Sėdime tiesiai, dešinė koja ant kairės arba prieš ją, smakras šiek tiek įtrauktas. Rankos sudėtos pilvo apačioje, dešinysis delnas kairiąjame, nykščiai šiek tiek liečiasi.
Pirmiausia nuraminame protą, jausdami beformę oro srovę, įeinančią ir išeinančią per nosies galą. Mintys ir garsai kaip pasirodo, taip ir išnyksta – neanalizuojame jų.

Tada apmąstome keturias pagrindines mintis, kurios motyvuoja mus siekti prašvitimo:

– Pirma, turime puikią galimybę vystytis šiame gyvenime – visų būtybių labui galime naudotis geriausiais Budos duotais metodais. Tik nedaugelis pasaulyje turi tokią galimybę ir dar mažiau ja pasinaudoja.

– Antra, suprantame visa ko laikinumą. Tik beribė spinduliuojanti proto erdvė yra pastovi ir nežinome kiek ilgai turėsime sąlygas ją pažinti, todėl turime naudotis savo gyvenimais jau dabar.

– Trečia, galvojame apie priežastį ir pasekmę. Suprantame, kad nuo mūsų pačių priklauso tai, kas vyksta. Ankstesni veiksmai, žodžiai ir mintys tapo dabartiniu pasauliu ir mes nuolat sėjame ateities sėklas.

– Galiausiai, suprantame kodėl Budos mokymas yra ypatingas. Prašvitimas yra nesibaigiantis aukščiausias džiaugsmas, ir nedaug kuo galime padėti kitiems, kol patys esame sumišę ir kenčiame.

Dabar norime mokytis iš tų, kurie gali mus išmokyti, ir visų būtybių labui priimame prieglobstį. Prieš mus pasirodo visas įmanomas turtingumas ir džiaugsmas, ir visą tai savo prote dovanojame Budoms ir savo mokytojamas erdvėje, dėkingi už prieglobstį, kurį jie suteikia.

Mes sėdime atviroje gražioje pievoje. Mums iš dešinės – tėvas, iš kairės – motina, tokie, kokius mes juos pažįstame ar atsimename. Aplink mus kaip nesuskaičiuojama galybė yra visos gyvos būtybės – visos, kurias tik galime įsivaizduoti, jos žiūri į tą pačią pusę kaip ir mes. Šiek tiek aukščiau danguje prieš mus pasirodo jungtinė visų budų esencija – švytinti, skaidri mūsų lamos forma kaip Karmapa arba kaip mėlynas Buda Deimanto Laikytojas (Dordže Čang arba Vadžradhara). Mokytojas yra palaiminimas, priemonės ir apsauga mūsų kelyje. Karmapos Juodos Karūnos forma pasiekia giliausius mūsų proto lygius. Ties krūtine sukryžiuotose rankose jis laiko dordže ir varpelį, išlaisvinančios išminties ir veiksmingų priemonių simbolius, kuriais parodo, kad erdvė ir džiaugsmas neatskiriami. Karmapos veidas spinduliuoja meile, jis mus labai gerai pažįsta. Prisimename, kad jis yra mūsų draugas ir kad čia ir dabar suteikia mums galimybę tapti tokiu kaip jis – pažinti proto turtingumą. Nepaisant to galime jį aiškiai matyti ar ne jo esmė yra visada ir visur esančia erdve. Kai atsiveriame Karmapos palaiminimui, vaivorykštės šviesa spinduliuoja iš jo į mus ir į visas būtybes, giliai pasitikėdami mes sakome:

LAMOJE PRIIMAME PRIEGLOBSTĮ
LAMA LA ČIAB SYN ČIO

Tada nukreipiame savo protą į Budą, auksinis ir atletiškas jis sėdi erdvėje Karmapai iš kairės. Pirmasis pasiekęs prašvitimą mūsų laikais jis atstovauja visas proto galimybes. Buda sėdi meditacinėje pozoje dešine ranka liesdamas žemę. Iš jo į mus ir į visas būtybes spinduliuoja auksinė šviesa. Dėkingi sakome:

BUDOJE PRIIMAME PRIEGLOBSTĮ
SANDŽE LA ČIAB SYN ČIO

Dabar koncentruojamės į išlaisvinančius mokymus, esančius erdvėje už Karmapos. Išlaisvinantys mus iš nežinojimo, kuris yra visų kentėjimų šaltinis, čia mokymai pasirodo kaip knygos. Priimdami jų išmintį, kaip skaidrią į mus ir visas būtybes sklindančią šviesą sakome:

MOKYME PRIIMAME PRIEGLOBSTĮ
ČIO LA ČIAB SYN ČIO

Galiausiai, nukreipiam savo protą į skaidrią baltą Mylinčių Akių (Čenrezig arba Avaloketesvara) formą, esančią Karmapai iš dešinės. Jis reiškia visa tai kas padeda mums kelyje į išsilaisvinimą ir prašvitimą. Jo keturios rankos išreiškia tobulą meilę, užuojautą, jungiantį džiaugsmą ir visų budų lygybę. Kol balta Mylinčių Akių šviesa spindint į mus ir visas būtybes, mes sakome:

SANGOJE PRIIMAME PRIEGLOBSTĮ
GENDIUN LA ČIAB SYN ČIO

Dabar vėl koncentruojamės į Karmapą erdvės centre. Jo skaidrus kūnas ir Juoda Karūna spindi gera energija visoms būtybėms. Tada pereiname link kairėje esančio Budos, už Karmapos nugaros esančių mokymų, link balto bodisatvos dešinėje ir tada vėl grįžtame prie Karmapos ratu.

Kai kartojame keturias eilutes, vaivorykštinė, auksinė, skaidri ir balta šviesos spindi į mus ir visas būtybes pievoje.

LAMOJE PRIIMAME PRIEGLOBSTĮ
BUDOJE PRIIMAME PRIEGLOBSTĮ
MOKYME PRIIMAME PRIEGLOBSTĮ
SANGOJE PRIIMAME PRIEGLOBSTĮ

LAMA LA ČIAB SYN ČIO
SANDŽE LA ČIAB SYN ČIO
ČIO LA ČIAB SYN ČIO
GENDIUN LA ČIAB SYN ČIO

Kada baigiame kartoti eilutes, auksinis Buda, knygos su mokymais ir baltas bodisatva ištirpsta į Karmapą. Karmapa tampa vaivorykštės šviesa ir srūva į mūsų širdį. Kaip vanduo įteka į vandenį, taip mes tampame vienuma. Visų Budų protas dabar yra mūsų protas, o viskas aplink – tyras kraštas. Kiekvienas atomas vibruoja džiaugsmu ir tarpusavyje jungiasi meile, viskas yra šviežia, pilna beribių galimybių. Visos būtybės yra moteriški ir vyriški Budos, nesvarbu žino tai, ar ne. Garsai yra mantros, mintys – išmintis tik dėl to, kad gali atsirasti. Savo paties kūną matome kaip Budos formą, kuri mums patinka labiausiai, arba savo įprastinėje formoje, tik dabar be visų silpnybių ar skausmo.

Nusprendžiame išlaikyti šį švarų patyrimą kiekvienoje gyvenimo situacijoje ir norime, kad visas čia pasirodęs gėris taptų beribis, pasiektų visas būtybes, pašalintų jų kentėjimą ir suteiktų joms aukščiausią laimę – proto pažinimą.

Views All Time
Views All Time
4679
Views Today
Views Today
1
0 0