Brolių ir seserų santykiai

Brolių ir seserų santykiai

Naujagimio įvedimas į šeimą

Padėkite susidraugauti su dar negimusiu broliu ar sese. Papasakokite vyresniam vaikui apie mažylio atėjimą dar prieš gimimą nėštumo viduryje ar paskutiniame trečdalyje. Atsižvelkite į vaiko sugebėjimą suvokti šį faktą. Kol naujagimis nematomas, tol jis vyresniam vaikui nerūpi, nes nesikėsina į jo teritoriją ir tėvus. Tačiau jau ir dvimetis gali suprasti, kad mama rūpinasi kažkuo, kas yra jos viduje. Leiskite vyresnėliui kalbėti, paglostyti, pajusti gimdoje esančio vaikelio judesius. Džiugiai leiskite laiką kalbėdamiesi ir planuodami naujagimio atėjimą. Dainuokite kartu gimdoje esančiam vaikeliui, jam gimus, galėsite kartu dainuoti, raminti.

Prisiminkite vyresnėlio kūdikystę. Pasakokite, koks buvo vyresnėlis tik ką gimęs, kaip jis augo. Peržiūrėkite nuotraukas ar video įrašus nuotraukas. Kaip jis buvo maitinamas, kaip miegojo, kaip keitėt sauskelnes ir t.t. Prisimindami vyresniojo kūdikystę padėsite jam pasiruošti tam, kas vyks gimus naujagimiui.

Straipsniai 1 reklama

Pasakokite, kas bus, kai gims naujagimis. Kad jis bus mažas, kad jį reikės nuolatos nešioti, kad reikės maitinti iš krūties daug laiko, kad jis daug laiko miegos.

Pakvieskite vaiką dalyvauti. Drabužėlių rinkime ir pirkime, kartu planuokite brolio/sesės gimimo šventę, leiskite vyresniam išrinkti tortą, papuošimus, ypatingas dovanėles. Tegul tai bus jūsų mažos, bet pasipildžiusios šeimos šventė. Galbūt vyresnėlis galėtų gauti dovaną nuo mažylio.

Lankytojų dėmesys vyresniajam. Kai ateina lankytojai, galite priminti jiems, kad yra ne tik naujagimis, bet ir kitas vaikas, kuriam būtų smagu gauti dovanų. Turėkite atsargoje keletą smulkmenų, kurias galėsite panaudoti, jei svečiai užmirštų vyresnįjį.

Dalinkitės laiku kartu. Mama neturi 200 proc. laiko, kad galėtų jo vienodai skirti vaikams. Nešioklėje nešiojamas naujagimis, mama, sėdinti ant grindų, žaidžianti su vyresniu, skaitanti vyresniam žindymo metu, visi trys žaidžiantys ant grindų – tai laikas, kurį praleidžiate kartu. Kai kūdikis ūgtels, vyresnysis gali linksminti darydamas įvairias grimasas ir taip linksminti brolį/sesę ir pajusti bendrystę ir džiaugsmą.

Kūdikio poreikiai visada yra pirmoje vietoje, nes jis dar nėra saugiai prisirišęs, vyresnis vaikas gali kiek palaukti, kad jo poreikiai būtų patenkinti, nebent tai yra gyvybės ir mirties klausimas.

Leiskite vyresniajam pasijusti svarbiam. Prašykite pagalbos keičiant sauskelnes, žaidžiant, atkreipkite dėmesį, kaip brolis/sesė mėgsta vyresniojo pagalbą, suteikite vaikui pareigybinį vardą pvz., “mamos asistentas”.

Būkite atviri vaiko jausmams, ypač pykčiui. Pasakykite “Aš matau, kad kartais tau patinka mažylis, o kartais nepatinka”, paskatinkite kalbėti apie jausmus, parodykite, kad tai yra normalūs jausmai, pakvieskite nupiešti savo jausmus, bet neverskite ir neneikite vaiko išsakytų jausmų.

Ko kas man iš to?“ Suaugusiems atrodo, kad naujagimis yra nuostabus, tačiau vyresniam vaikui kūdikio gimimas reiškia, kad mama yra pavargusi, išsekusi, nenori žaisti, turi daug rūpintis kitu vaiku. Tėtis gali padėti vaikui skirdamas asmeninį, ypatingą laiką vyresniam. Kartu nueiti į parduotuvę duonos, nuvažiuoti suvalgyti ledų, išeiti pasivaikščioti, į parką. Mama gali tiesiog būti kartu: pasisodinti šalia ir apkabinti vyresnėlį, kai maitina kūdikį, kad būtų kūno kontaktas su vyresniuoju.

Saugokite abiejų vaikų poreikius. Kartais sunkumų iškyla, kai mažylis ima šliaužioti ir kėsintis į vyresnėlio “nuosavybę”. Paruoškite vyresnįjį tam pasakodami, kas nutiks, kodėl kūdikiai nori viską dėtis į burną ir kandžioti, kad vyresnysis nemanytų, jog tai jo brolis/sesė daro tyčia jam. Mokykite, kad vyresnysis savo smulkius žaidimus žaistų ant stalo, o ant grindų specialiai mažajam statytų bokštus, nes jam patinka juos griauti.

Skatinkite brolių ir seserų santykių darną

Nors ekspertai teigia, kad brolių ir seserų priešiškumas ir peštynės yra normali šeimos gyvenimo dalis, tai nebūtinai turi tapti norma jūsų šeimoje. Nors su kai kuriomis priešingybėmis gimstama, kitos yra sukuriamos. Nekontroliuojamos brolių ir seserų peštynės neturėtų būti laikomos neišvengiama pasekme auginant daugiau nei vieną vaiką. Mokymasis sugyventi su savo broliu ar seserimi vaikui yra pirmoji pamoka kaip bendrauti su kitais vaikais. Čia pateikiama keletas patarimų kaip sukurti harmoniją tarp vaikų, kol dar priešiškumas neįleido šaknų.

Auginkite saugiai prisirišusius prie tėvų vaikus. Geriausias būdas apsaugoti vaiką nuo siaubingo pavydo naujagimiui yra visų pirma pripildyti jo emocinį rezervuarą. Mes pastebėjome, kad brolių ir seserų peštynių yra mažiau tose šeimose, kuriose vaikai yra auginami saugiai prisirišę. Šie vaikai įžengę į antruosius metus ir pasiekė darželinį amžių jau turi savybes, kurios juos iš dalies saugo nuo karštų peštynių su kitais vaikais: jie neturi vidinio pykčio, nejautrumo ir giliai įsišaknijusio pavydo jausmo. Kadangi šie vaikai turi stiprų savęs pajautimą ir vidinę ramybę, jie taip pat bus jautresni ir dėmesingesni kitiems – ypatingai savo naujam broliukui ar sesutei. Iki to laiko, kol naujas broliukas ar sesutė atvyks į namus, prisirišęs vaikas bus labiau pasiruošęs pereiti prie bendravimo su kitais, ne tik mama (ypatingai su tėčiu) ir nekreips daug dėmesio į tai, kad teks dalintis mama. Vaikai, nujunkyti anksčiau, nei buvo tam pasiruošę, būna labiau pavydūs, nes jaučia, kad įsibrovėlis gauna tai, ko jiems dar patiems reikia.

Tačiau vaikai yra vaikai, nesvarbu kaip gerai jie jaučiasi prisirišę. Aptarkime priešiškumą, kuris kilo tarp keturmečio Mykolo, saugiai prisirišusio vaiko, kuris gavo visą geriausią prieraišią tėvystę, ir jo vienų metų sesers Keitės. Nuo gimimo Keitė turėjo daugybę sveikatos problemų, dėl kurių mama su Keite turėjo praleisti daug laiko ligoninėje, o taip pat Keitei reikėjo daugybės specialios priežiūros namuose. Pirmaisiais Keitės gyvenimo metais atrodė, kad Mykolas nesileidžia liūdinamas to fakto, kad mama daug dėmesio skiria seseriai, tačiau galiausiai pyktis paėmė viršų. “Kodėl tu taip blogai elgiesi visą savaitę? Kas nutiko?” paklausė mama. “Kada mes pagaliau atsikratysime Keitės?” paklausė Mykolas. Nemaloniai nustebinta mama atsakė “Mes visada turėsime Keitę” “Ne, atsikratykime jos”, kartojo Mykolas “Aš nekenčiu jos.”. Mama paklausė Mykolo, kas jam nepatinka Keitėje. “Ji žaidžia su mano žaislais.” atsakė Mykolas. Mykolo mama paaiškino kad dalinimasis yra tai, ko mes visi turime iškomti: “Mama ir tėtis turi dalintis tuo, ką turi su tavimi ir Keite.” Ji taip pat išreiškė empatiją sūnaus jausmams “Kartais yra lanai sunku pakęsti mažą sesutę šalia savęs. Turi su ja dalintis žaislais, kambariu ir net mama ir tėčiu. ”. Jeigu jaučiate, kad jūsų vaikas patiria jausmų, kuriuos reikia aptarti, su švelnia empatija galite pabandyti juos atverti ir padėti vaikui išsakyti tai, ką jaučia, kad sumažintumėte vidinį spaudimą, kurį jis jaučia. Turėti vienerių metų sesutę yra iššūkis net ir pačiam geriausiam keturmečiui.

Skatinkite brolių ir seserų jautrumą. Yra sunku nekęsti ir mušti tą asmenį, kuris tavimi rūpinasi, ir kuriuo rūpiniesi tu. Aš netikiu, kad vaikai gimsta blogi – jei jie turi išmintingus tėvus. Yra keturi faktoriai, kurie lemia vaikų priešiškumą ir konkurenciją jūsų namuose: vaikų temperamentai, su kuriais gimstama – kai kurie suderinami, kai kurie konfliktuoja; kaip jūs jaučiatės ir bendraujate su kiekvienu iš vaikų; struktūra, kurią jūs sukuriate, kad paskatintumėte brolių ir seserų harmoniją; ir kiek daug peštynių jūs leidžiate. Pirmasis yra sėkmės dalykas; likusiuosius jūs galite įtakoti.

Karts nuo karto, lyg atsitiktinai parodykite brolio ar sesers turėjimo privalumus – ekonominius ir socialinius. “Mes galime tau nupirkti iš tiesų gerą dviratį, nes kai tu jį išaugsi, jis liks tavo broliui.” “Mes galime pirkti didesnį Lego rinkinį, net su ir sesutė juo dalinsitės” “Kai tavo brolis paaugs, galėsi jį išmokyti kaip mesti ir gaudyti kamuolį.”

Kurkite vaikų santykių struktūrą. Ši strategija sumažina akimirkos problemas ir sukuria santykių stilių visam gyvenimui. Padėkite savo vaikams rasti konstruktyvius bendravimo būdus. Tai skatina norimą elgesį. Suteikite jiems galimybių išbandyti įvairių bendravimo vienas su kitų rolių.

Pabandykite Atsakingojo brolio/sesers rolę. Jei tarp vaikų yra kelių metų skirtumas, suteikite vyresniam vaikui dalį atsakomybės už jaunesnįjį. Kai vienas vaikas tampa atsakingas už kitą, vyresnįjį tai motyvuoja rūpintis, o jaunesnysis tai jaučia. Mokykite vyresnįjį, kad jis turi ypatingą užduotį apsaugoti jaunesnįjį ir parodyti tinkamą elgesį. Tačiau stebėkite, ar vyresnysis pajėgus atlikti tokią užduotį. Jeigu jis nebuvo augintas Attachment-parenting stiliumi, jis gali daug erzinti ir gąsdinti jaunesnįjį. Ir neišnaudokite vyresniojo per daug.

Pabandykite Brolio/sesers kaip guodėjo vaidmenį. Kai vienas vaikas susižeidžia, paprašykite, kad kitas vaikas padėtų juo pasirūpinti. Suteikite savo asistento darnuo pavadinimą” “Gydytoja Meri, tu palaikyk Džonio koją, kol aš apvyniosiu.” “Prašau užklijuok pleistrą ant Džonio įbrėžimo”. “Gydytoja”, pagal vaidmenį, kuris buvo suteiktas, rodo užuojautą pacientui, o pacientas, kurie prieš akimirką galėjo šaukti “Aš nekenčiu tavęs, Meri”, dabar priima jos rūpestį. Yra sunku nekęsti rankos, kuri tave guodžia.

Pabandykite Brolio/sesers kaip dvasinio užtarėjo vaidmenį. Tai paprotys, kurį mes naudojome savo šeimoje. Jei vienas iš vaikų šeimoje patyrė fizinį ar emocinį skausmą, kiti vaikai padrąsinami tarti keletą maldos žodžių, kad palengvintų brolio ar sesers skausmą. Mes naudojame rankų uždėjimą. Sunkumų patiriantis vaikas (ar tai būtų artėjantis egzaminas, ar didelis noras, ar emocinis ar fizinis skausmas) sėdi viduryje, , o kiti šeimos nariai tuo trapu uždeda savo rankas ant jo rankų, pečių, galvos ar kur yra skaudama vieta ir meldžiasi už jį. Dažnai tai baigiasi gražia mintimi ar pagalbos pasiūlymu.

Išbandykite Brolio/sesers kaip mokytojo vaidmenį. “Džoni, tu žaidi futbolą tris metus, gal galėtum išsivesti Bilį laukan ir pamokyti jį kaip varytis kamuolį ir spirti į vartus?” prašo mama. “Treisi, padėk Elenai paruošti namų darbus, o aš tuo tarpu galėsiu užbaigti taisyti tavo suknelę”.

Paskatinkite brolius ir seseris būti bendradarbiais. Pasiūlykite jiems bendradarbiauti. Brolis padeda broliui yra trategija, mažinanti tarpusavio rietenas. Skirkite jiems užduotis, kurios reikalauja bendradarbiavimo ir motyvuokite juos dirbti drauge. “Džimi ar tu ir Džonis galėtumėte išvalyti garažą drauge? Jei dirbsite abu, galėsim užbaigti tvarkymąsi iki popietinio filmo.” Kalėdinių dekoracijų kabinimas, mašinų plovimas yra kiti bendri brolių ir seserų užsiėmimai. Darbas nudirbamas greičiau ir su mažiau ginčų, jei darbas yra pasidalinamas. Nė vienas neleis kitam tinginiauti ir padaryti mažiau darbo. Dažnai broliai ir seserys atranda, kad dirbti kartu yra smagu. Prižiūrintis suaugusysis turėtų stebėti ir neleisti atsirasti “boso – pavaldinio” santykiams.

Išbandykite brolius/seseris miegančius kartu. Miegojimas šalia vienas kito stiprina ryšį. Vaikai, kurie taikia miega vienas šalia kito naktį dažniausiai ir dieną taikia žaidžia kartu. Tėvai dalinosi su mumis savo pastebėjimais, kad kartu miegantys vaikai mažiau kivirčijasi.

Skatinkite brolių ir seserų draugystę. Yra įdomu tai, kad dažnai vaikai geriau sutaria su draugais, nei su savo broliais ir seserimis. Galbūt dėl to, kad vaikai gali pasirinkti draugus, nebūna su jais tiek daug laiko ir jiems nereikia varžytis su draugais dėl savo tėvų dėmesio. Kažkuriuo metu viduryje vaikystės (apie šeštus – dešimtus metus), įteikite vaikui vertę to, kad jis turi brolių ar seserų. Nors kai kurie vaikai, ypatingai įstrigę į neigiamus jausmus savo broliams ar seserims, iš viso nevertina arba vertina tik iš dalies savo brolius ar seseris, kiti vaikai labai giliai jaučia “kraujo giminystės” reikšmę. Net vaikai jaučia, kad “kraujas tirštesnis nei vanduo”Stebėkite, kaip du ar daugiau brolių ar seserų jaučiasi priklausą vienai bendruomenei ir kaip jie gina vienas kitą nuo kitų vaikų ar suaugusiųjų. Broliai ir seserys yra tam tikra gyvenimo pagalbos sistema. Štai kokią žinią mes stengiamės perduoti savo vaikams: “Tavo broliai ir seserys iš tiesų gali būti tavo geriausi draugai. Kai dauguma tavo geriausių draugų išsikels gyventi kitur ar santykiai nutruks, tavo draugai šeimoje visada bus šalia, kai tau jų reikės.” Ir jei jūsų vaikas matys, koks svarbus jums yra to dėdė ar teta, jis jumis patikės. Jei taip nėra jūsų šeimoje, stenkitės, kad jūsų vaikai nepatirtų tos pačios nesėkmės. Atidžiai išnagrinėkite savo šeimos istoriją. Galbūt netgi pasitarkite su specialistu, kad būtumėt tikras, jog pavyks išvengti tų pačių santykių bėdų. Draugai ateina ir išeina, o broliai ir seserys visada yra šalia.

Nuslopinkite kovas. Aiškiai pasakykite vaikams kokio elgesio iš jų tikitės ir kaip jūs tikitės, kad jie elgsis su jumis ir vienas su kitu. Leiskite jiems tai suprasti anksti ir priminkite jas dažnai, kol dar nuolatiniai ginčai netapo įprastu bendravimo būdu. Dažnai priminkite (“Tai kito menkinimas”) jei tik vienas vaikas pradeda menkinti kitą; arba pažiūrėkite žvilgsniu, reiškiančiu “Nė negalvok apie tai”. Stabdykite rietenas nuo pat pirmųjų žodžių, kol dar jos netapo nevaldomomis, arba jums teks ilgus metus taisyti blogus tarpusavio jausmus, kurių galėjo būti išvengta. Raskite būdą stebėti kas vyksta namuose kai jūsų nėra. Laikykite pirštą ant brolių ir seserų santykių pulso. Atidžiai stebėkite užpuoliko – aukos vaidmenis. Jūsų darbas apsaugoti jūsų vaikus netgi vienus nuo kitų. Haiden buvo pirmoji mergaitė po trijų berniukų. Jie daug ją erzindavo ir nors dažniausiai nepiktybiškai, ji taip nesijautė. Vieną dieną, kai Haiden buvo penkerių, ji atėjo pas mane ir pasakė “Šioje šeimoje niekas manęs nemyli”. Mes sušaukėme šeimos susirinkimą tą vakarą ir aptarėme tą klausimą. Dabar Hayden ir berniukai yra geriausi draugai.

Kartais jūs būnate per daug pavargę, kad vaisintumėte savamokslį psichologą. Kartais norisi persijungti į policijos režimą. Padarykite tai ir per daug nesijaudinkite, kad visiems laikams sugriausite savo vaiko psichiką. Yra metas, kai jums taip pat reikia pasirūpinti ir savo psichika. “Gana šitais elgtis. Aš to nepakęsiu.” (galbūt pavyktų pridėti ką nors linksmo). “Jei judu nesiliausit peštis kaip žvėriukai, aš pastatysiu jums narvus sode. Vieną vadinsiu šunimi, o kitą kate ir duosiu vienam kačių maisto, o kitam šunų…”

Mažinkite brolių ir seserų nedarnius santykius

Be to, kad siekiate sukurti namuose tvarką, skatinančią brolių ir seserų harmoningus santykius, jūs taip pat galite sumažinti vaikų trinties priežastis.

Kiekvienas vaikas yra mylimiausias. Yra neįmanoma, kad tėvai niekada neišskirtų mylimiausio vaiko. Kai kurios tėvų ir vaikų asmenybės kertasi, kai kurios susiderina. Kai kurie vaikai iškelia tėvuose tai, kas geriausia, kiti spaudžia neteisingus mygtukus. Esmė yra neleisti vaikams to suprasti kaip mylimiausiojo išskyrimo. Geriau leisti jiems visiems pasijusti ypatingiems. Jei vaikas klausia jūsų “Kurį tu labiau myli mane ar Bilį”, pateikite politiškai korektišką atsakymą “Aš myliu jus abu ypatingais būdais.” Pasakykite, kad tėvų meilė vaikams yra kaip saulės šviesa. Kai daliniesi saule, tai nereiškia, kad jos gauni mažiau, o mūsų meilė šviesa ant mūsų vaikų kaip saulės šviesa. Priminkite ypatingas savybes: “Tu esi mano pirmagimis – niekas kitas negali būti mano pirmagimiu (arba antruoju, arba pirmąja dukra)”. Venkite “kas geriausias” spąstų. Vaikas nesitiki, kad jūs pasakysite kuris iš jų geresnis. Jis tiesiog trokšta patvirtinimo ką jaučiate jam.

Tėvai natūraliai ima išskirti mylimiausius. Gudrybė yra tame, kad mylimiausieji būtų visi vienodai. Aš visada kalbu apie Matijų, galbūt dėl to, kad mes kartu veikėme daugybę dalykų – žaidėme beisbolą, skautavome, tiesiog keliaudavome – neminint to laiko, kai jis buvo kūdikis. Aš jaučiu, kad pažįstu jį geriau nei kitus vaikus. Kai kurie vaikai geriau reaguoja į tėvus, Ir kai kurie temperamentai suteikia daugiau džiaugsmo gyvenant kartu. Taigi, patarimas “neturėkite mylimiausiųjų” yra nepasiekiamas tikslas. Galbūt realistiškiau būtų pasistengti tapti lygias galimybes pripažinimui suteikiančiu tėvu. Visų pirma, tam kad tai kažkaip suvaldytumėte, supraskite ir pripažinkite, kad jūs galite būti mylimiausius vaikus išskiriantis tėvas ar motina. Užsirašykite, ką jūs labiausiai mėgstate ir ko nemėgstate kiekviename iš savo vaikų. Tie dalykai, kuriuos mes mažiausiai mėgstame savo vaikuose yra tie dalykai, kurių nenorime pripažinti savyje.

Jei sąrašas akivaizdžiai vienoje pusėje pilnesnis nei kitoje, jūs turite potencialią problemą. Patyrinėkite kaip šios savybės lemia jūsų elgesį su vaiku. Galbūt jums reikėtų atpažinti ypatingas kiekvieno vaiko dovanas ir pasistengti jas ugdyti Taip pat atsižvelkite į kiekvieno vaiko ypatingus poreikius. Patyrinėkite, ar tos savybės, kurių jūs nemėgstate, yra svarbios ar nesvarbios. Jei nesvarbios, pakeiskite savo reakciją į jas.

