Trumpa istorija

Hercogovinos mažame kaimelyje Medjugorjė (buv. Jugoslavija) nuo 1981m. birželio 24 d. šeši regintieji po priesaika atkakliai tvirtina, kad beveik kiekvieną dieną regi Dievo Motiną, kurią tose vietovėse dar vadina – Gospa (Ponia). Šie apsireiškimai tebevyksta iki šių dienų.

Pirma diena

1981 m. birželio 24d., apie 18 val., šeši jaunuoliai – Ivanka Ivanković, Mirjana Dragićević, Vicka Ivanković, Ivan Dragićević, Ivan Ivanković ir Milka Pavlović ant Crinica kalno, kelis šimtus metrų aukštyje virš vietos, vadinamos Podbrodo, pamatė jauną moterį su kūdikiu ant rankos, kuri rankos gestu parodė, kad jie prisiartintų prie Jos. Išsigandę ir apstulbę jie tą dieną prie Jos nepriėjo, nors čia pat pamanė, kad tai yra Dievo Motina.

Antra diena

Sekančią dieną, 1981m. birželio 25d., tuo pačiu laiku keturi iš šių jaunuolių – Ivanka Ivanković, Mirjana Dragićević, Vicka Ivanković ir Ivan Dragićević pajuto, kad kažkas labai stipriai juos traukia tos vietos link, kur dieną prieš pasirodė Toji, kurią atpažino kaip Dievo Motiną. Prie jų prisijungė Marija Pavlović ir Jakov Čolo. Taip buvo suformuota grupelė Medžjugorjės vizionierių. Jie tikėjosi vėl Ją pamatyti. Staiga nutvieskė šviesa ir kartu su ja vaikai pamatė Ponią, bet be kūdikio ant rankų. Buvo neįsivaizduojamai graži, džiaugsminga ir besišypsanti, rankų judesiais kvietė prie Jos prisiartinti. Vaikai prisiėmę drąsos priėjo arčiau ir tuoj pat parpuolę ant kelių pradėjo melstis: 7 Tėve mūsų, 7 Sveika, Marija, 7 Garbė Dievui ir 1 Tikiu, o Dievo Motina meldėsi kartu su jais. Po maldos Ji pradėjo pokalbį su vaikais. Ivanka tuoj pat paklausė apie savo motiną, kuri mirė prieš du mėnesius. Mirjana prašė Gospos parodyti kokį nors ženklą, kad vaikus nekaltintų melu ar pamišimu, kuom juos jau kai kurie kaltino. Pabaigoje Dievo Motina juos paleido tokiais žodžiais: „Su Dievu, angelai mano“. Dar prieš tai į vaikų klausimą, ar norės ir rytoj jiems apsireikšti Gospa patikinimui linktelėjo galvą.

Vaikų liudijimu, visą šį apsireiškimą neįmanoma apsakyti. Remiantis regėtojų liudijimu, jiems Dievo Motina apsireikšdavo kasdien visiems kartu arba kiekvienam atskirai, nesvarbu kur jie tuo metu būdavo. Milka Pavlović ir Ivan Ivanković daugiau niekada neregėjo Dievo Motinos.

Trečia diena

1981m. birželio 26d. vaikai negalėjo sulaukti tos valandos, kada vėl pasirodys jiems Gospa. Jie vėl nuėjo į tą pačią vietą, kad su Ja susitikti. Jie labai džiūgavo, tačiau jų džiaugsmas kiek maišėsi su baime dėl nežinojimo, kas iš to išeis. Nepaisant to, vaikai jautė, kad kokia tai vidinė jėga traukia prie Ponios.

Kai jie buvo dar pakeliui, tris kartus tvykstelėjo šviesa. Tai buvo jiems ir žmonėms, kurie juos lydėjo, ženklas, kur randasi Dievo Motina. Šį kartą ji apsireiškė kiek aukščiau, negu praeitus kartus. Vienu metu, kuriam tai laikui, Ji pradingo, bet, kai vaikai pradėjo melstis, vėl apsireiškė graži, nuotaikinga, linksma ir besišypsanti.

Dar prieš išeinant iš namų, vyresnių moterų sprendimu, vienas iš vaikus lydinčių žmonių pasiėmė su savimi švęsto vandens, kad juo apšlakstytų vaiduoklį ir taip apsigintų nuo šėtono žabangų. Kada Gospa pasirodė, Vicka paėmė tą vandenį, pašlakstė Ją ir pasakė: „Jeigu esi Marija, pasilik su mumis, jeigu ne – pasitrauk nuo mūsų!“. Dievo Motina į tai nusišypsojo ir liko su vaikais. Tada Mirjana paklausė kuo Ji vardu ir Ji atsakė: „Esu Palaimintoji Mergelė Marija“.

Tą pačią dieną, lipant žemyn nuo Podbrodo kalno, Dievo Motina dar kartą pasirodė, bet tik Marijai, sakydama: „Taika, taika ir tik taika“. Už Jos buvo kryžius, verkdama Ji du kartus pakartojo: „Taika turi įsivyrauti tarp žmogaus ir Dievo, taipgi ir tarp žmonių“.

Ketvirta diena

1981m. birželio 27d. Dievo Motina pasirodė vaikams tris kartus. Jie klausinėjo įvairių dalykų, o Ji atsakinėjo. Kunigams perdavė pranešimą: „Tegul kunigai giliai tiki ir tesaugo žmonijos tikėjimą“. Mirjana ir Jakovas ir vėl prašė Jos kad paliktų kokį nors ženklą, nes paplito kalbos, esą vaikai yra melagiai ir narkomanai. Į tai Dievo Motina jiems atsakė: „Nieko nebijokite“.

Atsisveikinant vaikai paklausė, ar norėtų ir rytoj vėl ateiti. Dievo Motina parodė pritarimo ženklą. Nulipant nuo Podbrodo pasirodė dar kartą ir atsisveikino su vaikais žodžiais: „Su Dievu, angelai mano! Eikite ramybėje“.

Penkta diena

1981m. birželio 28d. jau nuo pat aušros iš visur pradėjo būriuotis minia žmonių. Prieš pietus susirinko apie penkiolika tūkstančių. Tą dieną klebonas kun. Jozo Zovko klausinėjo vaikus apie viską, ką matė tas kelias praėjusias dienas.

Įprastu laiku Dievo Motina vėl pasirodė. Vaikai meldėsi kartu su Ja, o po to klausinėjo jos jiems rupimais klausimais. Pvz. Vicka paklausė: „Ponia mano, ko Tu iš mūsų tikiesi?“, „Ponia mano, ko Tu tikiesi iš kunigų?“, o Ji atsakė: „Tegul žmonija meldžiasi ir giliai tiki!“, o dėl kunigų atsakė, kad jie giliai tikėtų ir kitus stiprintų tikėjime.

Tą dieną Dievo Motina pasirodė dar keletą kartų. Pasitaikius progai, vaikai Jos paklausė, kodėl ji negalėtų apsireikšti bažnyčioje, kur Ją galėtų matyti visi žmonės. Ji atsakė: „Palaiminti, kurie nematė, bet įtikėjo“.

Nors diena buvo tvanki ir daugybė žmonių susirinko su įvairiais klausimais, vaikai jautėsi kaip rojuje.

Šešta diena

1981m. birželio 29d. vaikus nuvežė į Mostaro miestą medicininiams tyrimams. Po patikrinimo vaikai buvo pripažinti sveikais. Vyr. gydytoja pareiškė: „Vaikai nėra nenormalūs, bet nenormalus tas, kuris juos čia atvedė“.

Tą dieną žmonių ant kalno buvo daugiau, negu visada. Kaip tik vaikai atėjo į įprastą vietą ir pradėjo melstis, Dievo Motina tuoj pat jiems apsireiškė. Tą progą pakvietė visus žmones tikėti: „Tegul žmonės giliai tiki ir nieko nebijo!“ Tą pačią dieną, gydytoja, kuri lydėjo vaikus ir stebėjo juos apsireiškimo metu, paprašė, ar negalėtų paliesti Dievo Motinos. Kada, vaikų padedama, savo ranka palietė Jos ranką pajuto kažkokius virpulius. Gydytoja, būdama agnostikė, pati vėliau pripažino: „Čia yra kažkas neįprasto“.

Tą pačią dieną Dievo Motina išgydė vaiką – Danielį Šetko, kurį atsinešė tėvai, prašydami jo išgijimo. Dievo Motina tai pažadėjo, bet su sąlyga, kad tėvai melstųsi, pasninkautų ir giliai tikėtų. Mažylis pasveiko.

Septinta diena

1981m. birželio 30d. dvi merginos pasiūlė vaikams išvykti automobiliu į kelionę, bet iš tiesų norėjo juos išvežti kuo toliau nuo apsireiškimų vietos ir užlaikyti kol ateis Dievo Motinos apsireiškimo valanda. Tuo tarpu, nors ir vaikai buvo toli nuo Podbrodo vietos, Ji įprastu apsireiškimų metu, per vidinį balsą, pareikalavo, kad šie išliptų iš automobilio. Kai vaikai išlipo ir pasimeldė, Dievo Motina nuo apsireiškimų kalno, nutolusios daugelį kilometrų, atvyko į susitikimą su jais ir kartu meldėsi septynis kartus Tėve mūsų. Taigi, merginų klasta nepavyko.

Neužilgo buvo uždrausta lankyti apsireiškimų vietas ant Podbrodo kalno. Pirmiausiai, buvo uždrausta ten eiti vaikams, o po to ir visiems žmonėms. Dievo Motina vis tiek jiems apsireikšdavo slaptose vietose, jų namuose ar laukuose. Vaikai vėl tapo drąsūs, atvirai kalbėjo su Dievo Motina ir mielai klausėsi Jos patarimų, priminimų bei nurodymų. Ir visa tai tęsėsi iki 1982 metų sausio 15d.

Tuo tarpu klebonas pradėjo raginti piligrimus eiti į bažnyčią, dalyvauti rožinio maldoje ir garbinti Eucharistiją. Vaikai taip pat ateidavo ir kalbėdavo rožinį. Čia jiems keletą kartų apsireiškė Dievo Motina. Pats tuometis klebonas, kun. Jozo Zovko, kartą, kalbant rožinį, pamatė Mergelę Mariją ir tuo metu, nutraukęs rožinio maldą, spontaniškai pradėjo giedoti: „Graži esi, graži, Mergele Marija“. Visa bažnyčia pastebėjo, kad su juo darosi kažkas neįprasto. Vėliau jis pats patikino, kad tuo metu regėjo Dievo Motiną. Jis, kuris iki šio momento buvo ne tik skeptiškas, bet ir priešinosi apsireiškimų viešinimui, tapo pats jų užtarėju ir rėmėju, ką galutinai kun. Jozo Zovko įrodė pakliūdamas į kalėjimą.

Nuo 1982 m. sausio 15d., vaikai regi Dievo Motiną vienoje patalpoje esančioje šalia parapijos bažnyčios. Atsižvelgiant į pastovius sunkumus ir pavojus vaikams šias patalpas parūpino pats klebonas, prieš tai sutikus pačiai Mergelei Marijai. Nuo 1985 metų vyskupijos vyskupui reikalaujant, vaikai atlaisvino bažnyčios patalpas ir persikėlė į parapijos namų kambarėlį.

Visą tą laiką, nuo pat apsireiškimų pradžios, tik penkias dienas vaikai neregėjo Dievo Motinos.

Švč, Mergelė Marija nesirodydavo nuolat toje pačioje vietoje ir ne visada apsireikšdavo visiems regintiesiems vienu metu. Jos apsireiškimai trukdavo nuo dviejų minučių ir kartais iki vienos valandos. Dievo Motina ne visada apsireikšdavo, kai to norėdavo ir prašydavo vaikai. Kartais visai nepasirodydavo. Ne kartą vaikai melsdavosi ir laukdavo, bet tuo metu Dievo Motina nepasirodydavo, o tik vėliau, netikėtai ir neperspėjusi. Kartais pasirodydavo greičiau, negu kad vaikai spėdavo apie tai pamąstyti. Jeigu iš anksto nepranešdavo kur ir kokiu laiku pasirodys, niekas negalėjo numatyti ar ir kada Ji apsireikš. Yra atvejų, kai apsireikšdavo ne tik išrinktiesiems regintiesiems, bet ir kitiems žmonėms, skirtingų išsilavinimų, amžiaus, rasės ir profesijos.

Visa tai rodo, kad apsireiškimai nepriklauso nuo žmonijos galios, laiko, vietos, noro ar maldos reginčiųjų ir liaudies, bet vien tik nuo valios Tos, kuri apsireiškia.

1981m. birželio mėn. 28 ar 29 d. regintiesiems paklausus kaip reikia melstis, Dievo Motina atsakė: „Ir toliau kalbėkite 7 Tėve mūsų, 7 Sveika, Marija, 7 Garbė Dievui ir vieną Tikiu.

Praėjus dviems mėnesiams po pirmo apsireiškimo regintieji paklausė, koks pasninkas būtų geriausias? Švenčiausioji Motina atsakė: „Pasninkas su duona ir vandeniu“.

1981m. rugpjūčio mėn. 7d. Dievo Motina nurodė vaikams ateiti ant apsireiškimo kalno 2 val. nakties ir ten prašė atgailauti už nusidėjėlius, žadėjo, kad šioje vietoje Ji paliks ypatingą ženklą, neišnykstantį ir matomą visiems žmonėms, kuris bus galutinė pagalba tikėjimui sužadinti. Rugsėjo gale Ji pasakė šio ženklo pasirodymo datą, tačiau tai kol kas lieka paslaptyje.

1981 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje Dievo Motina pasakė: „Esu Taikos Karalienė“. Taip pat pareiškė, jog trokšta, kad birželio 25d. būtų švenčiama kaip Taikos Karalienės diena.

1981m. spalio mėnesį Dievo Motina atsakė į tris klausimus, kuriuos vaikai Jai uždavė vieno kunigo iš Mostaro prašymu:

– dėl Lenkijos: „Netrukus ten kils dideli konfliktai, bet laimės teisieji“.

– dėl Vakarų ir Rytų šalių: „Rusija yra šalis, kur Dievas bus labiausiai pagarbintas. Vakarai vysto civilizaciją, bet be Dievo, taip, lyg jie būtų patys savo kūrėjai.“ Tai, ką vėliau pridūrė dėl Vakarų šalių, yra paslaptis.

1981m. gruodžio 8 d. Nekalto Prasidėjimo šventėje regintieji pamatė Mariją klūpančią ir maldaujančią: „Sūnau Mieliausias, prašau Tavęs, atleisk pasauliui sunkias nuodėmes, kuriomis Tave skaudina“.

1982m. liepos 21d. regintieji išgirdo: „Pasninkas ir malda gali sulaikyti net karą“.

1982m. rugpjūčio 6 d. Švenčiausioji Mergelė nurodė eiti išpažinties kas mėnesį.

1983 metų pavasarį Ji pasakė: „Paskubėkite atsiversti. Nelaukite išpranašauto ženklo. Netikintiesiems bus per vėlu atsiversti. Jūs, kurie tikite, atsiverskite ir stiprinkite savo tikėjimą“.

1983.04.20. vienas iš vaikų pamatė Švenčiausiąją Mergelę verkiančią dėl nusidėjėlių: „Norėčiau juos atversti, bet jie neatsiverčia. Melskitės, melskitės už juos. Nelaukite… Reikia jūsų maldų ir jūsų atgailos“.

1983.04.26. „Vieninteliai žodžiai, kuriuos noriu tarti, tai viso pasaulio atsivertimas. Sakau tai jums, kad pakartotumėte visiems. Prašau tik atsivertimo (…) Tai mano troškimas: atsiverskite (…). Atsisakykite visko. Tai ateina kartu su atsivertimu. Iki pasimatymo ir te taika būna su jumis“.

1983 m. birželio ir liepos mėnesį svarbius tekstus perdavė Jelena Vasilij, kuri nepriklauso pirmai 6 vizionierių grupei. Ji nuo1982 metų gruodžio girdi Švenčiausios Mergelės balsą:

1983.06.16.: „Atėjau pasakyti pasauliui: Dievas yra Tiesa. Jis yra. Jame yra tikroji laimė ir gyvenimo pilnatvė. Atėjau čia kaip Karalienė Taikos, kad pasakyti pasauliui, kad taika yra būtina pasaulio išgelbėjimui. Dieve yra tikrasis džiaugsmas iš kurio sklinda tikroji taika ir ramybė“.

1983.06.22. „Mylėkite savo neprietelius, melskitės ir laiminkite juos“.

1983.06.26. „Pasitikėti visiškai Dievu, išsižadėti nežabotų geidulių. Atmesti baimę ir atsiduoti. Tie kurie sugebės pilnai atsiduoti Dievui, jau nepatirs nei kliūčių nei baimės“.

1983.06.28. „Melskitės tris valandas kasdien… Per mažai meldžiatės, melskitės mažiausiai pusę valandos ryte ir vakare. Paaukokite penkias minutes Švenčiausiajai širdžiai…“

1983.07.04. „Pradėjote melstis tris valandas, bet dairotės į laikrodį, rūpinatės darbais. Rūpinkitės tiktai tuo, kas yra iš ties svarbiausia. Leiskite Šventajai Dvasiai padėti gilintis į jus pačius. Tada darbas jums seksis. Neskubėkite, leiskite būti vedami ir pamatysite, kad viskas baigsis gerai.“

1983.07.26. „Būkite atidūs. Šis laikmetis jums yra pavojingas. Šėtonas stengsis išvesti jus iš šio kelio. Tie, kurie atsiduoda Dievui, taps puolimų taikiniu.“

1983.08.02. „Pasiaukokite Nekalčiausiajai Širdžiai. Atsiduokite visiškai ir jus saugosiu. Melsiuosi į Šventąją Dvasią. Melskitės ir jūs į Ją.“

1983.08.15. „Šėtonas yra pamišęs iš įsiutimo ant tų, kurie pasninkauja ir atsiverčia…“

1983.10.20. „Tegul visos šeimos pasišvenčia Švenčiausiajai Širdžiai kasdieną. Būsiu labai laiminga, jeigu visa šeima rinksis kasdieną rytais pusvalandinei maldai“.

1983.11.21. „Melskitės į Šventąją Dvasią, kad nusileistų, tai svarbu. Kada Ją turi, turi viską. Žmonės klysta kreipdamiesi tik į šventuosius, ko nors prašydami.“

Kada buvo sakoma, kad paslaptys, patikėtos regintiesiems yra apie bausmes ir katastrofas, kurių nesigaus išvengti, o tik sušvelninti, Jelena pasiteiravo Švenčiausios Mergelės šia tema. Jai buvo atsakyta: „Tai kyla iš netikrų pranašų. Jie sako: „Tą dieną bus katastrofa“. Aš visada sakiau: Bausmė ateis, jeigu pasaulis neatsivers. Kvieskite žmones atsiversti, viskas priklauso nuo jūsų atsivertimo“.

(medžiaga yra paruošta remiantis R.Laurentin ir L.Rupčič knyga La Vierge apparait-elle ? Medjugorje?, Paris 1984. vertimas Elžbieta Jogałła)

Pradžioje Dievo Motina perdavinėjo pranešimus tik vizionieriams, o per juos visiems tikintiesiems. Pradedant nuo 1984 m. kovo 01 d., kiekvieną ketvirtadienį Švenčiausioji Mergelė Marija skirdavo pranešimus Medjugorjės parapijos bendruomenei, o per ją ir visam pasauliui. Remiantis Dievo Motinos pasakytais žodžiais – kadangi išsipildė kai kurie reikalai, kurių troško mūsų Viešpats, nuo 1987 metų sausio 25 d. Ji pasauliui perduoda pranešimus kartą per mėnesį, 25d. Tai tęsiasi iki šiol.

Views All Time
Views All Time
1915
Views Today
Views Today
1
0 0