Pirmą kartą skaitant nebus lengva pilnai suvokti žemiau pateikiamus dalykus, bet jų svarba paaiškės, jei toliau juos nagrinėsite. Čia jie pateikiami tam, kad perskaitę šį skyrių, jūs galėtumėte suprasti svarbiausius dalykus apie Dievą, apreikštus Biblijoje.

Kiekvienas, per kurį Dievas nusprendžia pasirodyti arba apsireikšti, gali vadintis Jo vardu. Taigi žmonės ir angelai, kaip ir Jėzus, gali vadintis Dievo Vardu. Tai yra gyvybiškai svarbus principas, padedantis mums išsiaiškinti daugelį dalykų Biblijoje. Štai sūnus gali vadintis savo tėvo vardu; jis yra daugiau ar mažiau panašus į savo tėvą ir gali turėti tą patį vardą, bet tėvas ir sūnus – tai ne vienas ir tas pats asmuo. Lygiai taip pat kokios nors firmos atstovas gali kalbėti firmos vardu; tarkim dirbdamas Unilever’io firmoje, jis gali kam nors paskambinti biznio reikalais ir pasakyti “Alio, čia Unilever’is”; jis pats nėra ponas Unilever’is, bet dirbdamas pastarojo firmoje, vadinasi jo vardu. Panašiai buvo ir su Jėzumi.

Angelai, besivadinantys Dievo Vardu
Iš 23:20,21 skaitome, kaip Dievas pasakė Izraelio žmonėms, kad priekyje jų eis angelas; “Mano vardas yra jame” – taip buvo pasakyta. Dievo asmens vardas yra “Jahveh”. Taigi angelas turėjo Jahvės vardą, ir todėl galėjo būti vadinamas “Jahveh”, arba “Viešpačiu”, kaip dažniausai verčiamas žodis “Jahveh”. Iš 33:20 mums sakoma, kad žmogus negali matyti Dievo veido ir likti gyvas; bet Iš 33:11 skaitome, kaip “Viešpats (Jahveh) kalbėjosi su Moše veidas į veidą, kaip paprastai žmogus kalbasi su savo prieteliu”, t.y. ramiai ir draugiškai. Pats Viešpats, Jahveh, asmeniškai negalėjo kalbėtis su Moze veidas į veidą, nes joks žmogus negali matyti paties Dievo. Tai darė angelas, besivadinantis Dievo Vardu; taigi skaitome, kaip Viešpats kalbėjosi su Moze veidas į veidą, nors iš tikrųjų ten buvo tik angelas.

Yra ir daug kitų pavyzdžių, kuriuose žodžiais “Dievas” ir “Viešpats” vadinami angelai, o ne Dievas asmeniškai. Vienas iš tokių pavyzdžių randamas Pr 1:26: “Ir Dievas (angelai)… tarė: Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą…”

Žmonės, vadinami Dievo Vardu
Viena iš ištraukų, labai gerai paaiškinančių šiuos dalykus, yra Jn 10:34-36. Čia parodyta, kaip žydai darė klaidą, kurią daugelis taip vadinamų “krikščionių” daro mūsų dienomis. Jie galvojo, kad Jėzus skelbėsi esąs asmeniškai Dievu. Bet Jėzus juos pataisė, sakydamas: “Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: Aš tariau: jūs esat dievai!? Taigi (Įstatymas) vadina dievais… Kaip tad jūs galite sakyti tam (Jėzui)… ‘Tu piktžodžiauji’, kai jis (Jėzus) pareiškė: ‘Aš – Dievo Sūnus!’?” Jėzus tikrai sako: “Senajame Testamente žmonės vadinami “dievais”; aš tiktai sakau esąs Dievo Sūnum; tai kodėl gi jūs taip jaudinatės?”. Iš tikrųjų Jėzus cituoja Ps 82, kurioje “Dievais” vadinami Izraelio teisėjai.

Kaip jau minėjome, pilnas Dievo vardas hebrajų kalboje yra “Jahveh Elohim”, kas reiškia “Aš būsiu apreikštas daugybėje galingųjų”. Ta daugybė galingųjų – tai tikri tikintieji, kažkuria prasme netgi šiame gyvenime, bet pilnai tas atsiskleis tik Karalystėje. Visa tai puikiai matyti palyginus Iz 64:4 ir 1 Kor 2:9. “Nuo amžių negirdėta ir neišgirsta ausimi, akis nematė, kad kitas Dievas, be tavęs būtų tai padaręs, ką tu prirengei tiems, kurie tavęs laukia.” Paulius cituoja šias eilutes 1 Kor 2:9,10: “Bet skelbiame, kaip parašyta: Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli. Dievas mums tai apreiškė per Dvasią”. Iz 64 sakoma, kad niekas, išskyrus Dievą, negali suprasti to, ką Jis yra paruošęs tikintiesiems; bet 1 Kor 2:10 sakoma, kad tai mums yra apreikšta; taigi kažkuria prasme mes esame “Dievu”, ne pačiu Dievu asmeniškai, bet Jo apsireiškimu, kadangi mes esame pakrikštyti Dievo Vardan ir žinome Tiesą.

Jėzus ir Dievo Vardas
Nenuostabu, kad Jėzus, kaip Dievo Sūnus ir Jo aukščiausiasis apsireiškimas žmonėms, taip pat gali vadintis Dievo Vardu. Jis galėjo sakyti: “Aš atėjau savo Tėvo vardu” (Jn 5:43).Dėl savo paklusnumo Jėzus užžengė į Dangų ir Dievas “padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų” – Jahvės, paties Dievo vardą (Fil 2:9). Štai todėl Jėzus ir galėjo pasakyti Apr 3:12: “Užrašysiu ant jo (tikinčiojo) savo Dievo vardą… ir savo naująjį vardą”. Teismo metu Jėzus suteiks mums Dievo Vardą; tada mes pilnateisiškai vadinsimės juo. Jėzus vadina šį vardą “Savo naujuoju vardu”. Atminkite, Jėzus atskleidė Apreiškimą Jonui praėjus nemažai metų po savo užžengimo į Dangų, kai jam jau buvo suteiktas Dievo vardas, kaip paaiškinta Fil 2:9. Taigi jis gali vadinti Dievo vardą “savo naujuoju vardu”; juk tas vardas jam duotas nelabai seniai. Dabar mes galime tinkamai suprasti Iz 9:6, kur apie Jėzų sakoma: “Jis bus vardu (atkreipkite į tai dėmesį): Nuostabus, Patarėjas, Galingasis Dievas, būsimojo amžiaus Tėvas…”. Tai pranašystė apie tai, kad Jėzus vadinsis visais Dievo vardais – jis pilnai atskleis ar apreikš mums Dievą. Būtent ta prasme jis buvo pavadintas “Emanueliu”, kas reiškia “Dievas su mumis”, nors Jis pats asmeniškai nebuvo Dievu.

Views All Time
Views All Time
1587
Views Today
Views Today
1
0 0