JAV Jutos valstijos Vasačo kalnuose esančiame granito bunkeryje yra saugoma labai neįprasta kolekcija. Čia mikrofilmuose yra sukaupti duomenys apie ne mažiau kaip du milijardus asmenų. Bet šis rinkinys priklauso ne Centrinei žvalgybos valdybai, o mormonais vadinamiems Paskutinių dienų šventųjų bažnyčios tikintiesiems, ieškantiems savo protėvių religiniais sumetimais. Duomenyse yra aprašyti ne tik dabar gyvenantys, bet ir prieš 100 ar 400 metų gyvenę žmonės.

Dabar mormonams nutarė padėti ir genetikas James L.Sorensonas, turintis savo firmą tos pačios valstijos Salt Lake City mieste. Jo firma ieškos protėvių pasitelkdama 140 000 genų, kurie yra kiekvieno žmogaus DNR molekulėse. DNR molekulė ne tik Leidžia suprasti daugelio susirgimų priežastis; ji yra savotiškas mūsų asmenybės žemėlapis. Lyginant genų seką atskirų žmonių DNR molekulėse galima nustatyti ne tik tokius požymius, kaip „rasė“ ar „tauta“, bet netgi ir giminystės ryšius.

Sorensonas pasiryžo panaudoti genų analizę genealogijos tyrimuose. Jis padės iš įvairių Europos vietų kilusiems amerikiečiams rasti savo šeimos šaknis. Idealiu atveju jie gali Senajame žemyne rasti gimines, kurie jau turi dokumentais besiremiančią genealogiją. Savo šaknų ieško milijonai amerikiečių, todėl Sorensonas tikisi nesunkiai rasti rėmėjus keletą dešimčių milijonų dolerių kainuosiančiam projektui.

Iki šiol DNR tyrimai giminystės ryšių paieškoms buvo naudoti tik pavieniais atvejais. Matyt labiausiai išgarsėjo vokiečių kilmės Niujorko gyventojos Anos Anderson Manahan, nepaliovusios kartoti, kad ji yra jauniausioji caro Nikolajaus II dukra Anastazija, istorija. Įrodyti, kad ji buvo apgavikė pavyko tik praėjus dešimčiai metų po jos mirties, palyginus jos DNR su bandiniais, paimtais iš caro ir carienės kaulų.

Labiau „pavyko“ Anglijos princui Filipui, kuris sėkmingai išlaikė „caro testą“. Jo genų rašte buvo aiškiai matyti Europos karališkosios šeimoms būdingi bruožai.

Patys mormonai dar nepasakė, ką jie mano apie DNR genealogijos tyrimus. Jie vis dar labiau pasitiki gimimo liudijimais ir senomis bažnytinėmis knygomis. Jau pusmetis kaip jų sukaupti duomenys yra platinami Internete (www.familysearch.com). Ten jau galima nemokamai pasinaudoti informacija apie apie 400 mln. žmonių, taigi net 20 proc. Jutos bunkeryje sukauptų duomenų.

Views All Time
Views All Time
1855
Views Today
Views Today
1
0 0