Adventas yra senas, skaičiuojantis mažiausiai keletą tūkstančių metų mūsų Protėvių Gyvenimo laikotarpis, kai būtina badauti ir tuo išsivalyti organizmą nuo vasarą ir rudenį valgytų gėrybių organizme nusėdusių šlakų ir toksinų. Kitas badavimas (organizmo išvalymas nuo šlakų ir toksinų) vyksta per Gavėnią, po sūdytų ir riebių žiemos valgių.

Kūčios – mūsų genčių šeimyninė Šventė, kai Šeimos nariai susirenka prie Šeimos židinio, prie Ugnies – pagerbti ir pašlovinti Ugnies, kurią meiliai šaukdavo Gabija, o jei ją gerbi ir dar garbini, tai jokiu būdu negalima jos tą vakarą išnaudoti: virti, kepti, ar dar kitaip Ugnies pagalba apdoroti aukojamo maisto.

Kūčių vakarui, Gabijos pagerbimui gaminami patiekalai iš grūdų, sėklų, riešutų, daržovių, vaisių, grybų, – tie valgiai Kūčių vakarą būdavo atnašaujami Lietuvių Gamtos dievybėms.

Per Kūčias, kad ir kiek valgių būtų, o jų neturi būti daug ir jokiu būdu ne 12(!!!), o ne daugiau devynių (žiūr. elnias devynragis), nes mūsų Protėviai keletą tūkstančių metų gyveno sveiki ir laimingi pagal Mėnulio kalendorių, nei atsirado krikščionybė su lotynišku Grigaliaus kalendoriumi. Ant Kūčių stalo neturi būti žuvies, silkės, kiaušinių ir valgių su kiaušiniais, šiukštu bet kokia mėsa (žvėriena, naminių gyvulių, paukštiena, majonezas, kečupas, ir kiti parduotuviniai masinio vartojimo produktai). Neturi būti Duonos, pyragų, bandų, bandelių, jėzuitų atneštų kūčiukų, kiaušinių, sviesto, grietinės, nieko valgomo su cukrumi, nieko kepto, virto, troškinto ar kitaip terminiai apdoroto maisto. Ant Kūčių stalo negali būti ir bulvių, nes bulvės Lietuvių mityboje atsirado tik XVI amžiuje.
Pagrindinis apeiginis sakralinis Kūčių stalo valgis yra KŪČIA – mirkyti grūdai, pagardinti aguonomis, riešutais ir medumi. Kiti valgiai – sėklos, riešutai, grūstų grūdų su įvairiausiomis sėklomis paplotėliai, ne kepti, o džiovinti, kad ruošiant Kūčių stalą, nereikėtų kurti ir deginti Ugnies. Būtinai ant Kūčių stalo dedamas medus, nes medus Lietuvių Tikėjime yra sotaus ir saldaus Gyvenimo simbolis. Taip pat šviežios ir džiovintos daržovės, vaisiai ir uogos, jų sultys, riešutai, sėklos, visaip paruošti rauginti (bet ne marinuoti) grybai, daržovės, vaisiai. Ir jokių apsirijimų!!! Šiuos devynis valgius galima tik paragauti.

Kūčia yra pagrindinis lietuviškų Kūčių valgis. Gaminamas paprastai, nes kūčiai reikia vienos stiklinės rugių arba kviečių grūdų, 100 g išgliaudytų lazdyno riešutų, 100 g džiovintų spanguolių arba bruknių. O aguonų pienui 100 g aguonų, 50g medaus ir litro šaltinio vandens.

Tris paras reikia mirkyti grūdus šiltoje vietoje keičiant vandenį. Jei grūdai pradės daigintis – tuo geriau. Riešutus kočėlu sukočioti, kad gautųsi įvairaus dydžio gabalėliai, džiovintas spanguoles arba bruknes išmirkyti.. Aguonų pienui aguonas nuplauti, sutrinti (galima sumalti) su medumi ir užpilti šaltinio Vandeniu.
Kūčia galima patiekti archaiškai moliniuose dubenėliuose ir ąsotyje su mediniais šaukštais, galima patiekti ir šiuolaikiškai krištolo ar porceliano induose su sidabriniais ar paauksuotais šaukštais.

Kūčia ruošiama prieš patiekiant į stalą. Išmirkę grūdai sumaišomi su riešutais ir išmirkusiomis spanguolėmis arba bruknėmis. Kiekvienas iš dubenėlio į savo lėkštę dedasi kūčios ir užsipila aguonų pienu. Kas mėgsta tirščiau, kas mėgsta skysčiau, kas mėgsta saldžiau – pasisaldina medumi.

Senovės Lietuviai per adventą, tai yra pasninkaudami, mityboje nevartojo mėsos, paukštienos, žuvienos, kiaušinių bei karštai apdorotų valgių. Pasninko laikotarpiais mūsų protėviai mito grūdais, sėklomis, riešutais, šviežiais, raugintais arba džiovintais vaisiais ir uogomis, grybais, daržovėmis, o gerdavo tik Vandenį arba rūgpienį. Pienas išvis mityboje buvo nevartojamas, netgi draudžiamas.

Dabar giliai glūdėję genai atgaivina Lietuvių ir pasąmonę, ir Sąmonę. Pakeitę savo mitybos iškreiptus papročius tikrais sveiko Gyvenimo mitybos būdais Lietuvių Tauta išliks ir išsaugos savo išskirtinę tapatybę, tautinę nepriklausomybę, tikrąją, o ne dirbtinę drąsą ir darbštumą.

Parengta pagal Vincentą Saką

Raimundas Bakutis
Klaipėdos Universiteto rekreacijos ir turizmo vadybos bakalauras. Sveikos gyvensenos atstovas, bėgimo „Už blaivią Lietuvą“ sumanytojas, įgyvendintojas ir minties skleidėjas.
Domėjosi futurologija, geopolitika, dvasinėmis praktikomis, religijotyra, filosofija, istorija, literatūra, gimtos šalies Kultūra, tradicijomis ir amatais, propagavo sveiką gyvenimo būdą, blaivybę, žaliavalgystę.
Views All Time
Views All Time
19
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn