Pasiekiant išsilaisvinimą atrandame, kad kūnas, mintys ir jausmai nuolatos keičiasi, todėl „ego“ ar „aš“ nėra kur būti. Nustojame jaustis taikiniu ir nebeišgyvename kentėjimo asmeniškai. Tampame nepažeidžiami ir laisvi, kada galvojame „kančia egzistuoja“ vietoj to, kad galvotume „aš kenčiu“.

Prašvitimas yra antrasis ir galutinis žingsnis. Čia kiekvieną išgyvenimą persmelkia aiški proto šviesa. Praeitis, dabartis ir ateitis, „čia“ arba „ten“ – viskas yra laikui nepavaldaus proto turtingumo išraiška. Pasiekus prašvitimą, prote natūraliai nelieka baimės, jis pilnas džiaugsmo ir užuojautos. Jis lieka be pastangų ir yra spontaniškas nepriklausomai, kas benutiktų.

Views All Time
Views All Time
3467
Views Today
Views Today
1
0 0