„Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria. Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja“, – remdamasi tokiais Jėzaus žodžiais Bažnyčia gan ilgai atmesdavo žmonių prašymus juos ištuokti. Šiuo metu nurodoma net 13 priežasčių, dėl kurių santuoka pripažįstama negaliojančia.

Bažnyčia tampa liberalesnė?

Katalikų tikėjime Santuokos sakramentas – vienas iš pagrindinių žmogaus gyvenimo įvykių. Todėl jis vertinamas labai griežtai. Jei protestantai ar stačiatikiai pripažįsta, kad santuoka gali žlugti, katalikui dar ir šiandien sudėtinga ją anuliuoti.

Vis dėlto kliūtys, dėl kurių santuoka negali būti laikoma tikra, teoriškai egzistuoja. Bene dažniausiai minimas sutuoktinio nevaisingumas, lytini nepajėgumas, nuslėpta psichinė ar kuri nors kita sunki liga (AIDS, paveldimos ligos), išaiškėjusi sutuoktinio seksualinė pakraipa, kraujomaiša (giminystė net iki 4-to laipsnio), kataliko ir nekrikšto santuoka.

Bažnyčioje negalima tuoktis su įvaikiu, nelaiminama santuoka ir tarp įvaikių, nors šie nėra susiję kraujo giminystės ryšiais.

Pastaruoju metu bažnytinėje teisėje įsitvirtino ir su humanistine psichologija susiję teiginiai. Pavyzdžiui, vienas iš galimų santuokos anuliavimo punktų yra ne visiškas atsidavimas santuokai, psichologinis nebrandumas, nepakankamas pasirengimas santuokai, nesugebėjimas įsipareigoti, santuoka „pabandymui“.

„Iš tiesų bažnytinių skyrybų nėra. Santuoka gali būti tik paskelbta negaliojančia, jei atrandama, kad priesaika buvo netikra. Mat Santuokos sakramentas – kai sutuoktinis labai sąmoningai ir laisva valia vienas kitam pažada savo gyvenimą Dievo akivaizdoje, įsileisdami Dievą kaip trečią. Bažnyčia tokį pasižadėjimą vertina labai atsakingai.

Jei santuoka sudaroma ne dėl to, o dėl kažkokios kitos priežasties, tai nėra tikras motyvas“, – svarstė Išsiskyrusiųjų sielovados centro „Bendrakeleiviai“ vadovė Elvyra Kučinskaitė.

Anot išskyrusių žmonių sielas gydančios pašnekovės, žmonės dažnai nesuvokia, kas yra Santuokos sakramentas. Nemažai jų tuokiasi bažnyčioje todėl, kad taip iškilmingiau ar gerbdami tradicijas.

Santuoka „iš reikalo“

Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, moteris neturėjo kito pasirinkimo, nes laukėsi kūdikio. Arba ji tuo metu nesuvokė, ką daro, nes tekėti spaudė tėvai, artimieji, o ji dėl savo jauno amžiaus ar nebrandumo šiam spaudimui pasidavė. Anot Vilniaus Arkivyskupijos tribunolo vyskupo Juozo Tunaičio, taip pat kreipiasi ir vyrai, teigdami, kad patyrė spaudimą santuokai, nes mergina laukėsi kūdikio.

Taip pat bažnyčia atmeta santuoką dėl išskaičiavimo – siekiant gauti turto, pakeisti pavardę, dėl baimės likti senmerge arba noro turėti neapmokamą tarnaitę, jei vienas iš sutuoktinių smurtauja, priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų, nusiteikęs neturėti vaikų.

Svari priežastis santuokos anuliavimui – sutuoktinio neištikimybė. Deja, yra vienas „bet“ – santuoka be ištikimybės turėtų būti nuo pat pradžios. Kitaip tariant, dar prieš vestuves žmogus nuslėpė savo ryšius su kitu žmogumi.

Dviguba bausmė

Žinia, antrą kartą tuoktis bažnyčioje gali tik tie, kurių pirmoji santuoka anuliuota. Antraip lieka tik civilinė santuoka. Bažnyčios požiūriu tokie žmonės gyvena „susidėję“, todėl keičiasi jų padėtis bendruomenėje. Eiti išpažinties jie gali, tačiau priimti Komunijos – ne, nebent būtų atsisakę lytinių santykių.

Paprastai vienas kitą mylintys žmonės nori gyventi pilnavertį gyvenimą. Kita vertus, tikinčiam žmogui svarbus ir sakramentinis gyvenimas, todėl jis jaučiasi savotiškai atstumtas.

„Žinoma, niekas nepatikrins, ima žmogus Komuniją ar ne. Tačiau bet kurioje bendruomenėje egzistuoja tam tikros taisyklės, kurių jos nariai privalo laikytis. Bažnyčios bendruomenė taip pat turi savo reikalavimus. Vienas iš jų – švęsk savaitgalį. Bet juk niekas netikrina, ar žmogus jį švenčia su Dievu, ar eina į mišias, ar apskritai gyveną dvasinį gyvenimą“, – įsitikinusi E. Kučinskaitė.

Anot jos, anuliuoti santuoką žmonės nori tuomet, kai jau tikrai nesitiki, kad situacija keisis į gera. Neretai jie artimiausiu metu neturi ketinimų vėl tuoktis. Jiems tai gijimo proceso dalis. Žmonės nori išsivaduoti iš buvusio ryšio, susitaikyti ir gyventi toliau.

„Kai kurie žmonės su skyrybomis negali susitaikyti gan ilgai. Laikas eina, o jie nuolat nuodijasi pykčiu ir neapykanta. Negi gyvenimo pabaigoje teks apgailestauti, kad buvo galima gyvenimą nugyventi ir prasmingiau?“ – svarstė pašnekovė.

E. Kučinskaitei tenka susidurti ir su tokiais žmonėmis, kurie iš bažnytinio teismo gauna neigiamą atsakymą. „Tai labai didelė problema. Žmonės, kurie paliekami, juk nepasirenka gyventi vieni, jie nori gyventi šeimoje. Net jeigu dėl skyrybų kalti ir jie – žinia, vieno kalto dažniausiai nebūna, patys tokio kelio nebūtų rinkęsi. Dabar jie lieka dvigubai nubausti – sutuoktinio ir bažnyčios.

Manau, kad toks Bažnyčios požiūris turės keistis. Jis po truputį ir keičiasi. Teko girdėti, kad, berods, Austrijoje vyskupas aukoja mišias, kurios „palydi“ santuokos anuliavimą, kai jis įmanomas. Tai reiškia, kad Dievas vis tiek lieka su jumis, dalyvauja šiame skaudžiame įvykyje, kad Bažnyčiai irgi skauda“, – pasakojo sielovadininkė.

Kitas aspektas, anot jos, susijęs su demografija. Šiandien skiriasi apie 50 proc. porų. Tai faktas. Dažnai tai pakankamai jauni žmonės, kurie dar neturi vaikų arba turi tik vieną. Jei šie žmonės būtų pasmerkti likusį gyvenimą gyventi vieni, mes, kaip tauta, greitai išnyktume.

Prašymų ištirta vos trečdalis

Anot kunigų, paprastai santuoka gali būti pripažinta negaliojančia tik dėl priežasčių, kurios egzistavo jau santuokos sudarymo metu, nors buvo nežinomos, o ne tos, kurios atsirado vėliau. Tai procesą daro itin painų. Pavyzdžiui, jei vyras pradėjo gerti ir mušti žmoną jau vedęs, ar moteris turi teisę prašyti santuokos anuliavimo?

Jie šiuo atveju prašymas dar svarstomas, kol kas praktiškai beviltiška prašyti santuokos anuliavimo, kaip priežastį nurodant charakterių nesutapimą.

Kaip teigė J. Tunaitis, prašymų anuliuoti santuokas gaunama šimtais ir kasmet jų daugėja. Pernai Vilniaus Arkivyskupijos tribunolas jų gavo 80, tačiau ištyrė tik 30. Šiemet jau gauta apie 100 prašymų. Palyginimui katalikiškoje Lenkijoje vien per pirmą pernai metų pusmetį buvo ištuokta 270 porų.

„Dėl savo menkų pajėgumų nespėjame prašymų tirti, todėl pasirenkame tuos, kurie aiškesni. Tuo tarpu kiti laukia savo eilės. Yra žmonių, kurie atsakymo laukia nuo 1980 metų“, – sakė vyskupas. Kaip teigia bandę tai daryti, vidutinis laikas, per kurį išnagrinėjamas skundas – dveji metai.

Anot bažnyčios atstovo, iš tų, kurie išnagrinėjami, patenkinama apie 80 proc. prašymų. „Tačiau jei sudėtume visus tuos, kurių nespėjame nagrinėti, turbūt gautųsi tik apie pusė“, – svarstė vyskupas.

Dažniausiai dėl santuokos anuliavimo kreipiasi susituokę dar sovietmečio laikais, kai santuoka, anot J. Tunaičio, dar nebuvo pasirengimo šeimai kursų, žmonės santuoką sudarydavo lengvabūdiškai. Pagrindinės nurodomos priežastys – moters nėštumas, nebrandžiai priimtas sprendimas dėl jauno amžiaus, alkoholizmas, apgavystės, kai dar prieš vestuves buvo nuslėpta neištikimybė.

Nors vienas iš tribunolo uždavinių – pamėginti sutaikyti žmones, vyskupo teigimu, paprastai tai būna neįmanoma, nes žmonės neretai jau būna sukūrę kitas šeimas.

Views All Time
Views All Time
4437
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn