Patarlės ir priežodžiai moko išminties šeimos gyvenime, tad šį kartą senolių lūpomis porinsime apie tai, kaip išsirinkti žmoną, vyrą, kaip gyventi santuokoje ir rasti bendrą kalbą.

Pirmiausia žmonės suranda kits kitą, kad būtų laimingi. Kad ir kaip branginama laisvė ir idealizuojama vienatvė, senoliai žino, kad pusė obuolio niekada nebus tolygu jam visam.

Nevedęs – kaip vilkas, vedęs – kaip šilkas. (Lietuva)

Vyras be žmonos – galva be kūno, moteris be vyro – kūnas be galvos. (Vokietija)

Pažintis – metams, santuoka – visiems laikams. (Uzbekistanas)

Vyras be žmonos – keliautojas dykumoje. (Indija)

Moteris be vyro kaip smiltelė upėje. (Malaizija)

Vyras su žmona – tas pats velnias. (Rusija)

Vyras ir žmona viena virvele sujungti. (Ispanija)

Jei būti vienišam, tai geriau nė negimti. (Kirgizija)

Santuoka – atsakingas reikalas

Azerbaidžaniečiai sako: „vesti – ne vandens atsigerti“, kone kaip mordviai: „vesti – ne vyžas apsiauti“ ir vengrai: „ištekėti – ne naują skrybėlaitę užsidėti“. O airiai perspėja: „tris dalykus sunkiausia išsirinkti: žmoną, dalgį ir skustuvą“.

Baskai gan atvirai sako: „kas veda pažiūrėjęs į moterį tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas“. Žydai taip pat perspėja neskubėti: „greitai įteisinta meilė baigiasi skyrybomis“. Apie tą patį kalba ir slovakai: „ant greito žirgo tuoktis nejok“.

Bet ir gaišti nereikia. Kaip sakoma Rusijoje: „daug rinksies, liksi nevedęs“. Pavyzdžiui, lenkai tvirtina: „iki trisdešimties vyras veda pats, po trisdešimties būna apvesdinamas, o po keturiasdešimties jį sutuokia velnias“. Bulgarai pajuokauja: „buvo jaunas ir žalias – aplink merginos sukosi, o paseno – tik musės“.

O merginoms liaudies išmintis kalba: „ne tas myli, kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda“ (Lietuva).

Daug patarimų, kaip išsirinkti žmoną

Pirmiausia, ir širdimi, ir protu. Anglų tradicija byloja: „rinkis žmoną paprastą dieną, ne per išeigines“, „nei žmonos, nei baltinių nesirink žvakių šviesoje“. Švedai perspėja: „pirk akimis, o ne ausimis, bet vesk ausimis, o ne akimis“. O žydai mano, kad „mylimąją reikia apžiūrėti ne akimis, o širdimi“.

Antra, išrinktoji turi būti darbšti. Patarimas „merginą reikia matyti dirbančią virtuvėje, o ne su šventine suknele“ vienaip ar kitaip figūruoja skirtingų kultūrų žodinėje tradicijoje.

Trečia, nereikia žavėtis grožiu, rašoma shkolazhizni.ru. Čia solidarūs…

Azerbaidžaniečiai: „ne ta puiki, kuri graži, o ta, kuri teisinga“;

Baskai: „graži ir turtinga – visada kaprizinga“;

Tamilai: „rinkis žmoną ne pagal grožį, o pagal būdą; vesk ne dėl pinigų, o dėl gero vardo“;

Turkai: „grožiu keturiasdešimt dienų pasidžiaugsi, o gera širdimi ir keturiasdešimties metų bus mažai“;

Ukrainiečiai: „grožis iki altoriaus, protas – iki mirties“.

Kokios būna žmonos?

Na, aišku, kokios: geros arba blogos…

„Gera žmona – stebuklas, bloga – raganystė“, – kartoja kirgizai.

„Gera žmona – namie rojus, bloga – nors bėk iš namų“, – mano kazachai.

„Gera žmona – brangenybė, bloga – bėda“, – tvirtina turkmėnai.

„Šypsosi žmona – nušvinta visa šeima. Apsiniaukia žmona – namie tamsa“, – pastebi tamilai.

„Nuo piktos bobos senėji, o nuo geros – jaunėji“, – byloja ukrainiečiai.

Labai daug patarlių sudėta apie blogas žmonas:

„Geriau gyventi gūdžiam miške, nei su pikta boba“. (Šveicarija)

„Daug yda bėdų pasauly, bet pikta žmona – blogiausia iš jų“. (Norvegija)

„Bloga žmona kaip ankšti batai“. (Afganistanas)

„Kas turi blogą žmoną, tam ir pragaro nereikia. (Bulgarija)

„Bloga žmona – blogiau nei lietus: lietus gena namo, o bloga žmona iš jų išgena“. (Izraelis)

„Paliko namie balandėlę ir išėjo į gatvę su krokodilu“. (Afrika)

„Nėra sunkesnės naštos nei lengvabūdė žmona“. (Kuba)

O kokie vyrai?

Ukrainiečiai juokauja: „tegu vyras kaip varna, o bobai vis tiek paspirtis“ ir skundžiasi, kad „būna, šeimoj jau vaikai trys, o vyro galvoje vėjai“.

Korėjiečiai sako: „nevykėlį vyrą išgelbės gudri žmona“. Tamilai įsitikinę, jog „pasileidusį vyrą tik žmona išgelbės“. O švedai tikina: „nėra tokio gero vyro, kurio moteris negalėtų padaryti geresniu“. Taip, gausu nuomonių…

Ką pataria sutuoktiniams?

Švedai ne veltui kartoja, kad „vyrai myli galva, o moterys mąsto širdimi“. Todėl įvairiausiuose žemės kampeliuose sudėti posakiai byloja:

Apie pavyduliavimą: „pavydėti – žmoną prarasti“, „meilė ieško rožių, o pavydas – spyglių“, „jei nuo pavydo kasytis pradėtų, tai visa apylinkė kasytųsi“, „moteris, kuri nepavydi – kaip kamuolys, kuris nešokinėja“;

Apie diktatą: „blogai, kai gaidys gieda tik tada, kai višta liepia“, „turtingą vesi – po padu atsidursi“, „moteriai paklusi – į beždžionę pavirsi“, „vyrai pakerpa moterims sparnus, o paskui kaltina jas, kad jos ne angelai“;

Apie artumą: „nesipyk su žmona nakčiai artėjant – teks vienam miegoti“, „eiti miegoti atskirai nuo žmonos – tas pats, kaip beginklį užmušti“, „dieną barasi, naktį taikosi“, „kas savo žmonos nemyli, tas ir nemyluoja“;

Apie sutarimą: „jei vyras kaprizingas, o moteris nuolaidi – bus pas juos džiaugsmo“, „prieš vestuves plačiau atmerk akis, po vestuvių – prisimerk“, „iš vyro ir žmonos barnių net namų slenkstis juokiasi“, „mylintys ginčijasi – tik džiaugiasi“.

Views All Time
Views All Time
1612
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn