Kontroversija atskleidžia kovą už islamo sielą

Osama bin Ladenas, liūdniausiai pagarsėjęs pasaulio teroristas, musulmonams visur pateikė baisiausią ryšių su visuomene košmarą: rugsėjo 11-ąją kaip islamo paveikslą, įsikūnijimą. Dabar musulmonai turi apibrėžti save santykyje su ta nešlovės diena.

Abdulazizas Sachedina, musulmonų mokslininkas iš Virdžinijos universiteto, sakosi neprisimenąs, kada būtų taip nuoširdžiai meldęsis, kad Dievas pasigailėtų musulmonų dėl kaltės už „tokią beprotybę, išlietą ant Niujorko ir Vašingtono… Jaučiau sielvartą ir, ko gero, pirmąkart per visą savo gyvenimą buvau trikdomas minties, kad įvykdžiusieji šį siaubingą terorizmo aktą visai gali būti mano draugai musulmonai. Kaip gali šie teroristai melsti Dievo gailestingumo ir užuojautos, kai savo blogio aktu užtraukė gėdą visai šios didžios religijos ir jos tolerancijos kultūros istorijai?“

Dabar kiekvienas islamo vertinimas, bet kokia reakcija į musulmonų doktriną ir kiekvienas musulmonų–krikščionių susidūrimas apibūdinamas tos baisios dienos įvykių šviesoje.

Islamas kaip taikos kelias

Esama trijų skirtingų rugsėjo 11-osios įvykių interpretacijų. Pirmasis požiūris – kad teroristų veiksmai nesimbolizuoja islamo. Prezidentas George’as W. Bushas geriausiai išreiškė šį supratimą pasakęs, kad „islamas yra taikos religija“. Vienas iš aidu į tai atsiliepusių vadovaujančių musulmonų yra Yusufas Islamas (buvęs roko muzikantas Catas Stevensas, kuris dabar prisideda prie musulmonų švietimo Anglijoje plėtros). „Šiandien aš pakraupęs nuo nesenų įvykių siaubo ir jaučiu pareigą pasisakyti, – sakė jis Londono laikraščiui. – Teroristai ne tik pagrobė lėktuvus ir sugriovė gyvenimą; jie taip pat pagrobė gražiąją islamo religiją.“

Per tarptikybinę ceremoniją „Yankee“ stadione rugsėjo 23 imamas Izak-Elas M. Pasha prašė: „Nesileiskite, kad žmonių nemokšiškumas priverstų jus užpulti savo gerus kaimynus. Mes esame musulmonai, bet esame amerikiečiai. Mes, musulmonai amerikiečiai, šiandien stovime su sunkia našta ant pečių, kad tie, kurie išdrįsta daryti tokias piktadarybes, savinasi mūsų tikėjimą. Jie išvis netiki į Dievą“.

Didžiausios musulmonų organizacijos visoje Šiaurės Amerikoje, įskaitant Amerikos ir islamo santykių tarybą, Šiaurės Amerikos islamo draugiją, Musulmonų studentų asociaciją, pasmerkė teroristų poelgį. Galingoji Amerikos musulmonų taryba (angl. AMC) rugsėjo 11-ąją išleido oficialų pareiškimą spaudai, kur sakoma, kad ji „griežtai smerkia šio ryto lėktuvų atakas į Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną ir reiškia gilų sielvartą dėl sužeistų ir užmuštų amerikiečių. AMC siunčia užuojautas visoms šios bailios teroristų atakos aukų šeimoms“.

Išskyrus Iraką, musulmoniškos tautos atsiribojo nuo šio Amerikos užpuolimo. „Iranas karštai pasmerkė savižudžių teroristų antpuolius Jungtinėse Valstijose, – rugsėjo 24 pirmajame puslapyje pranešė Iran Today, – ir pademonstravo gilų liūdesį bei užuojautą Amerikos tautai.“ Panašius jausmus išreiškė Bahreino, Egipto, Libano, Omano, Pakistano, Palestinos, Kataro, Saudo Arabijos, Turkijos, Jungtinių Arabų Emiratų ir Jemeno vyriausybės.

Žymiausi intelektualai, teigę, kad teroristų aktai atstovauja tik radikaliųjų musulmonų sparnui, taip pat parėmė nuomonę, kad islamas yra taikos religija. Edwardas Saidas, kontroversiškasis Kolumbijos universiteto profesorius, The Nation leidinyje teigė, kad rugsėjo 11-oji yra kultinės religijos aktas. Lygindamas islamistus su dovydiečių atšaka ir šventiku Jimu Jonesu, jis sakė, kad rugsėjo 11-oji yra pavyzdys, „kaip kruopščiai suplanuotą ir siaubingą, patologiškai motyvuotą savižudišką antpuolį ir masines žudynes įvykdo maža pamišusių kovotojų grupė… kaip dideles idėjas pasičiumpa mažytė pakvaišusių fanatikų gauja ir panaudoja nusikalstamiems tikslams“.

Markas Juergensmeyeris, Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje profesorius ir religinės prievartos specialistas, pasisakė panašiai: „Osama bin Ladenas islamui – tai, kas Timothy McVeigh krikščionybei“.

Views All Time
Views All Time
4305
Views Today
Views Today
1
0 0