Venkite palyginimų. Atminkite, vaikai nuolatos yra lyginami. Didelę gyvenimo dalį vaikai ir taip bus vertinami – pagal pažymius mokykloje, pagal fizinius sugebėjimus sporto komandoje, o taip pat lenktynėse ir žaidimuose tarpusavyje. Galbūt šeima yra vienintelė organizacija, kurioje vaikas tiesiog vertingas toks, koks yra., o ne lyginant su kitais. Taigi, venkite tokių pastabų “Kodėl negali grįžti laiku, kaip tavo brolis?” “Tavo sesuo gavo tokius gerus pažymius, ar tu nesimokai?” Dar blogesni yra sakiniai “Tu toks pat blogas kaip ir tavo sesuo.” Tokie teiginiai nepadeda vaikui pamėgti savo brolių ir seserų, veikiau priešingai. Susikoncentruokite į vaiko elgesį. Nenaudokite brolio ar sesers kaip standarto. Vaikas jaus, kad jis greičiausiai negali prilygti kitas arba tyčia nesistengs prilygti. Abiem atvejais jūs pralaimite. Nustatykite kiekvienam vaikui standartus atsižvelgdami į kaip temperamentą ir sugebėjimus, ir mokykite vaiką būti laimingu tokiu, koks jis yra.

Neleiskite vaikams girtis ar vaidinti geresnio vienam prieš kitą jūsų akivaizdoje. “Mano pažymiai geresni nei tavo”. “Aš turiu naują dviratį cha cha cha” Mes aiškiai pasakome, kad tokie kito menkinimai yra uždrausti mūsų namuose.

Neprivalome su vaikais elgtis vienodai. Nors vaikai gimsta lygūs, neprivalome jiems duoti viską vienodai. Kartais tėvai, vengdami kivirčų, stengiasi visiems viską pirkti tą patį, pradedant vienodomis pižamomis, baigiant vienodomis aukštosiomis mokyklomis. Vaikai nėra vienodi ir jums nereikia elgtis taip, lyg jie būtų vienodi. Spręskite kasdien kuriam ko reikia ir nesijaudinkite dėl ilgalaikių pasekmių, jeigu jūs šiandien vienam vaikui paglostėte galvą mažiau kartų, nei kitam. Siekite pusiausvyros savaitės bėgyje, o ne dienos bėgyje. „Kodėl Džimis gavo naujus batus, o aš ne?“. „Todėl, kad jo batai susidėvėjo.“ Neleiskite Džimiui paversti batų prizu, kuriuo jis puikuotųsi prieš brolį. Vaikams reikia, kad jūs atsižvelgtumėte į jų individualumą, o ne į vienodumą.

Kiek galėdami stenkitės padalinti namų ruošos darbus kiekvienam vaikui pagal jo amžių ir sugebėjimus. Būkite sąžiningi, bet nepersistenkite. Kai kuriems vaikams yra įgimtas teisingumo jausmas, arba to, ką jie laiko teisingumu, tačiau jeigu įsivelsite į šį žaidimą, galite išprotėti ir gali tekti skaičiuoti pupeles, kad užtikrintumėte, kad kiekvienas vaikas gavo po lygiai. Jūs ruošiate vaikus gyvenimui, o gyvenimas nesielgia su žmonėmis teisingai ir vienodai.

Būkite pasiruošę paaiškinti, kodėl lygybė nereiškia vienodumo. „Kodėl aš turiu eiti miegoti devintą, o sesė gali eiti miegoti dešimtą?“ „Nes tau reikia daugiau miego“. Paprastai jaunesnieji nesiskundžia, kad turi mažiau pareigų namuose. Taip pat, kai vyresniojo privilegija naudinga jaunėliui, jis irgi nesiskųs. Paaiškinkite vaikui, kad jis gaus daugiau teisių, o taip pat ir daugiau atsakomybės, kai paaugs.

Bandymas skirti visiems vaikams vienodai laiko gali būti neįmanomas. Nors kiekvienas vaikas turi teisę praleisti šiek tiek vaiko asmeniškai su kiekvienu iš tėvų, jaunesni vaikai neabejotinai praleidžia daugiau laiko su tėvais. Jeigu mes skirtume vienodai laiko paskaityti pasakas kiekvienam vaikui prieš miegą, tektų skaityti visą naktį. Vyresnieji greitai supranta, kad mažiesiems reikia daugiau laiko ir kūrybos, kad užmigtų, todėl jeigu nori, gali prisijungti ir kartu išklausyti pasaką. Kartais mūsų namuose visi vaikai klausosi trimečiui skirtos pasakos.

Linksmai grąžinkite vaiką į realybę. „Aš taip pat noriu būti kūdikiu“ sako keturmetė Tricija. „Puiku“, – sutinka mama, – „Šiandien gali būti kūdikiu. Ką norėtum veikti?“ „Norėčiau gerti iš buteliuko“. Ir mama jai davė buteliuką su mišiniu, ne su sultimis! „Fe, tai neskanu!“ „Ką norėtum pažaisti?“ – „Norėčiau pasivažinėti triratuku.“ „Kūdikiai negali važinėti triratuku.“ „Norėčiau sumuštinio su riešutiniu sviestu.“ „Bet kūdikiai negali valgyti sumuštinio su riešutiniu sviestu. Jie valgo tik kūdikių maistą.“ Tada Tricija nusprendė, kad būti kūdikiu ne taip jau ir smagu. Verčiau būti keturmete ir važinėtis triratuku.

Kada įsikišti į konfliktą. Kiekvieną kartą reikia spręsti pagal situaciją. Kartais tai tik žaidimas, ir užtenka vaikams priminti, kad taip nesielgiam. Kai tenka įsikišti, sunku atsirinkti, kas kaltas ir tėvai dažnai linkę apkaltinti vyresnį vaiką. Bet kartais ir metų vaikas gali erzinti vyresnįjį trukdydamas žaisti. Taip pat pagalvokite, ar nesutarimas jus trikdo? Martos kvirčų stabdymo argumentas yra „Jūs trikdote mano ramybę“. Šis pasakymas duoda vaisių, nes mes esame išmokę vaikus, kad minioje (o mūsų aštuonių vaikų šeima jau yra minia) svarbu netrikdyti kitų ramybės. Jei kyla grėsmė, kad vaikai gali sužeisti vienas kitą, stabdykite kivirčą.

Jei kyla pavojus, atminkite, kad saugumas yra svarbiau už psichologiją. Pirma išskirkite peštukus, tada visus nuraminkite, o tada jau imkitės šeimos psichologo vaidmens. Taip pat jei vienas vaikas kaltina kitą, stabdykite tai, nes žodinis smurtas palieka gilias emocines žaizdas. Išklausykite abi puses ir suteikite galimybę išlieti savo pyktį kiekvienam prieš pradedant „terapiją“. Tada atspindėkite jiems jų pačių jausmus ir pasakykite, jog manote, kad jeigu galėtų rasti būdą kaip susitarti.

Gerbkite vaikų talentus. Tai sunki užduotis. Vienas vaikas gali turėti nuostabų muzikinį talentą, bet būti tingus, o kitas talento turėdamas nedaug dirbs kantriai ir pasieks gerų rezultatų. Abu vaikai turi teisę mokytis groti, nors jų talentai ir nevienodi. Kita vertus, svarbu pastebėti ir kiekvieno vaiko talentus ir sudaryti sąlygas jiems suklestėti. Bet venkite priskirti vaikui pagrindinį vaidmenį. „Ana yra šeimos pianistė“, paskelbia mama giminės susitikime. Ana, aišku puikuojasi, bet jos motyvuotas ir ne toks talentingas brolis jausis pažemintas.

Ieškokite būdų kaip padėti kiekvienam vaikui pasiekti gerų rezultatų pasirinktoje srityje.

Pagal W. Ir M. Searsų knygą „The Good Behavior Book“ paruošė Rima Kurtinaitienė

Tags:

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

[ca-sidebar id="24091"]