Vasario vienuoliktoji buvo Pasaulinė ligonių diena. Tai ta diena, kai vertėjo prisiminti ir Lurdo vardą.

Lurdu pas mus paprastai vadinama vieta prie šaltinėlio ar upelio su įrengta lauko akmenų niša ir Marijos statula. Jas įrengia katalikai – švč. Mergelės Marijos garbintojai. Pašventina, kartais čia aukojamos Mišios, atvykstama ir pavieniui pasimelsti su prašymu švč. Mergelei Marijai. Tokių vietų Lietuvoje ir Žemaitijoje yra nemažai. Arčiausiai Klaipėdos – Kretingoje, Palangoje, Ablingoje, Plungėje…

Iš kur šis vardas kilęs?

Lurdas – tai miestas Prancūzijos pietuose. Iš čia po visą Europą ir paplito tradicija garbinti Jėzaus motiną Mariją prie vandens. Paplito po to, kai šiame Prancūzijos mieste 1858 metais vasario 11 d. keturiolikmetei mergaitei Bernadetai Subiru pasirodžiusi Jėzaus motina Marija. Bernadeta Mariją regėjusi ir su ja bendravusi net 18 kartų. Marija paraginusi Bernadetą tam tikroje vietoje kasti žemę, ir taip ištryškęs šventas šaltinis, kurio vanduo išgydęs daugybę ligonių. Garsas apie stebuklų vietą netruko paplisti po visą pasaulį. Iki šiol maldininkai iš viso pasaulio traukia į Lurdą, kur pastatyta didelė puošni bažnyčia – bazilika. Čia kiekvienas gauna didžiulę dvasios atgaivą. Yra įrengtos sveikatos maudyklės. Po Lietuvos atgimimo ten apsilanko nemaža maldininkų ir iš Lietuvos. Lauktuvių parveža šventojo šaltinio vandens.

O Bernadeta Subiru buvo labai ligota. Ji tapo vienuole. Nevero vienuolyne 1879 metais, būdama tik 35-erių, ir mirė. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja.

Lietuvoje Lurdo stebuklo atminimo vietas pirmieji įrengė vienuoliai, vėliau šio darbo ėmėsi ir paprasti žmonės. Klaipėdos rajone Ablingos Lurdą atkūrė, prižiūri, puošia ir dideles vasaros šventes su Mišiomis organizuoja klaipėdiškis Alfonsas Šiaulytis. Jis tai daro vokiškųjų fašistų išžudytam ir sudegintam Ablingos kaimui atminti, nes nužudyta daug jo artimiausių giminaičių, sudegintos sodybos. Ablingos Lurde Alfonsas net gražiai skambantį varpą buvo pakabinęs. Pernai jį pavogė. (Gal kas dovanotų kitą laivo varpą?)

Pirmoji Lurdo pastatymo darbus Ablingoje prie Dirsteikos upelio kadaise organizavo Magdalena Čiuladienė. Tai buvo apie 1930 – 1933 metus. Paskui jis buvo apleistas ir užmirštas, kol darbo ėmėsi klaipėdiškis Alfonsas Šiaulytis.

Views All Time
Views All Time
2649
Views Today
Views Today
1
0 0