Jaučiame, kaip beformė oro srovė įplaukia ir išplaukia per nosies galą. Mintims ir garsams leidžiame laisvai tekėti jų nevertiname.

Trumpai prisimename keturis pagrindinius apmastymus, kurie įveda mus į prašvitimo kelią:

Suprantame, kad šiame gyvenime turime labai vertingą galimybę – galime naudotis Budos Metodais visų būtybių gėriui. Tik nedaugelis pasaulyje turi šį šansą, bet dar mažiau yra tų, kurie jį išnaudoja.

Prisimename visų dalykų nepastovumą. Tik atvira ir skaidri proto erdvė yra pastovi. Tačiau nežinome, kiek dar džiaugsimės sąlygomis, leidžiančiomis ją pažinti.

Galvojame apie priežastį ir pasekmę, apie tai, kad patys nusprendžiame kas vyksta. Praeities veiksmai, žodžiai ir mintys tapo šiandieniniu mūsų pasauliu, dabar nepaliaujamai sėjame ateities sėklas.

Pagaliau suprantame, kodėl Budos kelias yra su niekuo nesulyginamas: iš vienos pusės prašvitimas yra viršlaikis, aukščiausias džiaugsmas, o iš kitos-kol patys esame sumaištyje ar kenčiame, nedaug kuo galime padėti kitiems.

Kadangi dar nesugebame matyti pasaulį taip, kaip to norėtumėm, trokštame mokytis iš tų, kurie tai jau geba.

Todėl priimame prieglobstį:
– tiksle, budoje, prašvitusioje mūsų proto būsenoje,
– mokymuose, kurie mus veda į šito lygio išsipildymą,
– mūsų bičiuliuose ir tuose, kurie padeda mums kelyje,
– bet gi visų pirmiausia Karmapoje – Lamoje jungiančiame savyje priemones ir apsaugą.

Virš mūsų galvos , tokiame aukštyje, kad galime pasiekti ištiesta ranka, pasirodo išsiskleidęs lotoso žiedas. Jo viduje guli plokščias mėnulio diskas. Ant jo sėdi Beribės Šviesos Buda (Opame, Amitaba) – raudonas ir spinduliuojantis kaip kalnas rubinų tūkstančio saulių šviesoje. Jis žiūri į tą pačią pusę kaip ir mes. Spinduliuojantis ir nuostabus, aukščiau visų įvaizdžių, jo būsena yra, bet kokių troškimų išsipildymas. Savo prigimtyje yra Karmapos esencija. Sėdi meditacinėje pozoje, rankose laiko indą su aukščiausio džiaugsmo nektaru. Virš mūsų dešinio peties stovi bodhisatva Mylinčios Akys savo keturių rankų formoje (Čenrezigas, Avalobitešvara) – visų budų užuojauta, baltas ir šiek tiek mažesnis nei Beribės Šviesos Buda. Virš mūsų kairio peties stovi bodhisatva Deimantas Rankoje (Čiano Dordže, Vadžrapani) – jungtinė visų budų galia, savo švelnioje mėlynoje formoje, su varpeliu ir dordže. Trys pagrindinės figūros apsuptos visų Powo perdavimo linijos lamų. Kartodami mantrą tiek kartų, kiek tik tai įmanoma, labai stipriai trokštame patekti į Beribės Šviesos Budos širdį, į jo tyrą kraštą.

OM AMI DEWA CHRI
Kada baigiame kartoti mantrą, visi lamos susilydo su baltu ir mėlynu bodhisatvomis. Po to šie jungiasi su Beribės Šviesos Buda, kuris taip pat ištirpsta į šviesą ir jungiasi su mumis. Dabar esame nuo jo nebeatskiriami. Šią būseną trokštame išlaikyti kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje. Linkime, kad visas gėris, kuris dabar atsirado, taptų beribis, kad ištirpdytų visą kentėjimą ir visas būtybes nuvestų į aukščiausia laimę – proto prigimties pažinimą.

Views All Time
Views All Time
3630
Views Today
Views Today
1
0 0