, su ja jaučiasi tarsi devintame danguje. Pranašavusieji greitą šios santuokos griūtį šiandien graužiasi nagus – net ir po kelerių metų jie atrodo taip, tarsi laižytų pirmųjų mėnesių medų. Kai atsargiai A. pasiteiravau, kodėl taip pasikeitė jo idealai, jis atšovė: „Kokie idealai? Tiesiog nežinojau, ko man reikia, kol jos nesutikau. Man visai tas pat, ką jūs apie tai manote“.

Deja, tik nedaugelis vyrų turi tokį imunitetą aplinkinių nuomonei. Nelengva, kai jauną šeimą ignoruoja giminaičiai, pašiepia tėvai ir nutrūksta ryšiai su draugais.

Kama Sutra vietoj šeimyninių pietų

Sunkiausia įtikti jo mamai. Jau vien dėl to, kad jus skiria visa karta. Jai nepatinka pusfabrikačiai jūsų šaldytuve (gal todėl, kad anuomet jų nebuvo?), nelyginti skalbiniai pintinėje, viršvalandžiai, kuriuos skiriate karjerai daryti, užuot auklėjusi vaikus, pernelyg trumpas sijonas, išlaidumas, lengvabūdiškumas. Ir, žinoma, seksualumas, taip traukiantis jūsų vyrą. Žinoma, ji nieko prieš susilaukti anūkėlių, bet mintis, kad savaitgalį ketinate praleisti lovoje, užuot padirbėję sode ar pakvietę ją pietų, anytą šiurpina. Ką jau kalbėti apie jūsų flirtą su vyro pusbroliu pastarajame giminės susiėjime! Neįtikusi anytai, netrukus tampate visos giminės apkalbų objektu. Kad ir kokia būtumėte abejinga aplinkinių nuomonei, tai ne pati maloniausia situacija.

Ar galėtumėt pateisinti jų viltis ir tapti kitokia? Tikriausiai. Tačiau ar jums tikrai to reikia? Atitikti tėvų keliamus reikalavimus reiškia tapti tradicine šeima. Tai sendina. Voliotis lovoje, kai plautuvėje stūkso stirta nešvarių indų? Tai sau gali leisti tik bloga žmona. Bet būtent apie tokią slapčia svajoja daugelis vyrų. Kad ir kaip vyras didžiuotųsi tviskančiais namais ir kulinariniais žmonos sugebėjimais, niekada tai neatstos spontaniško, audringo seksualinio gyvenimo. Žinoma, mylėtis galima ir suplovus indus, išblizginus grindis ir išlyginus skalbinius, bet toks seksas kvepės ne aistra, o santuokine pareiga. Iš pradžių lyg ir įdomu žaisti šeimą: sukti jaukų lizdelį ir triūsti virtuvėje. Tačiau vieną dieną vyras atsitokėja, suvokęs, kad ėmė per anksti senti. „Labiausiai bijau, kad man nenutiktų kaip tėvams, – pasakoja Lina. – Jie visą gyvenimą taupė, remontavo, tvarkėsi, didino gyvenamąjį plotą. Jų gyvenimas, regis, vis gerėjo ir gerėjo. Visi jų santuoką laikė idealia. Tačiau sulaukęs 40 metų tėtis staiga paliko mamą ir išėjo pas kitą, kuriai visiškai nerūpi buitis ir kuri jį šeria pusfabrikačiais bei sumuštiniais. Nepaisant to, jis atrodo pajaunėjęs 10 metų. Todėl kai mama klausia, ar mudu su vyru kada nors tapsim normalia šeima, atšaunu, kad niekada.“

Žinoma, užtrenkti duris anytai prieš nosį, pareiškus, kad dabar kaip tik ketinote pasimylėti, gali tik labai bloga žmona. Tai nebūtina. Vyras turėtų būti tikras titnagas, kad jo nepaveiktų lašas po lašo kapsintis motinos nepasitenkinimas judviejų santuoka. Pakviesti anytą pietų, pagirti jos naują šukuoseną ar išklausyti aimanas dėl sumažintos pensijos nėra pataikavimas, o tiesiog žmogiškumas, kurį sau gali leisti ir bloga žmona. Kita vertus, švytintis sūnaus veidas tegul ir virš neišlygintų marškinių turėtų nuraminti net priekabiausią anytą – juk kiekvienai mamai svarbiausia vaiko laimė.

Views All Time
Views All Time
4562
Views Today
Views Today
1
0 0