Gavėnia, tai laikas, kai esame kviečiami nuodugniai atlikti asmeninę išpažintį. Tačiau mūsų susitaikinimas su Dievu yra procesas, kuris, kad ir kaip tai svarbu, neapsiriboja vien nuodėmių išpažinimu. Viešpaties malonė pasiekia mūsų širdis tik tada, kai sąmoningai ir su tikėjimu pereiname visus etapus. 

Nuo vaikystės iš katekizmo pamokų žinome apie penkias Sutaikinimo sakramento dalis, tačiau retai įsimąstome, kad tik padarę tuos penkis žingsnius, galime džiaugtis atleidimo vaisiais. Tai tartum penkių žingsnių programa, padedanti atnaujinti mūsų gyvenimą. 

Pirmas žingsnis: prisiminti nuodėmes

Tai pasirengimo etapas. Nuo jo priklausys, kaip seksis prie klausyklos: ar mikčiosime kaip vaikai, ar nekompleksuodami atversime nuodėmklausiui savo vidų. Ruoštis geriausia maldos metu, būti akistatoje su savimi, tam gali padėti tyla. Taip pat patartina pasinaudoti įvairiomis sąžinės apyskaitomis, peržvalgomis, ištyrimais, kurių pagrindas yra klausimai apie dažniausiai pasitaikančias mūsų klaidas. Tačiau jokie klausimynai neaprėpia žmogaus širdies, kurios gelmėje paslaptingai kalba Dievas. Jo artumą patirti padės Šventojo Rašto ištraukos, pasakojančios apie krikščionio gyvenimo kilnumą. Pasirengimas išpažinčiai yra reta (deja!), bet puiki proga pabūti akis į akį su savimi, peržvelgti į savo elgesį, įpročius, santykius su žmonėmis. 

Antras žingsnis: išpažinti nuodėmes

Ko gero, jis psichologiškai mums yra sunkiausias. Tačiau neišsakyta kaltė kaip koks ėduonis graužia mus iš vidaus. Prisipažinimas, kad esame nusidėję, išlaisvina mus. Ką sakyti per išpažintį? Visas nuodėmes galime suklasifikuoti į tris „kategorijas“: tai nusižengimai prieš Dievą, prieš kitą žmogų ir prieš save. Tokia struktūra padės susikoncentruoti ties esminiais dalykais. Nemanykime, kad nustebinsime savo nuodėmėmis kunigą, visų mūsų nusižengimų toks pat „braižas“, tad drąsiai galime jam atsiverti. Taip pat neverta nuodėmklausiui pasakoti visų nusižengimo aplinkybių, smulkmeniškai dėstyti, kiek kartų nusidėta ir pan. Kilus kokiems nors neaiškumams nuodėmklausys turi teisę klausimais pasitikslinti situaciją. Išpažintis yra mūsų tamsos atidavimas per Bažnyčios užtarimą iš Jėzaus Kryžiaus trykštančiam gailestingumui.

Trečias žingsnis: gailėtis už nuodėmes

Išpažinus nuodėmes kunigas paragina sužadinti gailestį. Šis paskatinimas gailėtis jokiu būdu neturi būti suprastas kaip raginimas apsipilti ašaromis ar graužti save. Bažnyčios Tradicijoje gailestis yra suprantamas kaip sielos skausmas ir nepakantumas padarytoms nuodėmėms. Tokios nuostatos kyla iš troškimo mylėti Dievą. Mylėdami Viešpatį matome kontrastą tarp jo gerumo ir mūsų neištikimybės, kurią ženklina nuodėmės. Apaštalas Paulius sako: „Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu“ (Rom 7, 15). Gailestis dėl savo paklydimų reiškia, kad žmogaus viduje vyksta gyvenimo motyvų perkainojimas, gimsta troškimas gyventi pagal Dievo Žodį.

Ketvirtas žingsnis: pasiryžti nebenusidėti

Ar galime pasižadėti nedaryti nuodėmės? Juk žmogui neišeina išvengti nuodėmių! Šis žingsnis reiškia, kad ryžtamės keisti savo gyvenimą, daryti jį kitokį, dirbti su savimi, bandyti atsisakyti kažkokių ydingų polinkių. Kiekviena išpažintis yra galimybė pradėti naują etapą, atskaitos taškas, nuo kurio įmanoma kurti ateitį. Toks pažadas yra apsisprendimas ją kurti su Dievu. 

Penktas žingsnis: atsilyginti už nuodėmes

Po išpažinties nuodėmės mums atleidžiamos, bet išlieka netvarka, pasekmės, kurias sukėlė mūsų netinkamas elgesys žmonių bendruomenėje. Nuodėmės yra panašios į žaizdas, kurias išgydžius lieka randai. Reikia daryti viską, kas įmanoma, kad atitaisytume mūsų nusižengimų sukeltą blogį (pvz, grąžinti pavogtus daiktus, atsiprašyti apkalbėto žmogaus). Tačiau ne visada išeina atlyginti kiekvienam žmogui už mūsų apkalbų ar įtarimų jam sukeltą žalą. Šias nuodėmių pasekmes mūsų santykiuose su Dievu ir žmonėmis gydo atgaila. Tad po išrišimo kunigas užduoda atgailą, kurios esmė yra pavesti Dievo gailestingumui mūsų nuodėmių padarinius. Bažnyčia siūlo daug atgailos formų, pvz., geri darbai, maldinga kelionė, įvairios maldų praktikos, pasninkas ir kt. Dažnai kunigai nurodo paprasčiausiai pasimelsti tam tikromis maldomis, ir tokia atgaila gali mums pasirodyti neadekvati nuodėmės žalai, tačiau nedera pamiršti, kad Dievas laimina kiekvieną, kad ir mažiausią mūsų pastangą link Jo ir artimo. Tad nuoširdžiai atlikta atgaila yra kelias į gyvenimą. 

MEDŽIAGA PASIRUOŠTI IŠPAŽINČIAI:

Paprasti klausimai.

Meditacinis pasirengimas.

Šventojo Rašto ištraukos.

Views All Time
Views All Time
12007
Views Today
Views Today
1
0 0