Kas keičiasi, kai meldžiamės Dievui?
Kodėl kapelionai, gydytojai ir kiti medicinos personalo darbuotojai meldžiasi už sergančius žmones ir kartu su jais? Ar tai turi kokią noras įtaką Dievui, tiems, už kuriuos mes meldžiamės, ir mums patiems? Ar malda gali ką nors pakeisti?
Šis straipsnis – tai pamąstymas apie maldą. Čia neketinama leistis į nūdienos kontroversijas apie tai, kaip malda paveikia gydymo procesą ar jo nepaveikia, ar meditacija turi poveikį kraujospūdžiui ir t. t. Čia bus kalbama apie maldos dinamiką (ypač prašymo maldos) ir apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, kai meldžiamės.
Prašymo maldoje išsakome Dievui įvairius reikalus, rūpesčius, baimes, norus ir viltis. Kartais viską smulkiai išvardijame, pavyzdžiui, „už mano seserį, kuri viena augina tris vaikus“, o kartais išsakome bendrai: „už visas moteris, sergančias krūties vėžiu.“ Paskui laukiame, kas įvyks. Ko gi mes tikimės? Ar Dievas ką nors bent vienam iš tų žmonių pakeis?
Malda nekeičia Dievo
Kad ir kas įvyktų ar neįvyktų, prašymo malda nekeičia Dievo minties ir širdies. Bent jau aš taip manau. Jei mes iš tikrųjų tikime, jog Dievas yra amžina, nekintanti ir besąlygiška meilė, tai kodėl norėtume pakeisti Dievo širdį ir mintį? Į ką pakeisti besąlygišką meilę? Dievas negali mylėti labiau, jis nė vieno iš mūsų nemyli labiau ar mažiau ir negali mūsų rytoj mylėti labiau nei šiandien. Jis mus tiesiog myli besąlygiškai. Tad kas gi vyksta, kai meldžiamės už ką nors, ar ko nors prašydami? Savo gyvenimo rūpesčius iš esmės pavedame besąlygiškai Dievo meilei. Juos išvardijame vieną po kito, smulkiai, ar išsakome bendrais bruožais, kol mūsų rankos ir širdys lieka tuščios ir jas pavedame Dievui. O paskui laukiame tuščiomis atviromis rankomis.
Prieš keletą metų mano pusbrolis patyrė žiaurią autoavariją. Jam buvo smarkai pažeistos smegenys, ir jis ketą dienų buvo komos būsenos. Mano motina man skambindavo kasdien vis pranešdama apie jo būklę. Paskui ji pasidalijo savo sumaištimi ir pasakė: „Aš nė nežinau ko melsti, ką sakyti Dievui. Nežinau, ar turiu prašyti, kad jis išgyventų, ar mirtų? Ką man sakyti?“ Aš neturėjau jokio gero patarimo, tiesą sakant, jo ir nereikėjo. Patylėjusi ji pati pasakė: „Aš manau, jog turiu jį tiesiog atiduoti į Dievo rankas.“
Malda keičia mus
Prašymo malda iš esmės mes užimame pasitikėjimo laikyseną, be jokių konkrečių reikalavimų. Malda nekeičia Dievo, tačiau ji keičia mus! Grįžimas prie Dievo maldoje ugdo ir stiprina pasitikėjimą visa grąžinti į Jo rankas. Tai atkuria teisingus santykius su Dievu. Pasaulis ir visa, kas egzistuoja, yra sukurta Dievo, jo palaikoma, ir amžinai bus jo rankose.
Tačiau prašymo malda kai ką suteikia mums. Su tuščiomis, atviromis rankomis mes esame priimantieji, dėmesingi tam, kas gali įvykti, jautresni poreikiams žmonių, kuriuos patikėjome Dievui. Taip esame pasirengę nesavanaudiškai jiems padėti, būti Dievo rankomis ir širdimi. Prašomojoje maldoje visada yra dalis mūsų gyvenimo, taigi galime dar labiau įsisąmoninti, jog Dievo Dvasia veikia šiame pasaulyje, ir jai jautriau atsiliepti.
Malda gali keisti kitus
Jei prašymo malda nekeičia Dievo nuostatų, o tik mus, tai ji gali būti laikoma labiau solipsistine (apsiribojančia tik savimi pačiu). Ką ji duoda tiems, už kuriuos meldžiamės? Kai pakviečiame melstis ir kitus, kviečiame juos stoti prieš Dievą su jų gyvenimo reikalais ir juos išsakyti taip, kaip jie jiems atrodo. Jei jie nori melsti stebuklingo išgydymo, tegul meldžia. Mes nesakome, kad jie turėtų Dievą to prašyti, arba taip elgdamiesi jie gundo Viešpatį, savo Dievą. Per visa tai daugiau sužinome apie jų baimes ir viltis.
Melsdamiesi su kitais, mes taip pat galime padėti jiems patirti, jog yra saugu išsakyti Dievui viską, ko jie nori, nes jis myli juos tokius pažeidžiamus, kokie jie yra. Netgi jų nuodėmė ir nesutaikinti santykiai, pavesti Dievui, yra saugūs. Jie gali pajėgti arba nepajėgti įveikti kelionę Dievo link, tačiau galiausiai Dievas tai už juos padarys.
Tai ir yra mirtis: Dievas užbaigia kelionę už mus, jis su meile nueina už mus likusį mūsų kelią, kai to nepajėgiame. Mirtyje mes išverčiami vidumi į išorę: iš egoizmo į nesavanaudiškumą ir pažįstame vien tik Dievo meilę.
Prašymo malda keičia dalykus, nors ji negali keisti Dievo, ji gali keisti mus ir kitus. Tačiau klausdami, ko tikėtis, turime būti realistai ir kartu pasirengę tam, ką galbūt Dievas šiame procese nori su mumis nuveikti.
What chages when we pray to God? 2006 m. Rugsėjis, Vision
Iš anglų k. Išvertė Vidmantas Šimkūnas SJ
