„Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“ – štai tokia tema trečią vasario mėnesio  šaltą trečiadienį mums dėstė, aiškino toks jaunas ir linksmas kunigėlis iš Panevėžio, o susirinkęs smalsus jaunimėlis tyliai karpė ausimis, gaudydami kiekvieną žodį bei kartu įsitraukdami į trumpą diskusiją buvo plačiau supažindinti su pirmuoju Dievo įsakymu platesniu mąstu bei iš naujo pažinti ko Dievas nori ir kodėl.

Kunigas Eugenijus Troickis sau į pagalbą pasitelkė ne ką kitą kaip Senąjį Testamentą, kuriame net keliose vietose yra parašytas šis įsakymas tik kitokiais žodžiais ir stiliumi. Vienoje vietoje parašyta, kad Dievas sakė žmogui, kad žmogus negali ir neturi lenktis kalnams, jūroms, vėjams, garbinti saulę ir gamtai.Kodėl? Nes gamta, erdvės r tolimos galaktikos, jūros ir kalnai kaip ir žmogus yra kūriniai, kurie sukurti Dievo ir įteikti žmogui kaip tam tikros valdos. Ir Dievas reikalauja, kad žmogus nesilenktų kūriniams ir neužmirštų tikrojo Kūrėjo, nes nei vienas kitas kūrinys negali suteikti žmogui tos Meilės ir palaimos, kokią teikia Dievas.

Vėlgi kun. Eugenis Troickis atkreipė Senajame Testamente į kitą vietą, kur parašyta „tu nepasidirbsi, neišdroši mano paveikslo ir jo negarbinsi“ ir kitoj vietoj „nes aš esu pavydus Dievas“ ir, pasak mūsų svečio tą žodį „pavydus“ galime versti ir į žodį „uolus“. Dievas yra pavydus, uolus, bet kodėl? Ir teminio vakaro svečias sugebėjo į šį klausimą atsakyti, nors kalbant atvirai mano galvoje kirbžda tūkstančiai klausimų ir minčių, kurie norėtų savo smalsumu jį nutarkuoti, sakydamas, kad Dievas iš tikrųjų mums įsako mylėti. Jis įsako mums mylėti ir kiekvienas įsakymas yra meilės įsakymas. Įdomu, iš tikrųjų, kad Senajame Testamente žydai nemini žodžio „laisvė“. Priešingai nei mes, nei šiuolaikinis pasaulis, jie kitaip supranta laisvę. Jų suvokimas tarsi būtų, kad laisvu tampi, kai įvykdai savo pareigą ir turi pasirinkimą. Kaip mes suprantame laisvę? Dažnai mes laisvę suprantame kaip kalnus pinigų, laisvą laiką ir  „kaip nori“ veiklą. Iš tikrųjų mano akys atsivėrė ir supratau, kad laisvė nėra tas laisvo mėnulio laikas, nėra tas – ką – noriu – veikiu – laikas. Laivė – tai asmeninis pasirinkimas, apsisprendimas ir mums tai suteikė Dievas.

Pasirinkdami pirmoj vietoj Dievą mes iš tikrųjų tampame laisvi, nes atsisakom pirmą vietą užleisti mūsų malonumams, kurie mus tik nuginkluoja. Hmm.. O kaip tai suprasti? Na, čia ir išmislą suskėliau. Bet tai tiesa! Dažniausiai dabar žmogus atsisako savo apsisprendimo ir pasirinkimo kas mums geriau, mes tai atiduodame kitiems, nes norime viską turėti ant lėkštutės ir jaustis gerai, maloniai. Mes bijome išeiti iš savo susikurtos komforto zonos, todėl mainais atiduodame savo laisvę net apie tai nesusimąstant. Facebook‘as gali tapti kaip kiekvienos dienos narkotikas, krepšinis – tarsi religija, narkotikai, cigaretės, alkoholis jau nieko nebestebina. Ir visai kitoks efektas būna, kai pasirenkame savo Kūrėją pirmuoju sąraše. Jis mus moko rinktis kas gera ir kas blogo, įsakymai tėra paskatinimas ir pamokos mylėti kitus. Juk būtent jų dėka mes galime suprasti kokie esame trapūs ir kaip galime patys save naikinti.

Kas man dar labai įsiminė tame vakare? Gal tas kunigo išsireiškimas, kad nusižengti, nusidėti galima versti kaip „nepataikyti į tikslą“. Kiek kartų savo gyvenime mes jau buvome spėją prašauti pro šalį? Nepataikyti į tikslą? Kiek kartų mes tai darėme savo noru? Bet Dievas mūsų neteisia, tik įsako pasirinkti Jį, kad Jis, mūsų visų Viešpats, galėtų padėti mums pasirinkti tai kas gera mums ir pripildyti mūsų širdis meilės. Aš renkuosi Jį, o tu?

RŪTA

Views All Time
Views All Time
1337
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn